Pokalbis su imunologe: ar vaikai kenčia dėl senjorų nenoro skiepytis?

Vaikų nuo 12 metų vakcinacija, bei Vyriausybės svarstymai, kada galima gauti trečiąją koronaviruso skiepo dozę – vienos labiausiai diskutuojamų temų visuomenėje. Apie virusą, jo žalą kūnui, bei su pandemija susijusias aktualijas Etaplius.lt kalbėjo su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelinės biologijos skyriaus vedėja, imunologe, prof. dr. Aurelija Žvirbliene.

– Papasakokite apie dominuojančią delta atmainą? Kuo ji pavojinga ir kiek laiko veikia organizmą?

– Bene svarbiausias aspektas – ši atmaina labai greitai plinta. Užsikrėtęs žmogus užkrečia gerokai daugiau žmonių, nes išskiria daug daugiau viruso. Kai užsikrečia daugiau žmonių, tai daugiau jų serga sunkiai, guldomi į ligonines. Be to, persirgusiems gali išsivystyti vadinamasis ilgasis Covid-19. Jo pasekmės jaučiamos keletą mėnesių arba net ilgiau. Surinkti moksliniai duomenys atskleidžia, jog paimtos biopsijos iš žarnyno rodo, kad tam tikras skaičius žmonių turi tą virusą praėjus ir keliems mėnesiams nuo ligos. Mes net nežinome, kur virusas gali slėptis ir kokius simptomus lemti. Ilgasis Covid-19 gali sukelti širdies sistemos negalavimus, žarnyno ar neurologinius sutrikimus. Gali išsivystyti ir vadinamasis smegenų rūkas. Nuo ūmios infekcijos ypač stipriai kenčia plaučiai – išsivysčius uždegimui, vystosi plaučių randėjimas, kamuoja dusulys, sunku atlikti fizines užduotis.

– Persirgę žmonės turi antikūnų. Kaip svarbu sekti jų kiekį organizme?

– Antikūnų lygį dabar daug žmonių tiriasi. Bet imunitetas nėra vien tik antikūnai. Jie yra tik vienas iš rodiklių. Mes Lietuvoje turime daug laboratorijų ir galima lengvai išmatuoti jų kiekį. Bet imuninė sistema nėra vien antikūnai. T limfocitai yra pagrindiniai “kareiviai”, kurie puola virusu užkrėstas ląsteles ir jas žudo. Problema yra tai, kad T limfocitų veikimo nė viena laboratorija Lietuvoje įvertinti negali. Todėl lieka matuoti tik antikūnus. Yra dar ir imuninės atminties ląstelės. Jos ilgai išlaiko informaciją apie tai, kaip atpažinti ir sunaikinti į organizmą patekusį virusą, o ta informacija išlieka ilgus metus.

Būna tokių atvejų kai žmogui išblėsta antikūnai, bet jis dirba kontaktinį darbą, kontaktuoja su sergančiais ir nesuserga. Tai yra netiesioginis įrodymas, kad yra kažkas jo imuninėje sistemoje, kas saugo jį nuo užsikrėtimo. Antikūnų buvimas nebūtinai pasako, kad žmogus turi apsaugą. Taip pat ir antikūnų nebuvimas ar jų mažas kiekis nebūtinai reiškia, kad nėra apsaugos. Bet mes pamatuoti atminties B ir T limfocitų kol kas negalime.

– Pakalbėkime apie skiepus. Kaip jie veikia?

– Pagrindiniai skiepų veikimo principai yra tai, kad skiepai sukuria ilgalaikį imunitetą, kurį ir sukuria prieš tai mūsų minėtos imuninės atminties ląstelės. Jei skiepai neveiktų, tai apsauga būtų labai trumpalaikė – vos mėnuo ar du. Mes žinome, kad kai žmonės paskiepijami nuo įvairių kitų ligų, tai patirtis rodo, kad ilgainiui žmonėms susiformuoja ilgalaikis imunitetas daugybei metų. Todėl skiepai yra tikrai efektyvi priemonė kovoti su infekcinėmis ligomis. Tačiau kiekvienas skiepas veikia skirtingą laiko tarpą. Todėl nereikia bijoti kartoti skiepus.

– Kaip vertinate Vyriausybės sprendimą leisti skiepytis trečiąją Covid-19 vakcinos doze praėjus 4 mėnesiams. Jų teigimu, prieš tai nebūtina atsižvelgti į turimus antikūnus. Ar tikslinga to nepaisyti?

– Šiuo klausimu reikėtų tikrai daugiau komunikuoti. Čia gali būti tam tikrų nesusipratimų, bet tuo pačiu šis sprendimas buvo labai reikalingas. Nes žmonės skundėsi ir man kaip imunologei, kad jiems po skiepo labai greit pradėjo mažėti antikūnų lygis, arba antikūnai išvis nesusidarė. O trečiąjį skiepą buvo galima gauti tik po 6 mėnesių nuo antrosios vakcinos dozės, todėl žmonės jautėsi nesaugiai. Ekspertai pritarė, kad tais atvejais, kai antikūnų nėra, būtų galima gauti skiepą anksčiau – po mėnesio, o kitiems norintiems – po 4 mėnesių. Bet būtina įvertinti situaciją, pasitarti su šeimos gydytoju, ar jau galima gauti trečiąjį skiepą, ar kūnui to reikia. Todėl gali būti svarbu nustatyti antikūnų kiekį, sekti jų kitimą. Jokiu būdu tai nereiškia, kad visi turėtų revakcinuotis po 4 mėnesių. Nes kitiems žmonėms po 4 mėnesių antikūnų lygis išlieka aukštas. Tokiu atveju tas laiko tarpas tarp skiepų turėtų būti ilgesnis, nes gali būti nepageidaujamų audringų kūno reakcijų. Ypač duomenys rodo, kad tokia situacija gali būti jauniems žmonėms.

– Kaip vertinate sprendimą skiepyti vaikus nuo 12 metų? Ar tikrai tai yra būtinybė ir ar visos vakcinos jau patvirtintos naudoti vaikams?

– Europos vaistų agentūra užregistravo, kad vakcinos, tiek Moderna, tiek Pfizer yra tinkamos skiepyti vaikams nuo 12 metų. JAV FDA taip pat patvirtino ir leidžia skiepyti nuo 6 iki 11 metų vaikus. Tie formalumai jau yra patvirtinti. Tačiau yra skirtingų nuomonių, kiek veiksminga skiepyti visus vaikus. Vis dėlto, kai kurios šalys labai atsargiai priiminėjo sprendimus dėl vaikų skiepijimo. JK anksčiau net nesvarstė vaikų skiepijimo. Vokietijoje, norint paskiepyti jaunesnį nei 16 metų asmenį, buvo privaloma gauti leidimą iš šeimos gydytojo. Ten buvo rekomenduojama skiepyti ne visus, o tik gretutinių ligų turinčius vaikus. Taip pat svarbu įsivertinti ar šeimoje, kurioje gyvena vaikas, yra asmenų, kurie negali skiepytis. Nes vaikas šiuo atveju iš mokyklos gali grįžti su virusu ir užkrėsti rizikos asmenis. Mano asmenine nuomone, Lietuvoje didžiausia problema turėtų būti ne nepaskiepyti vaikai, o neskiepyti rizikos grupėje esantys asmenys. Būtent vyresni nei 70 metų asmenys elgiasi neatsakingai ir būtent dėl jų kaltės dabar tenka priimti sudėtingus sprendimus skiepyti vaikus, kad tas virusas nepasiektų senjorų. Nes kitaip mažinti viruso plitimo jau nebeišeina.

– Skiepai – itin jautri tema visuomenėje. Ar tos baimės yra pagrįstos?

– Didžiausia dezinformacija sklinda socialiniuose tinkluose. Panašu, kad tam metamos didelės pajėgos. Aš galiu tik pasakyti, kad, stebint visą pasaulį, ar tikrai valstybės tokiais mastais skiepytų visuomenę, jei tos vakcinos būtų kažkuo žalingos? Šios vakcinos nekeičia DNR, nesukelia nevaisingumo – tai yra socialiniuose tinkluose sklindantis melas. Vakcinos skatina antikūnų gamybą, revakcinacija padeda palaikyti tą imuninės sistemos pasiruošimą. Visos vakcinos, ypač RNR vakcinos – Pfizer ir Moderna, puikiai veikia prieš koronaviruso atmainas.

– Ačiū Jums už pokalbį.