Po ope­ra­ci­jos – konf­lik­tas dėl pi­ni­gų ir gy­dy­to­jo at­lei­di­mas

Šiau­liuo­se – skan­da­lin­ga is­to­ri­ja, ku­rios cent­re – gar­sus plas­ti­kos chi­rur­gas Gin­ta­ras Ka­ra­le­vi­čius. Ke­lio­se vie­to­se dir­ban­tis gy­dy­to­jas pa­cien­tą kon­sul­ta­vo vie­no­je kli­ni­ko­je, ope­ra­ci­ją at­li­ko ki­to­je dar­bo­vie­tė­je ir pa­siė­mė pi­ni­gus už ope­ra­ci­ją, ku­ri ga­lė­jo bū­ti kom­pen­suo­ja­ma Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos. Pa­cien­tas jau­čia­si ap­gau­tas, gy­dy­to­ją at­lei­do iš dar­bo, bet pa­ts G. Ka­ra­le­vi­čius jau­čia­si si­tua­ci­jos įkai­tu.

Konsultacija – vienur, operacija – kitur

2021 m. kovo gale šiaulietis Rimas (redakcijai vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.) į G. Karalevičių kreipėsi dėl reikalingos chirurginės operacijos. Konsultuotas jis buvo privačioje G. Karalevičiaus klinikoje, tačiau operuoti pakviestas kitur – „Šiaulių chirurginės pagalbos centre“, kuriame gydytojas taip pat dirbo.

„Kai paskambinau jam, buvo šeštadienis, bet jo klinika dirbo, tad pakvietė atvykti į apžiūrą. Patvirtino, kad operacija man reikalinga. Man tik pasirodė keista, kad ne iškart sutarėme datą, bet nustatė preliminariai, o žinutę dėl konkretaus laiko, t. y. balandžio 1 d., gavau kur kas vėliau – prieš pat operaciją. Ir nurodė vietą, kur mane operuos. Tai buvo „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Na, man, ko gero, kaip ir daugeliui žmonių, nekilo abejonių, kad apžiūrėjo vienoje klinikoje, o operuos kitoje. Juk taip nurodė gydytojas“, – situaciją atpasakoja pašnekovas.

Problema ta, kad sumokėti už operaciją vyrui teko 600 Eur, nes, pasiteiravus, ar operacija kompensuojama valstybės, G. Karalevičius pacientui atsakė neigiamai. Tačiau, nuvykus į „Šiaulių chirurginės pagalbos centrą“, vyrui kilo abejonių. „Kai padaviau registratūroje reikiamus dokumentus, paklausiau, kada reikės susimokėti už operaciją. Seselė į mane pažiūrėjo ir paklausė, ką esame sutarę su gydytoju. Atsakiau, kad 600 Eur. Ji perklausė manęs: „Tai jums reikia mokėti už operaciją?“ Sakiau, kad man taip nurodė, tai ji atsakė, kad čia mūsų su gydytoju reikalai. Tas seselės klausimas man pasirodė slidus“, – įtarimų sukėlusį pokalbį mena Rimas.

Gydytojas pasipelnė?

Nustebintas klausimo dėl operacijos apmokėjimo, Rimas kitądien iš gydytojo išgirdo, kad jau reiktų susimokėti. „Kokie gali būti mano ir daktaro susitarimai, jei atėjau operuotis į įstaigą? Na, bet gydytojui kortele pervedžiau sumą. Atsinešė kortelių skaitytuvą ir nuskaičiavo man tuos 600 Eur“, – teigia vyras.

Ir štai, pažiūrėjęs savo banko sąskaitos išrašą, pamatė, kur nuėjo jo pinigai. Ogi atsidūrė privačios G. Karalevičiaus klinikos sąskaitoje. „Aš vėliau išsiaiškinau, kad jo klinika neturi licencijos operuoti žmonių ir su minėtu centru nebendradarbiauja“, – sako Rimas.

Dar vėliau jis nutarė kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, kad įsitikintų, ar tikrai ši operacija jam negalėjo būti kompensuojama. Atsakymas nenudžiugino – pasirodo, vyrui atlikta operacija galėjo būti kompensuojama. Prisijungęs prie savo paskyros VLK puslapyje, jis išvydo, kad už operaciją yra nuskaičiuoti pinigai, t. y. sužinojo, kiek kainavo gydymas valstybei. „Aš neturėjau siuntimo, o G. Karalevičius pats išsirašė siuntimą savo vardu, pateikė VLK apmokėti už šitą operaciją, jie apmokėjo „Šiaulių chirurginės pagalbos centrui“, kur darė operaciją. Tai išėjo taip, kad aš jam sumokėjau 600 Eur ir dar iš VLK gavo daugiau nei 1 000 Eur“, – pasakoja pacientas. Beje, VLK Rimui atsakė, kad šiuo atveju gydytojas tikrai kaltas – klastojo dokumentus.

Nori atgauti pinigus

Dėl susidariusios situacijos Rimas kreipėsi į „Šiaulių chirurginės pagalbos centro“ direktorių Audrių Žižliauską, kuris G. Karalevičiui liepė parašyti pasiaiškinimą. Vyro žiniomis, pasiaiškinimo taip ir negavo, o chirurgas atleistas iš darbo. Netikėtai birželio 7 d. Rimas sako sulaukęs paties G. Karalevičiaus skambučio. „Teigė, kad įvyko klaida ir nori susitikti pasirašyti taikos sutartį ir grąžinti pinigus“, – mena G. Karalevičiaus operuotas vyras.

Nuėjęs į susitikimą, jis atsakymo, kokia konkrečiai klaida įvyko, negavo, bet buvo paragintas pasirašyti atneštą sutartį. Rimas nesutiko, įtaręs, kad gydytojas nori sausas išlipti iš balos. „Sutartį pasiėmiau ir persiunčiau teisininkams, kurie griežtai uždraudė pasirašyti, nes tuomet aš atsisakau visų pretenzijų, o jis gali kreiptis į teismą neva už šmeižtą“, – tikina jis.

Pinigų nepavyko atgauti ir vėliau, nors su G. Karalevičiumi dar kurį laiką susirašinėjo. Galiausiai net nebekėlė ragelio, o gyvai sutikus, jis net žodžio nepasakė.

Rimas sako kreipęsis ir į policiją dėl sukčiavimo / vagystės. „Galiu pasakyti, kad mūsų policija yra neveikli, jų tyrimo metodai nekelia pasitikėjimo ir nelabai tikiuosi iš jų sulaukti pagalbos. Buvome keletą kartų susitikę. Jų klausimas buvo iškeltas toks: kas tada jam turėjo sumokėti už padarytą operaciją? Bet juk jis klastojo dokumentus, apgavo mane, apgavo pagalbos centrą ir valstybę! Valstybė savo atsiėmė, centras išskaičiavo, ko gero, iš jo atlyginimo. O kaip aš? Aš likau nukentėjęs, o jis lieka teisus?“ – piktinasi vyras.

Be to, anot pašnekovo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija patvirtino, kad šiuo atveju, duomenis pateikiant iš vienos įstaigos į kitą, buvo nutekinti paciento asmeniniai duomenys. Tai pripažįstama kaip Asmenų apsaugos įstatymo pažeidimas. „Prašiau jo atsakyti, kokius duomenis jo privati klinika turi apie mane surinkusi, ką darė ir ką planuoja su jais daryti. Iki šiol negavau atsakymo“, – tvirtina vyras.

Beje, Rimas sako savo istorija norintis ne apšmeižti gydytoją, o apsaugoti miestiečius, kad ir jie nepapultų į pinkles.

G. Karalevičius: „Labai panašu į šantažą“

Visą šią istoriją kitaip aiškina pats plastikos chirurgas. Anot jo, jokių pinigų jo klinika negavo, o pacientas jį gąsdina teismais. Pateikiame G. Karalevičiaus paaiškinimą:

„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, medicinos paslaugas pacientams teikia gydymo įstaigos (juridiniai vienetai), o ne gydytojai asmeniškai. Gydytojas yra tokios įstaigos darbuotojas ir jo funkcijos (pareigos) yra apibrėžtos teisės aktuose, pareigų instrukcijoje ir priklauso nuo to, kokią licenciją veiklai turi įstaiga. Lietuvoje nuo seno susiformavo tokia praktika, kad dalis įstaigų tik konsultuoja (pvz., kaip mano asmeninė klinika – MB Karalevičiaus klinika, kurioje esu ir savininkas, ir vadovas, ir konsultuojantis gydytojas), kita dalis – daugiausia operuoja, o mažiau konsultuoja – tokios yra didžiosios ligoninės, trečia dalis – ir konsultuoja, ir operuoja. Šiems priskirtinas „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“. Kaip organizuoti savo darbą, sprendžiama dar iki veiklos pradžios, nes veiklos modelis (konsultacijos, operacijos ar konsultacijos ir operacijos) įrašomas įstaigos licencijoje.

Daugelis mūsų medikų, tarp jų ir aš, dirba ne vienoje ir net ne dviejose medicinos įstaigose. Mus kviečia dirbti į skirtingus miestus, nes pacientai nori patekti pas profesionalą ir gerą specialistą. Nepriklausomai nuo to, ar pacientas bus operuojamas, ar ne, paslaugų teikimas jam prasideda nuo apžiūros ir konsultacijos. Kartais konsultacijos reikia vienos, o kartais – dviejų–trijų ar daugiau, kol gydytojas surenka visą informaciją ir priima sprendimą – operuoti ar ne.

Po operacijos pacientas grįžta dėl perrišimų, siūlų išėmimo, papildomos apžiūros arba operacijų rezultatui aptarti. Siūlus pacientui išimti ar papildomą apžiūrą atlikti gali bet kokia įstaiga – tiek ta, kurioje pacientas buvo operuotas, tiek ta, kurioje pacientas buvo konsultuotas, tiek bet kokia kita įstaiga.

Taigi, pacientas, apie kurį klausėte, buvo konsultuotas MB Karalevičiaus klinikoje, o operuotas „Šiaulių chirurginės pagalbos centre“. Kodėl taip įvyko? Nes pacientas kreipėsi į MB Karalevičiaus kliniką savaitgalį dėl konsultacijos suteikimo. Pacientas buvo apžiūrėtas, klinikiniai pasiūlymai jam buvo pateikti, rekomendacijos suteiktos, tolimesnis gydymas aptartas (operacija, pooperacinė priežiūra ir pan.). Dėl operacijos pacientas jau kreipėsi į „Šiaulių chirurginės pagalbos centrą“, kuriame ir buvo operuotas.

Kalbant apie paciento mokėjimus, kiek matau, jūsų nepasiekė visa informacija. Už operaciją, atliktą „Šiaulių chirurginės pagalbos centre“, pacientas, bent jau mano žiniomis, nemokėjo, nes, kaip jūs teisingai pastebėjote, ši operacija kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis.

Pacientas mokėjo MB Karalevičiaus klinikai už jam suteiktą konsultaciją savaitgalį bei medicinos priemones, kurios buvo perduotos pacientui.

Mano atleidimo iš darbo pagrindai nėra aiškūs. Dėl to vyksta ginčai. Paradoksalu, bet mane atleido iš klinikos, kurios savininku esu.

Manau, tai yra gera pamoka jauniems žmonėms, pradedantiems verslą ne tik medicinos, bet ir kitose srityse, kad nors verslo pradžioje visų partnerių interesai atrodo vienodi ir visi dirba kaip komanda, yra pravartu pasirašyti akcininkų sutartį, kad ateityje būtų aišku, kaip spręsti vienokį ar kitokį konfliktą. O dabar yra apmaudu, kad į klinikos, kurios kūrimui atidaviau beveik 25 metus, akcininkų konfliktą įtraukiami pacientai ir manipuliuojama jų jausmais.

Yra gaila, kad žmogus, su kuriuo esame plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos Šiauliuose pradininkai, kartu pradėjome karjerą kaip vaikų chirurgai Šiauliuose, važiavome mokytis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos į Švediją, Suomiją, įkūrėme Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrių Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, atidarėme kliniką, apakintas pinigų karjeros pabaigoje bando viską sugriauti. O normalių argumentų, kodėl atleido iš darbo, aš iki šiol neišgirdau.

Kaip baigėsi dėl pinigų? Tai, kad nesibaigė. Pacientas jokių pretenzijų ar reikalavimų grąžinti jam sumokėtą pinigų sumą MB Karalevičiaus klinikai nepateikė. Šis pacientas pasirinko kitokį kelią – pradėjo gąsdinti ir grasinti, kad kreipsis į policiją, į žiniasklaidą, jeigu aš asmeniškai jam nepasiūlysiu „rimtos kompensacijos“. Labai panašu į šantažą. Nemalonu. Žinoma, kad jokių paciento pageidaujamų „kompensacijų“ jam nesiūliau.

Kalbant apie policiją – manęs niekas į policiją nesikvietė, todėl negaliu pakomentuoti, dėl ko pradėjo ikiteisminį tyrimą, ar jis dar tęsiasi, apie ką šis tyrimas. Policija prašė informacijos iš mano įmonės (MB Karalevičiaus klinikos) apie pacientui teiktas paslaugas, klinika policijai atsakymą pateikė. O toliau jau yra teisėsaugos darbas. Jeigu bus klausimų, manau, į mus kreipsis.

Apie jokius kitus ikiteisminius tyrimus nežinau. Tačiau man žinoma, kad teisme yra nagrinėjama ne viena byla dėl Audriaus Žižliausko, kaip „Šiaulių chirurginės pagalbos centro“ direktoriaus, netinkamo pareigų vykdymo.

„Atleistas dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų“

Situacija išties paini. „Šiaulių chirurginės pagalbos centro“ vadovas A. Žižliauskas „Etaplius“ patvirtino, kad išties gavo paciento skundą dėl minimo atvejo. Šioje įstaigoje G. Karalevičius dirbo nuo pat pradžių, o po gauto skundo buvo atleistas iš darbo.

„Dėl minimo įvykio Šiaulių teritorinė ligonių kasa atliko tyrimą ir pateikė ekspertizės išvadas. Pagal gautą paciento skundą įmonėje buvo atliktas vidinis tyrimas ir, nustačius šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, G. Karalevičius 2021 m. gegužės 28 d. buvo atleistas iš darbo“, – rašoma atsakyme „Etaplius“. Beje, centro vadovas patvirtino ir tai, kad jų įstaigoje operuojami tik tie pacientai, kurie buvo konsultuoti centre. „Be konsultacijos operacijos neatliekamos“, – sakė jis.

Paaiškinimo dėl situacijos kreipėmės ir į Šiaulių teritorinę ligonių kasą. Kokios buvo išvados, TLK nekomentavo, tačiau patvirtino, kad pacientams tokia operacija, kokią atliko Rimui, yra valstybės kompensuojama. Tiesa, tik toje įstaigoje, kuri turi sutartį su TLK.

„Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims, turintiems gydytojo siuntimą, jeigu įstaiga yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo, šios paslaugos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Jei pacientas yra nedraustas ir (ar) neturi gydytojo siuntimo arba paslaugas pageidauja gauti įstaigoje, kuri neturi sutarties su teritorine ligonių kasa, už paslaugas privalo apsimokėti savo lėšomis paslaugas teikusiai įstaigai. UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ sutartį dėl dienos chirurgijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis su Šiaulių TLK turi, todėl šioje įstaigoje gali būti teikiamos dienos chirurgijos paslaugos, apmokamos PSDF lėšomis“, – rašoma Šiaulių TLK atsakyme „Etaplius“.

Pasak policijos, tikrai yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, susijęs su G. Karalevičiumi. Jis įtariamas dokumentų klastojimu.

„Rugpjūčio 23 d. buvo gautas pranešimas, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2020 m. vasario 17 d. patikrinimo pažymoje (tikrinta buvo UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ 2019 m. II ketvirčio ambulatorinės chirurgijos paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamumas) ir UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ gautuose dokumentuose nurodyta, kad gydytojo G. Karalevičiaus vieno gydymo epizodo metu pacientams suteiktos ambulatorinės chirurgijos paslaugos pateikiamos apmokėti iš PSDF biudžeto ne vieną, o tris kartus. Apmokėjimas pateiktas galimai asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, kaip ir galimai padarant melagingus įrašus ambulatorinėse asmens sveikatos istorijose. Dėl dokumentų klastojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas – BK 300 str. 1d.“ – aiškinama policijos atsakyme.