Policija egzaminų metu stebės interneto erdvę

Gegužės 29 d. Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) lankėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis ir šio biuro atsakingi darbuotojai – jie susitiko su NŠA direktore Rūta Krasauskiene, Stebėsenos ir vertinimo departamento direktoriumi Vidmantu Jurgelevičiumi ir jo pavaduotoja Terese Blaževičiene. Policija kasmet pagelbėja egzaminų organizatoriams, stebėdama virtualią erdvę, kad būtų užkardyti galimi, apsimestinių ar tikrų, brandos egzaminų užduočių platinimo virtualioje erdvėje, atvejai.

Direktorė, įteikdama šių metų brandos egzaminų tvarkaraštį, dėkojo policijos atstovams už bendradarbiavimą. „Tikimės bendradarbiavimo, sąlyčio taškų. Visuomenei irgi svarbu žinoti, kad siekdami užtikrinti saugumą, egzaminų vykdymo skaidrumą, užduočių patekimą į egzaminų centrus, dirbame kartu“, – sakė R. Krasauskienė. Ji paaiškino, kad šiemet, dėl koronaviruso prevencijos, brandos egzaminus klasėse abiturientai laikys po 9 asmenis, vietoje buvusių 14, o informacinių technologijų – po 6. Kadangi padidėjo grupių skaičius – didesnis ir vykdančių bei administruojančių mokytojų poreikis.

R. Kiškis akcentavo, jog šioje srityje policija jau turi ne tik nemažą įdirbį, bet ir susiklosčiusias tradicijas. „Kiek galime, tiek, esant reikalui, padedame, rezultatų būta pakankamų“, – patikino jis. T. Blaževičienė dėkojo policijai už operatyvumą ir prisiminė atvejį, kai 2018 m. per lietuvių kalbos mokyklinį brandos egzaminą, vykdytojams dalijant užduotis, vienas abiturientas nufotografavo ir į asmeninę „Facebook“ paskyrą įkėlė egzamino užduotis. Jis gerokai nustebo, kai po penkių minučių atvyko policija ir paprašė palikti patalpas.

Išaugęs pilietiškumas

T. Blaževičienė po susitikimo papasakojo, kad tuometis Nacionalinis egzaminų centras, dabar tapęs NŠA dalimi, turi gilias bendradarbiavimo su policija tradicijas – kadangi keičiasi egzaminai, keičiasi visuomenė, todėl kinta ir bendradarbiavimo temos. Anksčiau buvo aktualu tai, kad interneto erdvėje bandyta viešinti tikras ar netikras užduotis, jas parduoti ir panašiai, dabar tokio pobūdžio pažeidimų nebedaroma, bet pasitaiko bandymų egzamino metu užduotis fotografuoti ir kelti į internetą (dažniausiai – socialinius tinklus). „Tai – didžiulė prevencinė pagalba. Pagrindinis mūsų noras, kad egzaminų metu interneto erdvę stebėtume ne tik mes, bet ir policija. Jie įsipareigoja tai daryti ir bando neteisėtus veiksmus užkardyti, jų specialistai, naktį prieš kiekvieną „didesnį“ egzaminą (lietuvių ar užsienio kalbų, matematikos), budi, stebi ir susisiekia su bandančiais elgtis neteisėtai.

Paprastai panašūs atvejai užkardomi pradiniuose etapuose ir į viešumą nepakliūna. Toks ir yra svarbiausias šio bendradarbiavimo tikslas. Bet mėginančių taip elgtis vis dar pasitaiko. Policija savo ruožtu teikia informaciją visuomenei, kad jie budi ir stebi virtualią erdvę. Tie asmenys, su kuriais prieš egzaminus susisiekia, labai nustemba, nes nesitiki, kad jų veiksmai stebimi. Tiesa, tokių bandymų pastaraisiais metais pasitaiko itin retai, pavyzdžiui, praėjusiais metais jokių incidentų apskritai nebuvo, užpraeitais – įvyko keli į mano minėtą atvejį panašūs bandymai skirtingose savivaldybėse.

Kas nutinka tiems, kurie bando taip elgtis? Abiturientai, pažeidę egzamino vykdymo tvarką, šalinami iš egzamino. Mūsų tikslas – siekti, kad užduotis nebūtų paskleista anksčiau, negu tai leidžiam, kad nebūtų teikiama pašalinė pagalba. Jaučiamės pakankamai saugūs, žinodami, kad policija mums padės išspręsti ne visai mūsų kompetencijos klausimus, jei tokių atsirastų. Nekalbant apie tai, kad jie užtikrina budėjimą gatvėse ir visur kitur, kad abiturientai saugiai galėtų patekti į egzaminų centrus“, – pasakojo T. Blaževičienė.

Pašnekovės teigimu, anksčiau pasitaikydavo paruoštukų tualetuose ir panašių nusižengimų, bet tokia pagalba nelabai pasiteisina, nes nuspėti, pavyzdžiui, lietuvių kalbos egzamino rašinio temą ne taip jau lengva. Pastarųjų metų situacija rodo, kad abiturientai yra pakankamai sąmoningi, neturi tikslo egzaminų metu elgtis netinkamai, kita vertus, gaunama informacijos iš kitų žmonių – pavyzdžiui, klasės draugų ar panašiai, kurie išgirsta ar sužino apie galimus būsimus pažeidimus. Dažniausiai apie tokius ketinimus sužinoma anksčiau ir suplanuotas įvykis lieka neįgyvendintas. Pilietiškumas yra išaugęs, taikstymosi („žinau ir nepasakysiu“) tikrai nėra, kartais į tokius dalykus žiūrima gal net perdėtai įtariai.

Šįmet taip pat tikimasi abiturientų sąmoningumo ir sklandžios baigiamųjų egzaminų eigos.