Pokalbis su Seimo pirmininke: apie vertybes, susikalbėjimą ir ateitį

Gyvename iš tiesų keistais laikais -  kasdienybe tampa nesiliaujanti pandemija,  mintys apie galimo karo grėsmę ir ekonominę bei dvasinę krizę. Netyla aistros ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje.  Sunku tampa spręsti aktualias problemas, kai visi visur bando įžvelgti pažeistas teises net grėsmės sveikatai ir gyvybei akivaizdoje. Dėl esamos pandeminės situacijos kinta ne tik visuomenės, bet ir verslo, ir kiekvieno iš mūsų ateitis ir dabartis, įsitikinimai. 

Šalies politiniame lauke - ne ką mažiau nesutarimų iki  kylančių ideologinių kovų ir protestų. Plačiai nuskambėjusios LR Seimo siūlomos reformos ir rengiami įstatymų projektai skaldo visuomenę, kuri ir taip yra pavargusi nuo nesibaigiančio karantino ir jo pasekmių. Kaip gyvensime kiekvienas iš mūsų?   

Kaip valstybės valdžia ir visuomenė galėtų susitarti dėl vertybinių klausimų, kokie kompromisai būtini, o kur prasideda stop zona, kalbamės su Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen.

- Visuomenėje netyla aistros dėl dabartinių Seimo sprendimų: dėl šeimos sampratos, galimybių paso ir pandemijos valdymo. Kaip manote, ar pavyks rasti sprendimus su visuomene ir ar tinkamai valdoma pandemija? Ar šiandien jau galima turėti vilties, kad vasarą gyvensime ne karantino sąlygomis? 

Pavasario kadencijoje Seimas dirba intensyviai, tačiau tiek pandemijos valdymo, tiek galimybių paso temos yra Vyriausybės kompetencijos sritis. Šeimos sampratos keitimo taip pat nėra Seimo darbotvarkėje, Tiesa,  artimiausiu laiku yra ketinama pateikti Partnerystės įstatymą, kuris sulaukia nemažai dėmesio.  

Kalbant apie pandemijos valdymą, manyčiau, esame teisingame kelyje. Vakcinavimo tempai šalyje pakankamai geri. Nuo to, kaip pavyks visuotinė vakcinacija ir priklausys karantino sąlygos.

- Pandemija išryškino ir visuomenėje stipriai išaugusią depresijos problemą, ką valstybė šiandien gali pasiūlyti tiems, kurie išgyvena emocinį ir depresijos nuosmukį?

Specialistai visame pasaulyje vis garsiau kalba apie pandemijos sukeltą stresą, darbuotojų perdegimą ir net depresiją, atliekami šios srities moksliniai tyrimai, kurie padės išsiaiškinti tikrąjį problemos mastą. Pandemija ypatingai paveikė jauniausius mūsų visuomenės narius: vaikus ir paauglius. Šiandien privalome dėti visas pastangas, kad kitą rudenį vaikai galėtų saugiai grįžti į darželius ir mokyklas.

- Neseniai Klaipėdoje viena stambi įmonė nutraukė savo darbus mūsų krašte, atleido daugybę darbuotojų, verslai teigia, kad neišgyvena ir taip pat grasina užsidaryti. Kaip valstybė konkrečiai žada spręsti šią problemą? 

Be abejo, pandemija palietė visas sritis, neaplenkė ir verslo, sutrikdė darbo rinką. Nuostolių neišvengė nei verslo gigantai, nei mažos įmonės ar individualiai dirbantys verslininkai. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, nuo pat pandemijos pradžios nelaukė ir ėmėsi veiksmų pandemijos poveikiui mažinti. 

Yra parengtas 2021–2026 m. Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“, kurį tvirtins Europos Komisija ir kuriame numatyta daugybė pagalbos priemonių.

- Aistrų kelia ir privalomas testavimas ugdymo įstaigose. Ar galėsime kokybiškai grįžti į ugdymo procesą, jei mokiniai nesutiks testuotis? Merai teigia, kad išgyvename vakcinų karą. Ar pavyks paskiepyti visuomenę iki rudens, kai matome, kad ta pati visuomenė kritiškai vertina vakcinacijos procesą? 

Kaip minėjau, vakcinacija – jautri tema. Susiduriame ir su dezinformacija, ir su nepasitikėjimu. Tačiau bendras požiūris į vakcinas Lietuvoje išlieka teigiamas. Pagal testavimo tempus esame vieni iš lyderių ES. 

Gerai, kad visuomenė kritiškai mąsto, diskutuoja, vertina. Mums reikia vieniems kitus nuraminti, paraginti ir padėti apsispręsti abejojantiems dėl vakcinų. Tikėtina, kad šis virusas niekur nedings, tačiau su mokslo pagalba išmokę valdyti jį ir išvengti skaudžiausių pasekmių, galėsime grįžti į priešpandeminį gyvenimo ritmą.