Podiumu vilkint tautinį kostiumą (FOTO)

Puošnus ir spalvingas tas mūsų tautinis kostiumas. O kiek daug mūsų krašto žmonių, kolektyvų, bažnytinių bendruomenių jį dėvi! Išskirtiniu reginiu spalio 14 d. tapo Sintautų kultūros centre (KC) vykęs konkursas „Tautinio kostiumo klasika ir jo interpretacijos šiuolaikinėje madoje“, skirtas Tautinio kostiumo metų užbaigimui.

Gausus dalyvių būrys leido žiūrovams pasigrožėti puošniais Zanavykų kostiumais, kuriuos dėvėjo ir jaunas, ir senas, bei kūrybiškai pažvelgti į stilizuotus drabužius su tautinių raštų ir spalvų elementais.

Nugalėtojus rinko garbinga komisija: tautinio kostiumo ekspertas ir komisijos pirmininkas Vilius Paškevičius, Suvalkijos etninės globos tarybos narė Asta Vandytė, rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė ir vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė bei audėja Rūta Bučinskaitė.

Griškabūdžio kultūros centro folkloro ansamblis „Nova“ teatralizuotai pristatė senuosius žemdirbių darbus ir prikaustė į renginį susirinkusių žiūrovų žvilgsnius, o Sintautų KC vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Sintuola“ (vad. Vida Čeplevičienė) sukūrė puikią renginio nuotaiką .

Pirmiausiai podiumu žengė dalyviai, kurie turi asmeninius tautinius kostiumus. O iš kur dalyviai juos nusipirko ar paveldėjo, čia jau detaliai pakomentavo renginio vedėjas Zigmantas Baranauskas, atskleisdamas kiekvieno kostiumo išskirtinumą ir vertę.

Geriausio asmeninio tautinio kostiumo apdovanojimą gavo Elena Kudirkienė. Ji kostiumą įsigijo prieš mėnesį savo jubiliejinio gimtadienio proga iš Vilkaviškio kultūros centro mažosios audimo artelės. Elenos mama ir tetos buvo audėjos, sesuo Genovaitė – tautodailininkė.

Antri šioje grupėje liko Raimondas Januševičius ir Rima Bakienė. Ši moteris yra aukštaitė, tačiau rinkosi zanavykišką kostiumą, kadangi į Lukšius atitekėjo prieš 33-jus metus. Ji teigia, kad Zanavykų krašto papročius pažįsta jau geriau nei Aukštaitijos. Įvertintos buvo ir Vilma Venckūnienė bei Asta Kėvelaitytė. Vilma teigia, kad tautinį kostiumą dėvi su meile, puošni liemenė pasiūta iš austinio audinio, kuris atkurtas pagal ekspedicijoje fiksuotą audinį.

Nuostabos pilnomis akimis visi stebėjo kolektyvinių konkursantų pasirodymus, čia šauniausiai pasirodė folkloro kolektyvo „Santaka“ (Sintautai) nariai Renata Duobienė, Daiva Jančenkovienė, Vilma Turevičienė ir Domas Plaušinaitis, kurie demonstravo XIX a. II pusės tautinius drabužius. Sigrida, Aidas Gicevičiai ir jų dukra Liepa liko antri (folkloro kolektyvo „Nova“ nariai). Liepos galvą dengė puošni karolinė, papuošta kaspinais. Šioje grupėje taip pat buvo įvertintos dalyvių poros: Virginija Snudaitienė – folkloro ansamblio „Šakija“ vadovė ir Antanas Kviečiūnas, kuris dėvėjo puošnią skrybėlę, o apsiavęs buvo auliniais odinias batais, bei Renata Baltrušaitienė ir Vidmantas Benediktas Sprainaitis, kurie dėvėjo Slavikų bendruomenės centrui priklausantį tautinį kostiumą.

Jaunimo kategorijoje įvertinti buvo du kolektyvai: Kudirkos Naumiesčio kultūros centro „Vindelis“ bei Šakių kultūros centro „Pynė“. Šio kolektyvo nariai teigia, kad šokis, šypsena ir pagarba tautiniam kostiumui – svarbiausi dalykai, nes nuo mažų dienų tokį supratimą išugdė kolektyvo vadovė Vitalija Venienė. Tarp jaunimo taip pat buvo pastebėta ir įvertinta Karolina Sinkevičiūtė – jos tautinis kostiumas ypač išsiskyrė spalvinga prijuoste, išausta iš namie dažytų siūlų.

Kūrybiškumo nestokojo ir interpretacinių kostiumų kūrėjai. Čia komisija vietų neskirstė, tačiau pažymėjo kelis dalyvius. Už jaunatvišką stilistiką buvo apdovanota lekėtiškė Milda Ratomskienė. Už tradicijos pritaikymą jaunam žmogui įvertinta buvo ir Kudirkos Naumiesčio kultūros centro atstovė Rugilė Guzovijūtė, kuri sukurtą kostiumą pavadino „Su vėjeliu...“, o už tulpės ornamento panaudojimą drabužyje buvo paskatintas Mamų ir dukrų kvartetas, kurios podiumu žengė dainuodamos lietuvių liaudies dainą.

Paskatinti buvo dar ir šie dalyviai: folkloro ansamblio „Nova“ vadovė Nijolė Černevičienė bei Laima Olekienė. Ši moteris puikiai pademonstravo 1980–1990 m. sukurtą Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios procesijos rūbą. Kokiais rūbais rengiasi žmonės bažnytinių švenčių procesijų metu pademonstravo ir dalyviai iš Barzdų bei Kidulių. Pastebėta buvo ir dar viena dalyvė – Dinara Gudaitienė ir jos augintinė afenpinčerių veislės kalytė Diva.

„Vis didėjant šunų aprangos madoms noriu parodyti, kad ir šunys gali dėvėti stilizuotus tautiškus rūbus, kurie tikrai žiūrisi išskirtinai, todėl tautinio kostiumo interpretacijas galima pritaikyti visiems ir visur“, – teigė Divos šeimininkė.

Šventės akcentu tapo ir audėjos R. Bučinskaitės pademonstruotas kostiumas (ji tapo konkurso „Išausta tapatybė“ 2017 m. nugalėtoja) bei tautiškos kapelijos „Sutaras“ žiūrovams padovanotas unikalus koncertas.

„Belieka pasidžiaugti, kad visuose Lietuvos kraštuose dar yra nemažai žmonių, kurie myli ir vertina tautinį kostiumą. Tai yra mūsų šaknys, o be šaknų juk nėra mūsų ateities. Jauskimės gražūs su savo tautiniais kostiumais“, – renginį užbaigė Suvalkijos etninės globos tarybos narė A. Vandytė.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“