Po Miuncheno Europai reikės ryžtingų žingsnių, reaguojant į JAV politikos pokyčius

Nuo tada, kai naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pradėjo darbą, Europos lyderiai nuolat priversti reaguoti į jos griežtėjančią retoriką ir atvirus pareiškimus apie naują pasaulio tvarką, rodančius pasikeitusius politinius prioritetus.

D. Trumpo pareiškimas, kad jis yra pasirengęs derėtis su Rusija, kad būtų nutrauktas beveik trejus metus trunkantis karas, rodo, kad jis save kelia aukščiau už Europą ir net Ukrainą. 

Tuo metu JAV viceprezidentas J. D. Vance'as Miuncheno saugumo konferencijoje be žado paliko net patyrusius politikos formuotojus, užsipuldamas Europos Sąjungą (ES). 

Šokiruojantis Jungtinių Valstijų politikos pasikeitimas paskatino raginimus Europai stiprinti savo gynybos pajėgumus, didinti investicijas į gynybos sritį ir net apsvarstyti galimybę siųsti karius į Ukrainą taikai palaikyti.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pirmadienį sušauktame nepaprastajame Europos lyderių susitikime buvo siekiama pademonstruoti vienybę prieš Rusiją. Tačiau šios derybos atskleidė įtampą, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškus, kad jį „šiek tiek erzina“ tokie Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) siūlymai, kad reikėtų dislokuoti karius.

Vienas akivaizdžiausių ženklų, kad Jungtinės Valstijos į tarptautinę politiką sugrąžino Rusiją, yra tas, kad rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį Saudo Arabijoje surengė derybas su JAV kolega Marco Rubio.

„Visi, dalyvaujantys šiame susitikime, supranta, kad transatlantiniai santykiai, NATO aljansas ir mūsų draugystė su Jungtinėmis Valstijomis įžengė į naują etapą. Visi tai matome“, – Paryžiuje žurnalistams sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. 

Po susitikimo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Europos poziciją apibūdino taip: „Pasirengę ir pasiruošę.“

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu paragino stiprinti gynybą.

„Laikrodis tiksi“

Miucheno saugumo konferencijos pirmininką Christophą Heusgeną pribloškė J. D. Vance'o kalba. 

„Turime baimintis, kad mūsų bendrų vertybių pagrindas nebėra toks bendras“, – tokiais žodžiais Ch. Heusgenas baigė savo kalbą. 

Kai kurios paskyros socialiniuose tinkluose skelbė, kad taip pasakęs Ch. Heusgenas apsiašarojo, tačiau iš tiesų jo emocijos prasiveržė tada, kai jis padėkojo savo komandai už paskutinius metus.

„Tai, deja, dar sykį parodo, kaip veikia dezinformacijos mechanizmai“, – vėliau socialiniame tinkle sakė Ch. Heusgenas.

Šv. Andriaus universiteto strateginių studijų profesorius Phillipsas O'Brienas teigė, kad nors Vakarų valstybės „pavojingai priartėjo prie blogiausio scenarijaus dėl D. Trumpo ir Ukrainos“, Europa turėjo numatyti artėjančius neramumus. 

„Europa atrodė priblokšta, kas taip pat kelia nerimą“, – pažymėjo jis. 

„Europa jau daugiau nei metus turėjo rengti kokį nors atsaką. Tačiau atrodo, kad Europos vadovai sąmoningai kišo galvas į smėlį ir gyveno viltimis ir svajonėmis, kad D. Trumpas bus toks, koks jis nėra“, – tęsė jis. 

Prancūzijos verslo mokyklos HEC ES teisės profesorius Alberto Alemanno nurodė, kad Paryžiaus susitikime paaiškėjo, kad tarp Europos šalių yra „didelių nesutarimų“ dėl taikos palaikymo pajėgų skyrimo Ukrainai ir didžiulių investicijų į gynybą finansavimo.

„Bent jau dabar sostinėse ir kitur vyksta diskusijos, tačiau laikrodis tiksi“, – pabrėžė jis.

„Politinės valios klausimas“

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius teigė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-ųjų vasarį pradžios Europoje buvo daug kalbama apie gynybos išlaidų didinimą, tačiau „mūsų pajėgumų nepakanka“.

„Bijau, kad po poros dienų, po griežtų pareiškimų, mes kažkaip atsipalaiduosime, vėl atsipalaiduosime ir grįšime prie įprastos veiklos“, – po Miuncheno saugumo konferencijos sakė jis. 

Nors neoficialiose Paryžiaus derybose nebuvo siekiama sudaryti susitarimo, daugelis vadovų sutiko, kad vienas svarbiausių ES žingsnių – sušvelninti griežtas fiskalines taisykles, kad valstybės narės galėtų skirti daugiau lėšų gynybai.

„Tikiuosi, kad kai kitą kartą susitiksime Europos Vadovų Taryboje (EVT), susitarsime dėl fiskalinių taisyklių ir tolesnių veiksmų, kuriais bus užtikrinta, kad visos valstybės narės iš tikrųjų galėtų padidinti išlaidas gynybai“, – sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. 

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris tapo Miuncheno saugumo konferencijos Patariamosios tarybos nariu, nurodė, kad Jungtinės Valstijos „nebėra laimingos būdamos pagrindiniu saugumo garantu Europoje“ ir „nemato ES taip, kaip kadaise“.

„Europa techniškai yra visiškai pajėgi prisitaikyti prie šio iššūkio ir jį įveikti, tačiau išlieka politinės valios arba jos trūkumo klausimas. Neapsisprendimas nuves tik viena kryptimi, ir ji nebus graži“, – įspėjo jis.