Po skandalo dėl kačių – kirtis tarnautojai

Klaipėdoje dėl kiemuose besiblaškančių beglobių katinų įsižiebė tikras karas tarp gyventojų: kol vieni juos globoja ir šeria, kiti siekia, kad gyvūnai kuo greičiau dingtų iš jų akiračio. Tad miesto valdininkams skrieja pasipiktinimų kupini skundai. Kliuvo ir už gyvūnų priežiūrą uostamiestyje atsakingai Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojai.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė apie tai, kad Šimkaus g. 8 name gyvenantis klaipėdietis parašė laišką miesto Savivaldybės valdininkams.

Katėms paskelbė karą

Laiške vyras piktinosi, kad specialistai vangiai reaguoja padėdami jam kovoti su katėmis. Gyventojas dėstė, kad nėra užtikrinamos tinkamos higienos sąlygos - namo laiptinė esą dvokia šlapimu. Tiesa, kartu jis džiaugėsi, jog kurį laiką gyvūnų jo gyvenamojo namo kieme buvo sumažėję. Tačiau esą vėliau prie namo atsirado benamėms katėms skirtas namelis, tai klaipėdietį itin papiktino. Be to, jis laidė priekaištus ir jas šeriančiai savo kaimynei.

Regis, toks laiškas įžeidė gyvūnų globos organizacijų atstovus. Susisiekusi su „Vakarų ekspresu“, beglobių gyvūnų organizacijos „Rainiukų viltis“ vadovė Laima Laurinavičienė teigė, kad šis klaipėdiečio raštas esą skatina smurtą prieš kates.

Be to, gyvūnų teisių gynėjai piktinosi ir valdininkų pasisakymais. Juos labiausiai įskaudino Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Laimos Jūrevičienės žodžiai, kad Šimkaus g. 8 namo kieme kates šerianti gyventoja buvo pažeidusi higienos sąlygas, tad jei padėtis bus tokia pati ir šįkart, namelį gali prireikti pašalinti.

Patys pastatė namelius

„Reikia akcentuoti, kad namukas sumeistrautas gražiai, estetiškai, pagal instrukcijas, yra nuolat prižiūrimas“, - dienraščiui teigė gyvūnų teisių srityje aktyviai veikianti Asta Glorija Kupliauskaitė.

Jai antrino ir beglobių gyvūnų organizacijos „Rainiukų viltis“ vadovė L. Laurinavičienė, kuri tikino stebėjusi situaciją uostamiesčio Šimkaus g. 8 name.

„Jame žmonės gyvena jau gerus 30-40 metų. Aplinkinių namų gyventojai taip pat yra Klaipėdos senbuviai. Visi jie prisidėjo rinkdami lėšas tam, kad kates būtų galima kastruoti“, - sakė ji.

„Rainiukų vilties“ vadovė aiškino, kad ir namelis katėms buvo pastatytas už gyvūnais besirūpinančių gyventojų lėšas.

Prižiūrėti ragina ir įstatymai

Tuo metu A. G. Kupliauskaitė pridūrė, kad kiekvienas gyvūnas turi teisę gyventi, tad reikia rūpintis jų gerove, o ne mėginti susidoroti. Tad ji paleido kritikos strėles į miesto Savivaldybę, neva reaguojančią į gyventojų skundus dėl kačių.

„Savivaldybės norima paklausti, kaip tokios barbariško, inkvizicinio susidorojimo su bešeimininkiais gyvūnais idėjos apskritai įmanomos Lietuvos, save laikančios civilizuota ir europietiška, uostamiestyje. Ar negėda tarp Europos Sąjungos valstybių narių lygiuotis į labiausiai atsilikusias Rumuniją ar Bulgariją, ar kaimynines slavų valstybes, kuriose gyvūnai žudomi tiesiog gatvėse?“ - retoriškai klausė ji.

A. G. Kupliauskaitė dėstė, kad Administracinių nusižengimų kodekse, kaip ir Baudžiamajame kodekse, yra numatyta ne tik tiesioginiai nusikaltimai prieš gyvūnus, tokie kaip žudymas, kankinimas, žalojimas, bet taip pat minimas ir jų poreikių neužtikrinimas, tai yra nešėrimas, negirdymas, bauginimas, sąlygų gyventi nesuteikimas. Tad esą net pagal įstatymus kačių naikinti jokiu būdu negalima.

Tuo metu L. Laurinavičienė atkreipė dėmesį, kad gyvūnai nėra kalti, kad tapo benamiais.

„Beglobiai gyvūnai gatvėse yra neatsakingų gyventojų veiksmų rezultatas. Jie kaip atsibodę vaikų žaislai išmetami į gatves, pasmerkiami pražūčiai nuo šalčio, bado. Gyvūnai tampa dažnai sužvėrėjusių piliečių bei paauglių aukomis. Tik humaniškumą nepraradusių žmonių dėka, aukojant lėšas ir laiką, tie beglobiais tapę augintiniai gyvena šalia mūsų kiemuose“, - įsitikinusi L. Laurinavičienė.

Tėškė rimtus kaltinimus

A. G. Kupliauskaitė taip pat pareiškė, kad vien praėjusiais metais Klaipėdoje buvo sugauta keliolika kačių, kurias pagal programą reikėjo sterilizuoti. Tačiau esą vėliau jos dingo. „Paprasčiau tariant - greičiausiai (buvo - aut. past.) nužudytos“, - teigė A. G. Kupliauskaitė.

Ji dėstė, kad po to buvo surengtas piketas dėl L. Jūrevičienės atleidimo iš pareigų. Neva buvo surinktos kelios dešimtys klaipėdiečių parašų.

„Valdininkė buvo nubausta drausmine nuobauda - įspėjimu, o kieme gyventi grįžo kelios gyvos likusios ir gyventojų lėšomis sterilizuotos katytės“, - laiške „Vakarų ekspresui“ pasakojo A. G. Kupliauskaitė.

Komentuoti nepanoro

Tačiau susisiekus su Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiąja specialiste L. Jūrevičiene, ši į kalbas nesileido.

„Ne, tikrai, žinokit, nieko nebeaiškinsiu ir nekomentuosiu, ačiū už dėmesį„, - „Vakarų ekspresui“ pareiškė L. Jūrevičienė.

Paklausta, ką galėtų pasakyti apie neva skirtą įspėjimą, ji teigė: „Ne, tikrai nieko nesakysiu.“

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.