REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Liepos 29 d. 15:49

Po NATO viršūnių susitikimo augo G. Nausėdos, Prezidentūros reitingas

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS


274176

Liepą Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas, kuriame Lietuvai atstovavo prezidentas Gitanas Nausėda, padėjo ūgtelti tiek paties šalies vadovo, tiek Prezidentūros kaip institucijos reitingams, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiama bendrovės „Vilmorus“ apklausa.

Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą liepą palankiai vertina 68,8 proc. apklaustųjų, kai ankstesnėje apklausoje gegužės mėnesį tokių buvo 59,6 procento. Nepalankiai prezidentą vertina 14 proc., o prieš du mėnesius neigiamų vertinimų buvo 20,6 procento.

„Apklausa daryta iš karto po NATO viršūnių susitikimo, G. Nausėda buvo matomas, vyko susitikimas su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), ir tai turėjo įtakos palankiam vertinimui“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys.

Pasitikėjimas Prezidentūra šoko nuo 35,2 proc. gegužę iki 48 proc. liepą.

„Prezidentūra labai pakilo, matyt, dėl NATO viršūnių susitikimo, kaip ir prezidentas“, – sakė V. Gaidys.

V. Gaidžio vertinimu, liepos 11–12 Vilniuje vykęs viršūnių susitikimas palankiai atsiliepė ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingui, kuris iš antrosios vietos išstūmė Lietuvos socialdemokratų partijos vadovę, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.

Konservatorių A. Anušauską palankiai vertina 50 proc. apklaustųjų, kai prieš du mėnesius tokių buvo 44,3 proc., o nepalankiai – 21,4 proc. (27,7 proc. gegužę).

Ūgtelėjo ir pasitikėjimas kariuomene – gegužę pasitikintys ja nurodė 59,2 proc. apklaustųjų, o liepą – 64,5 procento.

Likusi politikų lentelė – stabili

Trečią politikų reitingų lentelėje V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 49 proc. respondentų (49,3 proc. gegužę), nepalankiai – 23,7 proc. (19,9 proc. gegužę).

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį palankiai vertina 36 proc. apklaustųjų (37 proc. gegužę), jis sulaukė 34,7 proc. neigiamų vertinimų (34,8 proc. gegužę).

Penktas yra opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis su 32 proc. teigiamų ir 25,6 proc. neigiamų vertinimų (atitinkamai 29,7 proc. ir 25,6 proc. gegužės mėnesį).

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertinama 31,8 proc. (28,2 proc. gegužę) apklaustųjų, nepalankiai – 39,5 proc. (43,2 proc. gegužę). Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai įvertino 31,1 proc. ir nepalankiai – 42 proc. respondentų (atitinkamai 32,4 proc. ir 36,2 proc. gegužę).

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sulaukė 30,1 proc. palankių ir 44,8 proc. nepalankių vertinimų ( atitinkamai gegužę šie skaičiai buvo 33,6 proc.ir 40,2 proc.). Vilniaus merą konservatorių Valdą Benkunską palankiai vertina 25,6 proc. apklaustųjų, nepalankiai 22,3 proc. apklaustųjų. Ankstesnėje apklausoje jo pavardės nebuvo.

Palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką baigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurią palankiai vertina 25 proc. (20,3 proc. gegužę) ir nepalankiai – 27,8 proc. apklaustųjų (33,3 proc. gegužę).

Daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – 64,5 proc. (65,2 proc. gegužę), palankiai – 18,3 proc. (16,5 proc. gegužę).

Valdančiosios Laisvės partijos vadovę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę nepalankiai vertina 64,4 proc. apklaustųjų (66,1 proc. gegužę), palankiai – 12,6 proc. (10,6 proc. gegužę). Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis nepalankiai vertinamas 62,7 proc. (61,4 proc.), palankiai – 7,1 proc. (5,3 proc.) apklaustųjų.

Pasitikėjimas Bažnyčia – žemiausias per 25 metus

Iš visų institucijų Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais – 91,4 proc., ankstesnėje apklausoje gegužę šis skaičius buvo 87,8 procento.

Po antroje vietoje esančios kariuomenės toliau seka policija, kuria pasitiki 63,7 proc. apklaustųjų (59,2 proc. gegužę), „Sodra“ – 53,2 proc. (51,1 proc. gegužę).

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitiki 51 proc. respondentų (44,4 proc. gegužę), švietimu – 46,9 proc. (39,3 gegužę).

Kaip pastebi V. Gaidys, liepą fiksuotas pasitikėjimo Bažnyčia rodiklis yra žemiausias per visą 25 metų stebėjimo istoriją, nors didelio skirtumo su ankstesne apklausa ir nėra.

Bažnyčia nurodė pasitikintys 42,7 proc. respondentų, gegužę pasitikėjimą išsakė 44,6 proc. apklaustųjų. Pasak V. Gaidžio, pasitikėjimas Bažnyčia išskirtinai koreliuoja su apklaustųjų amžiumi.

„Pasitikėjimas Bažnyčia beveik toks pats, koks ir buvo, bet tai mažiausias rezultatas per 25 metus“, – sakė sociologas.

„Prieš 20 metų jie buvo pirmoj vietoj, bet čia labai stipri koreliacija su amžiumi, Bažnyčia labai pasitiki pagyvenę žmonės, ypatingai virš 70 metų, o ta riba yra 40 metų, kai padaugėja nepasitikinčių“, – pridūrė jis.

Mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 6,5 proc., kai nepasitikinčių yra 55,9 procento.

Seimu pasitiki 9,9 proc. (nepasitiki 53 proc.), Vyriausybe – 17,5 proc. (nepasitiki 41,9 proc.). Prieš du mėnesius pasitikinčių partijomis buvo 6,2 proc. (59,2 proc. nepasitikinčių), Seimu – 8,5 proc. (60,5 proc. nepasitikinčių), Vyriausybe – 11,8 proc. (48,8 proc. nepasitikinčių).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko liepos 12–19 dienomis, apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Tyrimo rezultatų paklaida siekia 3,1 procento.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA