Po savaitės į mokyklas grįš 344 tūkst. vaikų: ministerija primena, kokios naujovės jų laukia

Nauji mokslo metai prasidės su daugiau matematikos pamokų, gyvenimo įgūdžių pamokomis, naujais vadovėliais ir atnaujintu ugdymo turiniu, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Artėjančiais mokslo metais, anot ŠMSM, šalyje veiks panašiai tiek pat mokyklų, kiek ir pernai – apie 900.

Pirminiais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokysis beveik 344 tūkst. mokinių – puse tūkstančio mažiau negu paėjusiais mokslo metais. Prognozuojama, kad į pirmą klasę susirinks 2,3 tūkst. mažiau pirmokų – apie 28,9 tūkstančio.

„Pirmiausia, ko prašysiu bendruomenės, tai atviro dialogo. Jaučiame, kad turime bendrus siekius, o jie gana paprasti ir nesikeičia – kad kiekvienas vaikas, nesvarbu kur gyvena ir kokia jo šeima, gautų kuo geresnį išsilavinimą ir pasirengtų sėkmingam gyvenimui“, – ketvirtadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Anot viceministro Ramūno Skaudžiaus, šiais mokslo metais stiprinant matematikos mokymą daugės šio dalyko pamokų.

„Kad papildomos konsultacijos ir sutelktas darbas duoda rezultatų, parodė šių metų matematikos bandos egzamino rezultatai. Jų tikrai negalėtume vadinti puikiais, bet įvyko didžiulis pokytis“, – teigė viceministras.

Stiprinant matematikos mokymą, nuo rugsėjo 1 dienos daugiau matematikos pamokų numatyta trečiokams bei III ir IV gimnazijos klasių moksleiviams – jiems prisidės po vieną pamoką. 

Gyvenimo įgūdžių pamoka

Nuo šių mokslo metų įvedama gyvenimo įgūdžių pamoka. Dalykas penktoje ir septintoje klasėse bus dėstomas po vieną pamoką per savaitę, o devintoje klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo pirmos iki dešimtos klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Anot ŠMSM, svarbiausias šios pamokos tikslas – ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą. 

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugus eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kt.

Nauji vadovėliai

Kaip skelbia ministerija, nuo rugsėjo 1-osios ilginamas laikas pasirengti pamokoms, tam skiriamas ir papildomas finansavimas. Penktadaliu ilginamas laikas pasirengti pamokoms tiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Jos bus įgyvendinamos nelyginėse klasėse.

Lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. Dar kitais mokslo metais jau visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas. Įsiklausius į chemijos ir fizikos dalykų mokytojų asociacijų siūlymą, pagal atnaujintas programas mokysis ir aštuntokai.

Anot ŠMSM, ugdymo programos atnaujinamos kas dešimtmetį, atsižvelgiant į visuomenės pokyčius ir ateities iššūkius. Ugdymas bus orientuotas į kompetencijų didinimą, mokytojams suteikiama galimybė savo nuožiūra rinktis 30 proc. mokomo dalyko turinio, stiprinamas tarpdalykinis ugdymas. 

Ministerijos duomenimis, mokyklos jau yra nusipirkusios daugiau kaip 19 tūkstančių 26 pavadinimų vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas programas, daugiausiai – pradinukams. Ministerija šiemet mokykloms vadovėliams pirkti skyrė dvigubai daugiau lėšų negu ankstesniais metais – 16 mln. eurų.

Keisis egzaminų tvarka

Naujais mokslo metais šiek tiek keisis brandos egzaminų sistema dabartiniams III klasės gimnazistams. Valstybinis egzaminas bus laikomas dalimis, mažesnėmis apimtimis – III klasės gimnazistai pavasarį laikys tarpinius pasiekimų patikrinimus.

Anot ministerijos, tai leis išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus per tarpinį patikrinimą, abiturientas ateis į egzaminą žinodamas, kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas.

Pirmajai tarpinius patikrinimus laikančiai kartai bus suteikta galimybė perlaikyti tarpinį patikrinimą po metų, IV gimnazijos klasėje, o į galutinį valstybinio brandos egzamino rezultatą bus įskaičiuotas aukštesnis tarpinio patikrinimo rezultatas.

Pasak R. Skaudžiaus, siekiant patikrinti techninį mokyklų pasirengimą, lapkričio pabaigoje planuojamas bandomasis tarpinis patikrinimas.

„Pagrindinis siekis yra išbandyti tą techninę pusę ir pasižiūrėti, ar visoms mokykloms užtenka kompiuterių, ar visos mokyklos yra tinkamai pasirengę tiek dėl elektros, tiek internetinio ryšio“, – kalbėjo R. Skaudžius.

Anot jo, dauguma užduočių bus parengtos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo pagrindu.

„Numatoma, kad dalykas bus tas, kuris mums yra aktualiausias, tai yra matematika“, – pridūrė viceministras.

Patikrinimai, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą, vyks elektroniniu būdu mokyklose.

Šių metų abiturientai egzaminus laikys pagal seną tvarką.

Bendra lankomumo tvarka

„Įsiklausę į mokyklų vadovų keliamą pamokų lankomumo problemą, parengėme visoms mokykloms bendrą lankomumo užtikrinimo tvarką, iki šiol jos nebuvo, ir mokyklos lankomumo užtikrinimo klausimus sprendė skirtingai“, – sako viceministras.

Bendroje tvarkoje numatyta, kad nuo šio rugsėjo tėvai dėl ligos per mėnesį galės pateisinti penkias dienas arba daugiau dienų dėl svarbių, objektyvių, pagrįstų priežasčių.

Jei vaikas sirgs daugiau kaip penkias dienas per mėnesį, tėvai mokyklai turėtų pateikti informaciją iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos ar kitą įrodymą, pagrindžiantį mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją. Medicininių pažymų gydytojai neišrašinės.

Dabar rengiama sistema, kuri leis pateisinti pamokas automatiškai, kai elektroninėje sveikatos informacinėje sistemoje atsiras įrašas apie apsilankymą pas gydytoją. Tokia sistema galėtų būti baigta ir pradėtų veikti nuo kitų metų. 

Mokyklos administracija pateisins mokinio praleistas pamokas dėl dalyvavimo renginiuose, varžybose, olimpiadose ir pan.

Šiemet pradės veikti suaugusiųjų švietimo platforma

G. Jakštas kalbėjo siekiantis užtikrinti, kad kokybiškas aukštasis mokslas būtų prieinamas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

„Nuo 2024 metų į aukštąsias mokyklas bus priimami visi, bent minimaliai pasirengę, nepriklausomai, ar jie bus valstybės finansuojamoje vietoje, ar už studijas susimokės savo lėšomis – turės būti užtikrintas jų pasirengimas studijoms“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad pernai sustiprintas profesinių mokyklų tinklas, šiemet tai tęsiama, stiprinamos kolegijos.

Anot ministro, dar šiemet taip pat pradės veikti skaitmeninė suaugusiųjų švietimo platforma. Ji skirta mokytis ir tobulinti profesinę kvalifikaciją.