Poliklinikos direktorė išėjo iš darbo: „Naujam vadovui palieku sutvarkytą įstaigą“

Daugelis akmeniškių nustebo sužinoję, kad Pirminės sveikatos priežiūros centro  vadovė Vaida Sungailienė nuo vasario 10 dienos nebedirba. Ne vienam medikui ir pacientui kilo klausimų, kodėl poliklinikos vadovė, kuriai vadovaujant gydymo įstaiga pasikeitė į gerąją pusę neatpažįstamai ir persikėlė į naujas puikiai suremontuotas patalpas, palieka direktorės pareigas? Geriausia viską sužinoti iš pirmų lūpų, todėl kalbiname Vaidą Sungailienę ir jos tiesiai klausiame – kodėl?

Už aukštas pareigas ir postus man visada svarbiau yra įdomus darbas, jo keliami iššūkiai, kurie neleidžia sustabarėti ir apsnūsti, o kasdien skatina tobulėti ir siekti naujų tikslų. Pajutau, kad Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, neturėdama vietinės valdžios palaikymo, negalėsiu realizuoti visų savo idėjų, išspręsti iškilusių problemų – o vilkinti laiką, elgtis taip, kaip nurodoma, o ne kaip reikėtų, ir už tai imti atlyginimą – ne mano būdui, nes mane sąžinė užgraužtų. Todėl šiandien nebematau savo perspektyvų tolimesniame darbe šioje įstaigoje ir išeinu.

Vasario 9-oji buvo paskutinė jūsų darbo diena Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre. Koks jausmas užveriant įstaigos, kurioje dirbote ilgiau kaip septyneris metus, duris?

Neslėpsiu, buvo sunku atsisveikinti su šauniu įstaigos kolektyvu, nes per bendrus darbo metus tapome tarsi viena didelė šeima. Per tuos septyneris metus ne vieną kolegą išklausiau, kartu sprendėme  įvairias problemas ir džiaugėmės pasiekimais, todėl paskutinę darbo dieną išsiskirti buvo nelengva ir graudu. Nubraukėme ašarą.

 Pacientai mato, kaip per septyneris jūsų darbo metus į gerą pasikeitė Akmenės  ir Naujosios Akmenės poliklinikos… 

Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui pradėjau vadovauti 2013 metų gruodį, kai laimėjau konkursą. Tai, ką tada radau Naujosios Akmenės poliklinikoje, buvo šiurpoka: poliklinikos patalpos  avarinės būklės, po lietaus patvindavo rūsys, per sienas ir lubas tekėdavo vanduo, o ir apskritai pastatas buvo per didelis, todėl daugybę lėšų surydavo jo išlaikymas.

Iš karto kreipiausi į rajono politikus ir pasidalinau su jais savo idėja – ieškoti  poliklinikai naujų patalpų Naujosios Akmenės ligoninės pastate. Jau po kelių mėnesių rajono Taryba pritarė šiam pasiūlymui, o neilgai trukus prasidėjo ir patalpų remontas.

Viską kūriau ir planavau pati, į šį darbą įdėjau daug širdies ir jėgų. Gaila, kad dėl lėšų trūkumo remontai užsitęsė, bet galutinis rezultatas atperka viską, nes dabar ir medikai, ir pacientai turi puikias sąlygas darbui bei gydymui. Šiandien abiejuose įstaigos padaliniuose – Akmenės ir Naujosios Akmenės poliklinikose turime pertvarkytus odontologijos kabinetus, sumontuotą naują odontologinę įrangą, įrengtas naujas, patogias sterilizacines patalpas, naujai ir moderniai sutvarkytas registratūras, personalo pasitarimų ir poilsio patalpas, naujus baldus… Drąsiai sakau, kad naujam vadovui palieku puikiai sutvarkytą įstaigos infrastruktūrą, o Naujoji Akmenė gali būti pavyzdžiu kitiems rajonams.

Bet keitėsi  ne tik patalpos?

Žinoma, net ir pačios geriausios patalpos bus nieko vertos, jeigu jose nebus savo darbą profesionaliai atliekančių medikų. Džiaugiuosi, kad per eilę metų į rajoną pavyko pritraukti ir įdarbinti visą komandą jaunų gydytojų odontologių, kitų specialistų medikų. Atsirado ir naujų paslaugų: masažo, burnos higienos, o medicinos punktų paslaugos gyventojų patogumui tapo mobilios.

Dirbau iki pat paskutinės dienos: sausiui baigiantis į įstaigą atriedėjo du nauji automobiliai  „Toyota Yaris“, kuriais medikai galės važiuoti į namus pas slaugomus ligonius. Visa tai pacientų patogumui, kad ir namuose jie gautų kuo daugiau kokybiškų paslaugų.

Tikiuosi, kad turint tokią sutvarkytą infrastruktūrą naujam įstaigos vadovui bus lengviau pritraukti ir įdarbinti labai reikalingą šeimos gydytoją, nes čia yra viskas, ko reikia šiuolaikiškam gydymui.

Kai kolektyvas įsikėlė į naujas ir darbui pritaikytas patalpas, pajutau, kad pagrindinis iššūkis, kurį sau iškėliau ateidama vadovauti Naujosios Akmenės poliklinikai, pagaliau įveiktas. Pasakysiu atvirai – žiauriai pavargau, nes galima sakyti, kad pusseptintų metų gyvenome „ant lagaminų“ – tiek truko naujų poliklinikos patalpų remontas. Tas laukimas išvargino visą kolektyvą, o dar prisidėjo ir rūpesčiai dėl „kovido“ pandemijos, juk reikėjo perorganizuoti visą darbą… Darbo nebijau, bet kai supratau, kad su rajono valdžia rasti bendrą kalbą darosi vis sunkiau, nusprendžiau padėti tašką, juk per prievartą reikalingas nebūsi. Atsisveikinome gražiai – be nuoskaudų ir be pykčio.

Bus sakančių, kad paliekate įstaigą sunkiu karantino metu, kai jos laukia didžiulis iššūkis – masinis gyventojų skiepijimas…

Galiu užtikrintai pasakyti, kad šiandien Pirminės sveikatos priežiūros centrui nebaisūs jokie karantino iššūkiai, nes jiems esame pasiruošę.

Kai pradėjau vadovauti pirminės sveikatos priežiūros centrui, buvo iškelta idėja, kad įstaigos medikai turi mokėti atlikti kuo daugiau procedūrų, nes iki tol kiekvienas specializavosi siauroje srityje. Tam negailėjome nei laiko, nei lėšų – ir gydytojai, ir slaugytojos lankė reikiamus kursus, baigė specialius mokymus ir kiekvienas tapo profesionalu, gebančiu teikti pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visa apimtimi. Todėl dabar dauguma mūsų slaugytojų gali ir skiepyti pacientus, ir paimti tepinėlius iš nosiaryklės COVID-19 infekcijos tyrimui, ir kraujo ėminius tyrimams, ir užrašyti elektrokardiogramą, darbuotis procedūriniuose bei funkcinės diagnostikos kabinetuose…

Visi darbuotojai jau yra paskiepyti ir saugūs, o rajono gyventojų vakcinacija jau sėkmingai vyksta. Greitai bus metai, kaip sėkmingai dirba įsteigta Karščiavimo klinika, pusmetis –  ir COVID-19 mobilus patikros punktas, įstaigos medikai išmoko ir puikiai darbuojasi ekstremaliomis sąlygomis, drąsiai priimdami laikmečio iššūkius. Todėl esu rami, nes rajono gyventojų skiepijimui pasirengėme iš anksto.

Ką pirmiausia padarysite užvėrusi poliklinikos duris?

Pirmiausiai norėčiau bent trumpam atsikvėpti, apmąstyti tolimesnius savo planus, nes tie septyneri darbo metai buvo nuolatinio skubėjimo, įtampos ir lėkimo laikotarpis. Džiaugiuosi, kad daugiau laiko galėsiu skirti savo globojamoms mergaitėms, kurios dėl karantino mokosi nuotoliniu būdu, o tai visiems vaikams kelia nemažai problemų, todėl mano pagalba joms dabar kaip niekad reikalinga.

Ar jau turite naujų darbo pasiūlymų?

Kol kas neturiu, bet žinau, kad nepražūsiu, nes gyvenime  dirbau įvairių darbų. Esu vertinama ne tik kaip įstaigos vadovė, bet ir kaip medicinos auditorė, todėl šiandien esu atvira darbo pasiūlymams, kurių, beje, esu sulaukusi ir anksčiau, bet mane stabdė imtis kitų veiklų pradėti ir nebaigti poliklinikos patalpų remontai – negalėjau išeiti pradėjusi darbą ir jo nepabaigusi.

Niekur nedingsiu, nes su šeima ir toliau liekame gyventi Akmenės rajone, ant Ventos kranto  Žerkščių kaime. Jaučiu, kad mano patirtis ir žinios dar bus naudingos Akmenės kraštui ir jo žmonėms.

Interviu šeštadienio , vasario 13 d., VIENYBĖJE.