Po premjero kritikos „Ignitis grupės“ vadovas tikina: Lietuvai reikės abiejų vėjo parkų

Vėluojant pirmojo 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje projektui, o premjerui Gintautui Paluckui keliant klausimą dėl antrojo parko reikalingumo, „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas atsiprašo už nepakankamai aiškią bendrovės komunikaciją ir tikina, jog abu planuojami vėjo parkai turi skirtingas misijas ir Lietuvai yra strategiškai svarbūs.

„Tiek pirmas, tiek antras parkai yra svarbūs strategiškai ir turi savo skirtingas misijas. Pirmasis parkas, kurį šiuo metu vystome, yra skirtas planuojamai didžiosios pramonės dekarbonizacijai, vandenilio pramonės plėtrai ir eksportui. Jo pagaminta elektra nepatenka į biržą“, – feisbuko paskyroje rašė D. Maikštėnas.

„Antrasis parkas yra skirtas esamų Lietuvos energetinių poreikių tenkinimui, jame pagaminta elektra būtų teikiama per biržą ir mažintų kainą visiems vartotojams. Dėl skirtingų paskirčių ir finansavimo modelių, pirmasis negali pakeisti antrojo. Jų Lietuvai reikės abiejų, tačiau, kaip dabar matome, ne vienu metu“, – pridūrė jis, pripažindamas, kad trūko aiškumo komunikuojant apie jūros vėjo parkų projektų paskirtis.

Dėl to, pasak D. Maikštėno, galėjo susidaryti įspūdis jog antrojo vėjo parko projektas yra apskritai nutraukiamas.

„Turiu pripažinti, kad mūsų komunikacijoje pačioje pradžioje pritrūko aiškumo tiek įvardijant labai skirtingas abiejų jūros parkų misijas, tiek metiniame pranešime informuojant apie galimą poreikį pratęsti galutinį terminą. Galėjo susidaryti neteisingas įspūdis, kad projektas nutraukiamas ar prarandama galimybė sumažinti kainas visiems vartotojams. Nuviltų lūkesčių jausmas sukėlė kritikos bangą, dėl to apgailestauju ir atsiprašau“, – teigė „Ignitis grupės“ vadovas.

Anot D. Maikštėno, būtent antrasis parkas, kurio vystymą Vyriausybė nusprendė laikinai sustabdyti, atliks svarbų vaidmenį, siekiant konkurencingų elektros energijos kainų

„Po sinchronizacijos svarbiausias uždavinys kuo greičiau pasiekti konkurencingas kainas visiems vartotojams. Čia svarbų indėlį atliks antrasis parkas, kurio įgyvendinimui Lietuva yra geriausiai pasiruošusi iš visų Baltijos šalių“, – rašoma jo įraše. 

Tiesa, jis pripažįsta, jog bendrovės komunikacija apie 

ELTA primena, kad apie tai, jog pirmasis vėjo parkas Baltijos jūroje dėl finansinių sunkumų bei visoje Europoje vėluojančių žaliojo vandenilio projektų gali vėluoti keletą metų, valstybės energetikos grupė „Ignitis“ kovą paskelbė metiniame pranešime. Anksčiau skelbta, kad pirmasis vėjo parkas veiklą pradėti galėtų 2033 m., tačiau tikėtina, kad šis terminas nusikels.

Tuo metu antrojo vėjo parko konkursas, paskelbtas pernai lapkritį, šiuo metu yra sustabdytas, Vyriausybė Seimui artimiausiu metu ketina teikti atnaujintas jo sąlygas.

Kaip skelbta, pagal naujas sąlygas planuojama nuo 23 iki 8 metų trumpinti elektros pardavimo sandorio indeksacijos laikotarpį, tokiu būdu projekto kainą sumažinant 500 mln. eurų.

Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, jas atnaujinus, ši našta būtų perkeliama nuo elektros vartotojų pečių į biudžeto išlaidas.

Paliekant 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas, jie būtų kompensuojami iš parko rangovo pelno mokesčio už elektros pardavimą.

Ši kaina skaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įtvirtintą konkurso laimėtojo elektros pardavimo kainos rėžį, kuris siekia nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę.

Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).

Tikimąsi, kad Vyriausybei atnaujintos vėjo parko konkurso sąlygos bus pateiktos kovo pabaigoje, tuomet, balandžio viduryje projektą pateikus Seimui ir jį priėmus, įstatymas įsigalioti galėtų gegužės viduryje.

Tokiu atveju konkursas būtų atnaujintas gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, o laimėtojas nustatytas maždaug per 7 mėnesius – lapkritį-gruodį.