Politikai atsargiai vertina idėją sekti latvių pėdomis drausti atletams varžytis su rusais

Latvijos parlamentui uždraudus šalies nacionalinėms sporto komandoms varžytis su Rusija ir Baltarusija, Lietuvos politikai teigia pačią idėją palaikantys, tačiau atsargiai vertina galimybę tokią pataisą priimti Seime.

„Nemanau, kad reikėtų dabar Lietuvai (nustatyti draudimą įstatyme – BNS), kadangi matome federacijų veiklą, tokios rungtynės su Rusijos ar Baltarusijos sportininkais nevyksta, matome, kad prisiima atsakomybę ir sprendžia pačios federacijos, nemanau, kad būtų prasmė kištis iš viršaus“, – BNS sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Anot jo, tokį pakeitimą būtų galima svarstyti, jeigu situacija keistųsi.

„Jeigu bus kokių nors signalų, kad planuojama, būtų galima kalbėti apie pakeitimus, bet dabar viskas gerai“, – teigė ministras.

Jis pabrėžė pasitikįs sporto federacijomis, kad jos neleis Lietuvos sportininkams varžytis su šalių agresorių atletais. Be to, jau žinoma, kad komandinių sporto šakų atstovai iš Rusijos ir Baltarusijos olimpinėse žaidynėse nedalyvaus.

G. Jakštas priminė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Lietuvos sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms rekomenduoja nedalyvauti tose sporto varžybose, į kurias kviečiami ir dalyvauja Rusijos bei Baltarusijos sportininkai, komandos, atstovaujantys savo šaliai arba dalyvaujantys po neutralia vėliava.

„Teisės aktuose įtvirtinta, kad nacionalinių sporto šakų federacijos, besilaikančios šios nuostatos ir nedalyvaujančios varžybose su Rusijos ir Baltarusijos sportininkais, finansiškai nenukentės, o bus finansuojamos, naudojant COVID-19 pandemijos metu taikytą finansavimo modelį – užskaitomi anksčiau vykusių varžybų rezultatai“, – teigė ministras.

Anot jo, taip pat įtvirtinta, kad valstybės lėšomis nebus remiamos tos Lietuvoje nacionalinių sporto organizacijų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose dalyvaus šalių agresorių sportininkai. 

Norėtų teisininkų patarino

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai BNS taip pat atsargiai vertino galimybę keisti įstatymą dėl rugntyniavimo su rusais ir baltarusiais.

„Tokių pasvarstymų buvo, bet aš pats asmeniškai būčiau galbūt prieš. Akivaizdu, kad tarptautinės federacijos žiūri kur kas švelniau negu mes. Jeigu galvojame apie savo sportininkų interesus, kurie turi nuolat tobulėti, augti ir siekti rezultatų, kad neprarastų sportinės formos, tokio įstatymo negalime priimti“, – penktadienį sakė komisijos vicepirmininkas „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.

Anot jo, ar varžytis su Rusijos, Baltarusijos atstovais, turėtų nuspręsti kiekvienas sportininkas individualiai, mat atsisakymas dalyvauti varžybose, čempionatuose padarytų jam žalos galbūt net ne vieniems metams.

„Taip, turime bausti šalį agresorę, bet su šituo baudimu turbūt labiausiai nubaustume save“, – teigė V. Fiodorovas.

Kitas komisijos narys konservatorius Sergejus Jovaiša abejojo, ar įmanoma tokį draudimą įteisinti įstatymo lygiu, nors moraliai sportininkai dėl to jaustųsi geriau.

„Žinoma, (pataisa – BNS) duotų rezultatą. Nežinau, kurie Lietuvos sportininkai norėtų dabar varžytis su šalių agresorių atstovais. Vien iš moralinės pusės būtų šiokia tokia satisfakcija. Bet ar įstatymo lygiu tas įmanoma, kyla abejonių“, – sakė jis.

Jaunimo ir sporto reikalų komisijai priklausantis Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis taip pat tvirtino, kad šiuo atveju reikėtų „svaresnio teisininkų žodžio“, kaip įteisinti tokį draudimą.

„Įdomu, kad kaimynai padarė tokį ryžtingą žingsnį, bet, tiesą pasakius, to galima tikėtis iš jų naujos Vyriausybės, jau anksčiau jie įvedė griežtą kalbos mokėjimo reikalavimą, išsiunčia žmones, kurie neišmoko latvių kalbos per tam tikrą laikotarpį, neišlaiko egzamino“, – sakė parlamentaras.

Latvijos sprendimas

Anot demokrato Kęstučio Mažeikos, prieš priimant atitinkamas Sporto įstatymo pataisas, reikėtų keisti visą sportininkų finansavimo sistemą.

„Žinant, kad jeigu sportininkai boikotuos vieną ar kitą čempionatą, jie turės praradimų, nes jiems sumuojasi rezultatai dėl patekimo į olimpiadą ir panašiai. Turbūt reikia kompleksiškai pataisyti ir reikalavimus, atitikimą vienam ar kitam čempionatui, ir sportininkų pasiekimų vertinimą. Žinome, kad sportininkai už pasiekimus gauna premijas, finansavimą“, – sakė K. Mažeika.

O pats draudimas rungtyniauti su Rusijos ir Baltarusijos komandomis, jo teigimu, duotų reikšmingos naudos.

„Ir solidarizuotumėmės su Ukrainos sportininkais, ir nepalaikytume šalies agresorės“, – tvirtino politikas.

Jaunimo ir sporto reikalų komisijai priklausantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas BNS teigė, kad paremtų atitinkamą įstatymo pataisą, tačiau ją inicijuoti turėtų sporto politikos formuotojai.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pataisą ir uždraudė šalies ledo ritulio, futbolo, krepšinio ir kitoms nacionalinėms komandoms žaisti su Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos rinktinėmis, neatsižvelgiant į tai, ar jos rungtyniauja su savo, ar su neutraliomis vėliavomis.

Įstatymų leidėjai taip pat pritarė kitai pataisai, kuria Latvijos sporto renginių organizatoriams draudžiama kviesti Rusijos ir Baltarusijos rinktines.

Latvijos parlamentarai teigė taip reiškiantys solidarumą su Rusijos agresija patiriančia Ukraina.