„Politico“: didžiausios 2020 m. Europos problemos

2019-ieji buvo metai, kai ne viena Europos valstybės vyriausybė subyrėjo, Borisas Johnsonas sutriuškino savo oponentus su pažadu „įgyvendinti „Brexit“, o 16-metė iš Švedijos į viso žemyno gatves išvedė tūkstančius žmonių protestuoti dėl klimato kaitos.

Europa imsis protekcionizmo

Labai tikėtina, kad žodis „protekcionizmas“ ES politikoje nebebus keiksmažodis. Kai laisvos prekybos šalininkė Jungtinė Karalystė paliks ES, Prancūzija ir Vokietija bandys greitai palenkti Briuselį link valstybių pagalba, centrinio planavimo principais ir didžiųjų įmonių protegavimu grįstos pramonės strategijos.

Tai reiškia milžiniškų kinų investicijų mūsų žemyne uždraudimą ir Europos valstybių įvestus draudimus Azijos kompanijoms dalyvauti viešuosiuose konkursuose, kol ES ant kojų statys vietinius gigantus tokiuose sektoriuose, kaip elektrinės transporto priemonės, vandenilio gavyba ar sveikatos apsauga. Labai tikėtina, kad jau greitu metu išvysime telekomunikacijų ir kitų pramonės kompanijų jungimąsi.

Liberalios valstybės (Švedija ir Nyderlandai) ir didieji kiniškų investicijų gavėjai (graikai ir portugalai) bandys pulti šį prancūzų ir vokiečių pramoninių milžinų planą dėl jo veidmainystės ES politikos atžvilgiu. Tačiau Paryžius ir Berlynas bus kurčias jų skundams. Tai bus milžiniškas žingsnis atgal į „senus gerus“ pokario žemyno atkūrimo laikus, o rezultatas bus pribloškiantis.

Nauja finansinė krizė

Tektoninės pasaulio finansų sistemos plokštės ir toliau kelią spaudimą ir jau kurį laiką vėluoja slinktis. Jau praėjo daugiau nei dešimtmetis (įprastas laiko tarpas tarp ekonominių nuosmukių) nuo praėjusios krizės, nors reikalingos apsaugos priemonės nuo šių ekonominių kataklizmų daugiau ar mažiau yra įvestos. Tačiau, kaip mėgsta sakyti finansininkai, naujos krizės visada būna skirtingos.

Finansų ekspertai ir ekonomistai su atsargumu žvelgia į Kinijos šešėlinę bankinę sistemą. Alternatyvūs paskolų šaltiniai be tradicinių bankų kilo kartu su ekonomika. Tačiau vos tik šalies ekonomikai sutrikus, visa kreditų rinka atrodo nepatvari – net ir mažiausias pakilusių nuostolių bumas gali nušluoti menką finansinę pagalvę turinčius skolintojus.

Paskelbus Donaldo Trumpo prekybos karo paliaubas daugelis galėjo atsikvėpti. Tačiau ši taika ir pati Kinijos ekonomika tapo labai trapi – bet koks klaidingas politinis žingsnis gali atnaujinti priešiškumą ir nurėžti bet kokias augimo perspektyvas.

Ir šie problemiški įvykiai vyksta tuo metu, kai rinkų stebėtojai skambina pavojaus varpais – ne vienos svarbaus tipo akcijos ir obligacijos biržose yra pardavinėjamos milžiniškomis kainomis. Taigi, šios dvi jėgos yra pasirengusios sukrėsti finansinį pasaulį 2020 m.

„Brexit“ taps dar purvinesnis

Po „Brexit“ prasidėsiančios derybos dėl prekybos tarp Jungtinės Karalystės ir ES gerokai apkars, kai premjeras B. Johnsonas ir toliau bandys atitraukti savo šalį nuo bendrijos taisyklių.

Jau dabar esant įsitikinus, kad Jungtinė Karalystė paliks ES sausio 31 d., lieka neatsakytas išties sunkus klausimas, į kurį atsakyti reikia iki gruodžio pabaigos: kokio ateities bendradarbiavimo Jungtinė Karalystė nori su ES.

Visi, kurie tikisi, jog B. Johnsonas paliks savo draugus, aršius „Brexit“ šalininkus, ir sieks prekybos susitarimo su artima vieningosios rinkos ir ES muitų sąjungos prieiga, turėtų tai persvarstyti. Jis ir jo artimiausi sąjungininkai išties rimtai nusiteikę dėl noro nepaklūsti ES taisyklėms, ypač finansiniame sektoriuje ir dirbtinio intelekto reglamentavime. Todėl B. Johnsonas bando viską statyti ant susitarimo dėl mašinų ir maisto su Vokietija ir Prancūzija, kad jos suteiktų jam geresnį prekybos susitarimą, nei yra siūlomas dabar.

Vienas esminių klausimų šiais metais ­­­– ar B. Johnsonas nesulaužys savo pažado nepratęsti pereinamojo laikotarpio po gruodžio 31 d. Jeigu jis nori išvengti politinės gėdos ir nesulaužyti duoto rinkiminio pažado dėl išstojimo datos (vėl), jis turės susitarti arba kęsti ekonominį šoką dėl išstojimo be prekybos susitarimo.

Klimato reikalai ir toliau bus „karšti“

Anglies dioksido lygis atmosferoje 2020 m. ir vėl sumuš naują rekordą – bent kol kas nėra jokių ženklų, kad temperatūros kilimas pasaulyje yra suvaldytas.

Nepaisant šio nemalonaus fono, Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pažadas stoti į kovą su klimato iššūkiais dominuos ES kalendoriuje, paveikdamas viską: nuo finansinio reglamentavimo iki cheminių medžiagų reglamentavimo, lėktuvų mokesčio, taršos taisyklių automobiliams ir bendrijos prekybos santykių su likusiu pasauliu.

Politinė valia dėl „Žaliojo susitarimo“ programos reiškia, kad didžioji jos dalis bus priimta, tačiau šiemet tai sukels pakankamai daug rimtų batalijų.

Viena iš šių kovų tikriausiai vyks pačioje Europos Komisijoje. Už šio susitarimo įgyvendinimą atsakingas olandas socialistas Fransas Timmermansas atsakys už šios programos įgyvendinimą, tačiau pinigines virveles tampys jo kolega Valdis Dombrovskis, priklausantis konservatoriams.

Kitas kovos laukas – pati bendrija. Bandymas apsivalyti atidengia gan stiprų skilimą tarp „žalesnių“ Vakarų ir labiau nuo anglies priklausomų Rytų. Lenkija teigia, kad ji negali iki 2050 m. tapti klimatui neutralia šalimi, o tai privers ES kišti milžiniškus pinigus bandant į savo pusę palenkti lenkus ir jų sąjungininkus. Tačiau bent kol kas tikrai neatrodo, kad Varšuva planuotų kokius nors radikalius (ir labai brangius) savo ekonomikos pertvarkymus.

Technologijos imsis kontrolės

2020 m. bus tas laikas, kai Europa atsisakys savo konservatyvaus požiūrio į naujas technologijas.

Kai bendrija sieks įvesti konkurencingą pramonės politiką, skirtą tinkamai konkuruoti su kitais pasauliniais varžovais, ji turės suprasti, jog švelnus ir atsargus požiūris į dirbtinį intelektą, savaeiges transporto priemones ir kitas futuristines technologijas nebeatitinka ekonominių ambicijų.

Ekspertai teigia, kad daugybė dirbtinio intelekto sistemų jau yra naudojamos sveikatos apsaugos, švietimo, įdarbinimo ir kriminalistikos sektoriuose be tinkamų apsaugos ir atskaitomybės struktūrų. Savaeigiai sunkvežimiai jau važinėja bendrijos keliais, kad ir kaip minimaliai buvo vykdyti bandymai. Aeronautikos milžinai, tokie kaip „Airbus“ ir „Boeing“, technologijų kompanijos, tokios kaip „Uber“, ir net „McDonald’s“ ateityje mato pristatymus dronais ir oro taksi.

Net Europos vyriausybės pamažu įdiegia veido atpažinimo technologiją, nepaisydamos milžiniško susirūpinimo dėl žmonių privatumo ir kitų pilietinių laisvių pažeidimų.

Briuselis bus priverstas reaguoti į liejamą Irano kraują

Vis labiau slopstant visuomenės palaikymui, valdžiai Teherane ir revoliucinei gvardijai taps dar sunkiau išlaikyti savo kontrolę 2020 m. Masinės pašalpų ir lengvatų programos, kurios palaikė islamo respublikos gyvybingumą, pamažu byrės vis labiau kertant JAV įvestoms sankcijoms. Be staigaus (ir mažai tikėtino) pajamų iš naftos augimo Irano lyderiai supranta esantys ties savo išlikimo riba. Jie imsis baimę keliančių represinių priemonių.

Briuselis privalės sustabdyti savo „meilų“ bendravimą su Teheranu ir turės rūpintis tuo, kas laukia po to. Kaip ir Rytų Europoje griūvant komunizmui, mes matysime didelį lūžį tarp Irano elito atstovų. Jausdami grėsmę didžiajam ajatolai Ali Chamenėjui, dauguma oligarchų Irano aukščiausiuose ešelonuose pajus grėsmę ir savo gerovei, todėl jie gali imtis organizuoti vidinį perversmą ir bandyti tartis su Vakarais.

Varšuvos ir Briuselio santykiai pasieks lūžio tašką

Lenkijos valdančioji Teisės ir Teisingumo (PiS) partija toliau stums savo šalies teisinės sistemos pertvarką, taip dar labiau aštrindama ir taip nekokius santykius su Briuseliu.

Nepaisydama pergalės 2019 m. rinkimuose, PiS kovos dėl savo politinio išlikimo šių metų prezidento rinkimuose. Dabartinis prezidentas, artimas PiS sąjungininkas Andrzejus Duda pirmauja apklausose, tačiau prezidento rinkimai jau anksčiau ne kartą yra pateikę netikėtumų. Jeigu jis praloštų, tai reikštų radikalių PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio planų blokavimą, taip pribaigiant ketinimus iš pagrindų performuoti valstybę.

Ši galimybė skatina vyriausybę imtis paskutinio pasistūmėjimo perimti teisinę sistemą į savo rankas. Briuselis perspėja, kad tokie sprendimai pažeis ES sutartis, paminant teisinės nepriklausomybės principus. Tačiau Varšuva tokių perspėjimų nesiklauso.

Alfa.lt