Mirusios lietuvės artimieji neviltyje: buvęs sugyventinis pasisavino jos kūną ir vaikus

Rugpjūčio 15 dieną Jungtinėje Karalystėje, Chesterio mieste gyvenusi lietuvė Monika (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.) tragiškai bandė pasitraukti iš gyvenimo. Lietuvoje moters artimieji jau daugiau nei tris savaites ieško būdų, kaip kovoti su JK įstatymais ir parsigabenti ne tik dukters kūną, bet ir gauti anūkų globą.

Situacija – paini ir sudėtinga, o po nelaimės sunkiai žodžius renkanti lietuvės mama sako, iki pat šios dienos gyvenanti viltimi, kad institucijos atkreips dėmesį į sukrečiančią istoriją ir padės apginti savo šalies piliečius.

Istoriją Lietuvoje gvildena ir laida „TV Pagalba“. Žurnalistė Rūta Filejeva pasakojo, kad beldžiasi į Lietuvos institucijų duris prašydama pagalbos, tačiau nesėkmingai. Situaciją itin sunkina buvęs moters sugyventinis britas, kurio pusę visomis išgalėmis palaiko JK įstatymai.

Kadangi istorijoje minimi mažamečiai vaikai, o JK įstatymai tokių bylų neviešina, straipsnyje skelbiama tik lietuvės artimųjų pateikta informacija.

Pirmadienio rytą naujienų portalo Anglija.today žurnalistė bendravo su lietuvės mama Jolanta, kuri plačiau papasakojo apie visą keblią istoriją.

Prieš daugiau nei septynerius metus į Angliją, Chesterio miestą lietuvė Monika emigravo besilaukdama kūdikio. Netrukus gimė dukrelė, kuri – Lietuvos pilietė. Atvykusi Monika artimai susibendravo su britų piliečiu (vardas redakcijai žinomas – aut.), jie kartu pragyveno kelerius metus, prieš kiek daugiau nei dvejus metus susilaukė bendros atžalos – sūnaus.

Dar šių metų pradžioje poros santykiai pašlijo, todėl buvo priimtas sprendimas, kad vyras turi išsikraustyti. Mama pasakojo, kad tuo metu dar kaip tik viešėjo Anglijoje, ir situaciją matė savo akimis.

Buvę sugyventiniai karts nuo karto susitikdavo, vyras tam turėjo puikią priežastį – noras aplankyti vaikus, o ir lietuvė to niekuomet jam nedraudė, nors kaskart susitikus ir kildavo nesutarimų. Tačiau lemtingą rugpjūčio dieną tarp jų įvyko stiprus konfliktas. Kaip pasakojo mama, esą pats britas prisipažino, kad tą dieną jie labai susipyko, Monika sulaukė gausybės įžeidimų, o vyras išsivežė vaikus. Palūžusi mažamečių mama tokio smūgio nebeatlaikė ir bandė pasitraukti iš gyvenimo. Moters mama spėja, kad šiuose sugyventinio pasakojimuose policijai dar daug kas yra nutylima.

Tą naktį Lietuvoje gyvenanti Monikos mama sulaukė poros skambučių iš buvusio dukters sugyventinio, tačiau per daug į juos nekreipė dėmesio, manydama, kad mažamečiai vaikai žaidžia su telefonu ir skambinėja. Ryte ją pasiekė skaudi žinia – kad dukra Monika ligoninėje, labai sunkios būklės.

„Buvau darbe ir gavau žinutę, kad Monikai labai negerai, ji ligoninėje. Mane ta žinutė labai suneramino, pakirto viską. Susisiekėme su dukters tėvu, jis pasidomėjo, kas ten vyksta ir, nieko nelaukusi, nusipirkau bilietą naktiniu skrydžiu į Angliją. Mano dukra dar keturias paras praleido ligoninėje pajungta prie aparatų, bet nebeatsigavo“, - su dideliu skausmu kalbėjo mama.

Tada artimieji dar nenujautė, kad ši tragiška nelaimė – tik didelio skausmo pradžia.

Netrukus paaiškėjo, kad buvusiam lietuvės sugyventiniui įstatymai leidžia gerokai daugiau, nei biologiniams moters tėvams. Tiek septynmetė mergaitė, kuri nėra jo biologinė dukra, tiek jųdviejų biologinis sūnus ir netgi moters palaikai – viskas sugyventinio valioje.

„Jie pusę metų nebegyveno kartu. Dar tada, kai dukrytė gulėjo pajungta prie aparatų, ligoninėje jis atėjęs reiškė ne užuojautą, bet iškart pareiškė, kad nori oficialiai įsivaikinti dukrą ir kad jam reikia mano sutikimo. Aš kategoriškai prieštaravau ir su juo daugiau nešnekėjom. Bylą perėmė paskirta socialinė darbuotoja. Ir ji mums paskui aiškino, kad nesvarbu, kad jie jau negyveno pusmetį, bet šeimoje nebuvo jokių nusiskundimų, kad jis buvo geras visą laiką ir mergaitei jau traktuojamas kaip tėtis, nes augino ją. Kad yra mažas broliukas, nenori skirti vaikų. Davė man suprasti, kad man geriau niekur nelįsti, kad vaikams gerai ten, kad jiems ieškomi nauji namai, suteikiama visokeriopa pagalba“, - kalbėjo mama.

Lietuvės mama neslepia, vos tik grįžo iš Anglijos, nors ir palūžusi dėl dukters netekties, ji suskubo ieškoti būdų, kaip gauti anūkų globą.

„Kalbėjau ir su Vilniaus tarptautinėmis vaikų teisėmis, bet viskas trunka, nes paraiškos nagrinėjamos elektroniniais laiškais, dabar lauksime paskirtos datos. Savo apylinkėje irgi bendravau su vaikų teisėmis, ką man daryti ir kur kreiptis. Bet jie neduoda jokios vilties… Tas pats gaunasi su dukters laidotuvėmis.

Mes jau buvome susiradę įmonę, kuri būtų pargabenusi dukters kūną. Bet galutinį tašką padėjo tas jų vadinamas vyriausias koroneris, esą jie apklausė mano anūkę, mano septynmetę anūkę, kuri jiem pasakė, kad nori, jog mamytė būtų palaidota čia, Anglijoje. Juk vaikas negali pats suvokti tokių dalykų… Ir todėl visą pirmumo teisę gavo tas jos buvęs sugyventinis. Mūsų lietuvių institucijos nekovoja taip už savo piliečių teises kaip anglai kovoja už savus“, - apmaudo neslėpė mama.

Neseniai ji sulaukė žinutės, kad dukters laidotuvės bus šio mėnesio 19 dieną. Iki tol buvęs sugyventinis tokius faktus slėpė, ką jis ketina daryti, tačiau supratęs, kad įstatymai yra jo pusėje – slėpynių nusprendė nebežaisti. Ne ką mažiau lietuvės artimuosius skaudina faktas, kad jis netgi drįso paprašyti dalies pinigų už laidotuves, nes, esą, nemanė, kad šios kainuoja tiek daug.

Palūžę lietuvės tėvai kreipėsi į laidą „TV Pagalba“ tikėdamiesi, kad viešumas jiems bent kažkiek padės keblioje situacijoje. Mama tikino, kad nors ir labai skaudu, tačiau nuleisti rankų jie nežada.

Jei per 10 dienų jiems nepavyks prisibelsti į reikiamas duris ir pargabenti dukters kūno į Lietuvą, moters artimieji tikisi, kad bent atitinkamos instancijos padės parsigabenti anūkus.

„Mergaitė yra Lietuvos pilietė, jos biologinis tėtis juk egzistuoja. Paskutinį kartą anūkus mačiau rugpjūčio pabaigoje, kai socialinė darbuotoja leido valandą su jais pasimatyti, o daugiau, esą, man neleidžiama jų matyti“, - su skausmu kalbėjo mama.

Anglija.Today