Po mugės lieka kalnai nebenaudojamo plastiko (papildyta)

Šiauliuose pėsčiųjų bulvare vykstant amatininkų mugei šiauliečiai atkreipė dėmesį, kad prekybininkai savo palapines nakčiai apvynioja plastikine plėvele. Organizatoriai įprastai pasirūpina, kad mugės erdvėje būtų pastatyti specialūs konteineriai plastiko ir panašioms perdirbamoms atliekoms surinkti, tačiau ragina prekybininkus plėvelės kaip apsaugos nenaudoti arba bent ją sutvarkyti tinkamai.

Daugybė atliekų

Į portalo „Etaplius“ žurnalistus kreipėsi susirūpinę šiauliečiai, kurie atkreipė į Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvare vykstančias muges ir prekybininkų naudojamas apsaugos priemones. Savo prekybos vietas prekybininkai įprastai apvynioja plastikine plėvele.

„Žiūriu, kad mugės dalyviai kaip naktinę apsaugą beveik visi savo palapines apsuka didžiuliais kiekiais vyniojamojo plastiko. Vakar, šiandien stebėjau, paklausiau vienos prekeivės, ką jie daro su tais plastikais – tiesiog nuplėšia ir meta į bendrus konteinerius, vakare istorija vėl kartojasi. Ekologinė tragedija“, – rašė žmonės.

„Turėtų savivaldybė kažkaip organizuoti tų plastikų surinkimą, nes ten kosminiai kiekiai. Gal parūpinti konteinerius ar vietas, kur juos sudėti, jeigu jau muges organizuoja“, – atkreipė dėmesį portalo „Etaplius“ skaitytojai.

Naudoti plastiko nerekomenduoja

Kaip portalui „Etaplius“ Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių koordinatoriaus Vitalio Lebedžio pateiktuose Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus atsakymuose nurodoma, mugės organizatorių prašymu renginio vietoje buvo pastatyta 12 vnt. 1,1 m3 ir 10 vnt. 0,24 m3 konteinerių, skirtų nerūšiuotoms atliekoms bei 10 vnt. 0,24 m3 konteinerių, skirtų pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms. Ant kiekvieno konteinerio yra lipdukas su nurodymu, kam jis skirtas.

Kiek plastiko susidaro vienos mugės metu, savivaldybė nedarė analizės. Plastiko atliekos, patekusios į pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius, perdirbamos.

Teiravomės, ar buvo svarstyti alternatyvūs apsaugos variantai. Savivaldybės atstovai teigė, kad naudoti plastiko plėvelės kaip apsaugos nėra rekomenduojama.

„Šiaulių miesto savivaldybės administracija tiki, kad mieste yra saugu, juolab, kad miesto centras stebimas vaizdo kameromis, o plėvelės apvyniojimas tikrai neapsaugos nuo vandalizmo ar plėšimo atvejo, todėl savivaldybė nerekomenduoja prekybininkams naudoti tokių plėvelių“, – teigė Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus specialistai.

Viskas kainuoja

Rūšiuoti atliekas ragina tiek atliekų tvarkytojai, tiek savivaldybė, nes nerūšiuotų atliekų ir antrinių žaliavų sutvarkymo kainos skiriasi ženkliai. Pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad surinktų nerūšiuotų atliekų 1 tonos sutvarkymas kainuoja 143,87 Eur su PVM, o pakuotės atliekų ir antrinių žaliavų tonos 2,29 Eur su PVM.

Kainuoja ir atliekų konteinerių pastatymas bei aptarnavimas. Vieno 1,1 m3 konteinerio pastatymas kainuoja 3,03 Eur su PVM, o 0,24 m3 1,98 Eur su PVM. 1 žmogaus valanda, kuris atskirai renka šiukšles renginių, švenčių metu, 12,10 Eur su PVM.

Atliekas surenkantys darbuotojai vizualiai apžiūri, kad konteineriuose nebūtų plastiko atliekų. Vis dėlto, pasak savivaldybės atstovų, dalis atliekų vis tiek patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir į sąvartyną, kadangi dalis prekybininkų nerūšiuoja atliekų.

„Paslaugų teikėjo vertinimu, šiandien anksti ryte tuštinant šiukšliadėžes ir konteinerius, plėvelės dar nebuvo rasta, kadangi prekybininkai prekybą pradėjo vėliau, tačiau konteinerių turinys parodė, kad gyventojai, miesto svečiai, prekybininkai galimai nerūšiuoja atliekų ir neskaito kam skirti konteineriai“, – nurodė savivaldybės atstovai.

Apsauga kenksminga

Panašios pozicijos laikosi ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Kaip portalui „Etaplius“ komentavo Monika Krėpštienė, ŠRATC Viešųjų ryšių specialistė, viešuose renginiuose tvarką prižiūri savivaldybės samdyti rangovai, tačiau specialistės teigimu, plėvelės naudojimas yra perteklinis ir pasitaiko atvejų dėl neišrūšiuotų atliekų.

„Mes šią problemą taip pat esame pastebėję. Prekybininkai plėvelę naudoja kaip papildomą būdą apsaugoti palapinėse paliekamas prekes, tačiau šiuolaikinės palapinės turi tvirtus lipdukus, jais galima užtvirtinti visas palapinės sienas. Visgi prekybininkų įsitikinimu, plėvelė apsaugo papildomai (nors ją nuplėšti aštresniu daiktu yra vienas juokas). Todėl mums belieka tik paprašyti plėvelę teisingai išrūšiuoti į plastiko konteinerius“, – komentavo specialistė.

„Visgi savo ruožtu norėtumėm prekybininkų paprašyti netvarios, gamtai kenksmingos palapinės apsaugojimo praktikos atisakyti, ypač, jei palapinėje prekiaujama maistu ar žaislais vaikams. Vieną kartą panaudota plastiko plėvelė nėra perdirbama, kaip kitos rūšies plastikas, kadangi jos gamyboje yra naudojama kenksminga sudėtinė dalis – polivinilchloridas (pvc), kurią sudėtinga atskirti. Panaudota tokia plėvelė iš karto tampa atlieka, o nukeliavusi į plastiko konteinerį yra tinkama tik deginimui.

PVC gali užteršti maistą bei paviršius, į kuriuos liečiasi. Daugiau informacijos apie šią medžiagą galėtų suteikti chemijos pramonės gamintojai“, – aiškino specialistė.