Po peties operacijos sveikstantis Mantas Knystautas: „Jau darau prisitraukimus ir kilnoju svarmenis“

Klaipėdos olimpinė viltis, graikų-romėnų imtynininkas Mantas Knystautas, per savo sportinę karjerą ne kartą svarbiausiuose čempionatuose į viršų kėlęs mūsų šalies trispalvę, po daugiau nei metus kamavusios traumos pagaliau grįžta į ritmą ir vėl intensyviai treniruojasi.

Šis Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtinis (treneris Artūras Ševelkovas) yra įvardijamas vienu realiausių kandidatų iškovoti olimpinį kelialapį.

Tikimasi, kad jis iki 2021 metų atrankos į olimpines žaidynes turnyrų atsities po traumų, atgaus sportinę formą ir bus konkurencingas kovoje dėl olimpinio kelialapio.

Klaipėdietis beveik visuomet sugrįždavo su medaliais iš Europos ar pasaulio čempionatų jaunių ir jaunimo amžiaus grupėse. Jis yra tapęs ir pasaulio kariškių imtynių čempionu.

M. Knystauto karjerą buvo pristabdžiusi peties trauma, kurią jis patyrė praėjusių metų sausio mėnesio pabaigoje. Negana to, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, likus kelioms savaitėms iki pasaulio čempionato Nur Sultane, trauma vėl atsinaujino ir teko iškęsti operaciją bei ilgą reabilitaciją.

Vokietijoje M. Knystautą operavęs gydytojas Klaus Johann jam rekomendavo neskubėti su imtynėmis.

„Buvo pasakyta - mažiausiai pusė metų be imtynių. Šis terminas jau praėjo. Palaikau sportinę formą karantino sąlygomis. Jau lipu ant kilimo, tačiau dėl saugumo sąlygų treniruotis su komandos draugu ar priešininku negaliu, tad veiksmus atidirbinėju su iškamša. Jėgos grįžta, darau prisitraukimus, kilnoju štangas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Knystautas.

Pasiteiravus, kiek kartų šis ant skersinio prisitraukia, galbūt kaip Nikolajus Ilkevičius (pasaulio imtynių veteranų čempionatų nugalėtojas ir prizininkas) atlieka 50 prisitraukimų per minutę, M. Knystautas šyptelėjęs atsakė: „Dar trūksta iki meistro Nikolajaus. Kol kas po 10 dariau. Nepersistengiu, o be to, maksimaliai dar nebandžiau daryti.“

Klaipėdietis karantino metu bėgioja krosus, dirba namie - Mindaugas Ežerskis atvežė svarmenų, tad Mantas kilnoja ir štangas.

„Atlieku peties reabilitacijai reikalingus pratimus, kuriuos parodė mūsų kineziterapeutai Laura Gedminaitė ir Kęstutis Laurinskas, - sakė M. Knystautas. - Atranka į Tokijo olimpines žaidynes nukelta metams. Šis sprendimas reiškia, kad dabar rezerve neplanuotai atsirado dar daugiau vertingo laiko, reikalingo kokybiškai reabilitacijai. Taigi, situacija yra palanki ir šias aplinkybes būtina išnaudoti maksimaliai teisingai. Manau, kad jau rudenį būsiu pasiruošęs 100 procentų. Taip pat svarstau, kad UWW nenorės tuščių metų ir surengs kokių nors galingų varžybų seriją, galimai ir pasaulio čempionatą. Jei tai įvyktų, manau, jau galėčiau dalyvauti“.

M. Knystautas 2019 metais Mykolo Romerio universitete (MRU) baigė Viešojo administravimo bakalauro studijas ir dabar mokslo žinias gilina studijuodamas sporto industrijų vadybos magistrantūrą.

„Į Vilnių atvykstu tik tada, kai reikia dėl mokslų ar į rinktinės stovyklas, o šiaip nuolat treniruojuosi Klaipėdoje“, - pabrėžė M. Knystautas.

Laisvą karantino laiką jis išnaudoja skaitydamas knygas ar žiūrėdamas filmus.

„Skaitau, labiausiai mėgstu detektyvus, bet paskutinė perskaityta knyga buvo istorinė Roberto Petrausko „Barbarosa“. Filmus žiūriu įvairius - tiek fantastinius, tiek komedijas ar veiksmo. Mėgstamiausias filmas - Tarantino „Bulvarinis skaitalas“. Man Kventinas Tarantinas - tikrai kietas režisierius, jo kūryba pagrįsta puikiais dialogais, žiauriomis, kruvinomis scenomis. Jis kupinas fantazijos - elementarūs ir banalūs personažų dialogai išvyniojami netikėtais rakursais. Kalbant apie kiną, pasinaudojau proga namų sąlygomis pažiūrėti „Kino pavasario“ filmus. Auditorijai išmetė neblogų, ypač - korėjiečių „Parazitą„. Šis labai geras, ne be reikalo pelnė „Oskaro“ apdovanojimą. Sprendžiant iš atsiliepimų, taip pat vertas dėmesio filmas „Kristaus kūnas“. Būtinai pasižiūrėsiu“, - interviu portalui imtynes.lt sakė M. Knystautas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.