Po tūkstančių kilometrų grįžo namo

Rugpjūčio pabaigoje rokiškėnas Raimondas Kazlauskas nusprendė dviračiu iš Anglijos minti iki Rokiškio, o praėjusią savaitę jis sėkmingai finišavo.

Siūlo ir kitiems

„Keliausiu pas močiutę valgyti cepelinų…“ – iš karto po kelionės juokavo Raimondas. Jį Nepriklausomybės aikštėje pasitiko rajono meras Ramūnas Godeliauskas ir dovanų įteikė Rokiškio vėliavą.

R. Kazlauskas Rokiškį pasiekė iš Rygos, kelyje užtrukęs beveik 7 val. Iš viso dviračiu jis numynė beveik 2400 km, o visa kelionė su persikėlimais laivais driekėsi apie 2800 km. „Tai nepaprasta kelionė, siūlau išbandyti ją visiems ir pasidžiaugti gyvenimu“, – patarė Raimondas.

Žygeivio kelionė prasidėjo rugpjūčio 19 d. Mančesteryje. Finišuoti jis galėjo ir anksčiau, mat dvi dienas ilsėjosi Stokholme (iš Stokholmo keltu persikėlė į Rygą), be to, aplenkė Lenkiją, norėdamas pamatyti daugiau šalių. „Aplankiau devynias šalis. Iš pradžių numyniau iki Londono ir sėdau į traukinį, kad persikelčiau per Lamanšo sąsiaurį ir pasiekčiau Prancūziją. Atsidūriau Paryžiuje, o iš jo numyniau į Briuselį. Kelionė tęsėsi per Olandiją, Vokietiją, Daniją, Švediją“, – vardijo šalis rokiškėnas.

Kelionė namo

„Neseniai baigėsi mano darbo sutartis. Turėjau spręsti – imtis naujo darbo ar ko kito. Nusprendžiau įgyvendinti vieną iš svajonių – dviračiu iš Mančesterio sugrįžti į gimtąjį Rokiškį. Kiek čia užtruksiu – nežinia. Neturiu bilieto atgal, neturiu jokių planų, tiesiog minu namų link. Noriu, kad kiekviena diena būtų nenuspėjama“, – juokavo kelionės metu kalbintas R. Kazlauskas. Jis prasitarė, jog kelionė turėjo prasidėti pernai, tačiau, paklausęs namiškių, ją atidėjo.

„Prieš kelionę nusipirkau naują dviratį. Nesu mynęs su kuprinėmis ant jo. Taip važiuoti kiek keista, nes krato. Teko priprasti. Pirmieji šimtas kilometrų buvo įdomūs. Pirmąją naktį teko nakvoti palapinėje kaip papuola, esu nakvojęs nebrangiame viešbutyje ir kitur“, – pasakojo Raimondas.

Sužavėjo Olandija, o Vokietija nedraugiška

„Kelionė prasidėjo įprastai: iš pradžių numyniau iki Londono ir sėdau į traukinį, kad persikelčiau anapus Lamanšo sąsiaurio ir pasiekčiau Prancūziją. Atsidūriau Paryžiuje, iš jo numyniau į Briuselį. Toliau mano kelias pasisuko į Olandiją. Ši šalis nuo pirmųjų metrų man įstrigo – viskas pritaikyta dviračiams, tad net nepajutau, kaip „praskridau“ 150 km, kitą dieną – dar 140 km. Minti čia buvo lengva, palyginti su kitomis šalimis. Pati Olandija – lygumų kraštas“, – pasakojo Raimondas.

Kita stotelė – Vokietija. Ši šalis pasitiko nedraugiškai. „Vos kirtęs sieną sustojau ant šaligatvio. Norėjau telefone peržvelgti tolimesnį maršrutą. Staiga priėjo senyvas gyventojas ir vietine kalba pradėjo rėkti. Tikriausiai sustojau ne dviračių vietoje. Susikalbėti angliškai nepavyko. Keliauti po Vokietiją ne taip patogu – dingo geri dviračių takai, teko išvažiuoti ir į greitkelius“, – prisiminė rokiškėnas.

Tuščia Švedija ir agresyvūs latviai

„Vokietijoje nuvažiavau iki uosto ir laivu persikėliau į Daniją. Čia keliauti tapo vėl miela – dviračių takų infrastruktūra sutvarkyta. Kopenhagoje parai apsistojau pas svetingą vietinį, pailsėjau, apžiūrėjau miestą. Toliau mano kelias krypo į Švediją. Nesitikėjau, jog šis kraštas pasitiks tuštuma. Tarp miestų didelės tuščios atkarpos, o kelyje praktiškai nieko neteko sutikti. Pirmą naktį nakvojau palapinėje paukščių draustinyje. Ramybę sudrumstė tūkstančiai ančių. Teko iš to parko pabėgti ir apsistoti toliau“, – pasakojo Raimondas.

Švedijoje rokiškėnas užtruko penkias dienas. Dvi iš jų skyrė poilsiui Stokholme. „Sėdau į keltą ir persikėliau į Rygą. Ten buvau apie 11 val. ryte. Kiek vėlokai, nes mano kelionės visada prasidėdavo anksti ryte, tad teko paskubėti minti iki Rokiškio. Nežinau kodėl, bet latvių vairuotojai buvo nusiteikę agresyviai. Gal trispalvė jiems netiko… O gal tai tik sutapimas…“ – spėliojo Raimondas.

Neapsieita be nuotykių

„Kelionėje buvo visko… Daug kartų kritau, teko remontuoti ir dviratį, ir bagažinę. Tačiau grįžau sveikas, o tai – svarbiausia. Susipažinau su daug žmonių, pasikeitėme kontaktais“, – pasakojo Raimondas. Rokiškėnas dar nežino, ar savo ateitį sies su Didžiąja Britanija. Anot jo, „Brexitas“ kitataučiams užvirė tikrą mėsmalę. „Vietiniai kaimo žmonės nenori, kad gyventume jų šalyje. Kitokia yra miestiečių nuomonė. Esame gera darbo jėga, tačiau tai dar ne viskas. Patys anglai nesupranta, ko nori“, – dėstė savo nuomonę R. Kazlauskas.

Nauji iššūkiai

„Tai dar ne viskas, noriu dar daugiau…“ – sakė Raimondas, kalbėdamas apie naujus iššūkius. Rokiškėno mintyse – plaukimas Lamanšo sąsiauriu. „Norėčiau perplaukti Lamanšą. Žinoma, rankomis… Kitais metais ketinu dalyvauti „Geležinio žmogaus“ varžybose, o tai – 4 km plaukimo, 180 km dviračiu ir 42 km maratoninio bėgimo. Pusę to esu įveikęs šiemet oficialiose varžybose“, – pasakojo Raimondas.

Projektą iš dalies remia