Po „Laiptų galerijos“ likvidavimo – pranašystė apie teismą

Praėjusį penktadienį „Laiptų galerija“ bičiulius pakvietė į 33-iąjį gimtadienį. Tą pačią dieną – balandžio 4-ąją – Šiaulių valdžia priėmė sprendimą likviduoti įstaigą, prijungiant ją prie Šiaulių kultūros centro. Sveikindami „Laiptų galeriją“, miesto mokslo ir kultūros atstovai prakalbo apie reikšmingą simboliką – Kristaus nukryžiavimą. Tada Jam irgi buvo 33-eji. Bet Jis prisikėlė ir ateis teisti.

280 renginių, 40 tūkst. lankytojų

33-iojo gimtadienio proga į „Laiptų galeriją“ sugrįžo tapytojos Eglės Velaniškytės kūryba. Ji profesionaliojo meno gerbėjams padovanojo parodą „Kasdienybės kuždesiai“ ir vaizdžiai atsakinėjo į originalius menotyrininkės Kotrynos Žukauskaitės klausimus.

Antrąją šventės dalį vainikavo dar niekur mūsų šalyje nepristatyta pianistės Eglės Andrejevaitės koncertinė programa „Žalčio sonata“ – fortepijono rečitalis, skirtas M. K. Čiurliono 150-mečiui paminėti.

Sveikinimo žodį tarė laikinai „Laiptų galerijos“ direktorės pareigas einanti Kristina Alseikė ir dėkojo galerijos šeimai – 17-ai darbuotojų bei visiems dailininkams, aktoriams, atlikėjams ir, žinoma, lankytojams. Jų į per metus surengtus 280 renginių atėjo net 40 tūkstančių.

Šventėje su gėlėmis apsilankiusi tądien galeriją nuskriaudusios Šiaulių valdžios atstovė – Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė – dėkojo galerijos laikinajai vadovei, darbuotojams ir įteikė Šiaulių m. mero Artūro Visocko padėką Ričardui Jakučiui, kurio dėka „savo skrynias“ šiauliečiams atvėrė žinomi menininkai, kolekcininkai.

„Trumpas“

Laikinoji galerijos vadovė apie Šiaulių valdžios sprendimą neužsiminė, tačiau bičiuliai tylėti negalėjo. Humanitarinių mokslų daktaras Nerijus Brazauskas sveikino šviesiuosius „Laiptų galerijos“ puoselėtojus ir pastebėjo, kad 33-ieji metai – ir nukryžiavimo amžius.

Žiūrovų salei pratrūkus plojimais ir pritariančiais šūksniais, N. Brazauskas tęsė, kad „šiandien mirtis ištiko ir „Laiptų galeriją“, bet po nukryžiavimo juk ateina ir prisikėlimas.

„Tikiuosi, kad prisikėlimas ir įvyks, juolab kad šiandien meras pažadėjo, jog kokybė bus žymiai geresnė, nei buvo per šiuos metus“, – kalbėjo daktaras, o publika juokėsi, šūkčiojo, kad merui tai tik ir žadėti. Net pasigirdo replika: „Trumpas“...

N. Brazauskas tęsė sveikinimo žodį ir dėkojo galerijai už estetines patirtis, klausimus, mintis, kilusias dalyvaujant renginiuose ir auginant savo sielą: „Kartu kuriant mūsų šiauliečių kultūros bendruomenę, kurią dėl „Laiptų“ pripažino ir pripažįsta didžioji Lietuvos dalis.“

Kadangi gimtadienyje dalyvavo dvi Eglės – Velaniškytė ir Andrejevaitė – N. Brazauskas „įvedė“ dar vieną – Eglę, žalčių karalienę. „Profesorius Gintautas Mažeikis skaitė įdomią paskaitą apie teosofinį simbolizmą M. K. Čiurlionio kūryboje. Jis pateikė interpretaciją, kad žalčio užkapojimas – mūsų istorijos, protėvių nužudymas. G. Mažeikis pasakė, kad žaltys liko gyvas. Todėl neabejoju, kad „Laiptų galerija“ yra ir bus gyva, nes tai, kas buvo sukurta per 33-ejus metus, bus įvertinta po 100 metų“, – sakė galerijos bičiulis.

„Ir ateis teisti“

Valstybinio Šiaulių dramos teatro (VŠDT) aktorė Monika Šaltytė sveikinimo žodyje pastebėjo, kad „Laiptų galerija“ jai buvo ta vieta, kurioje galėjo kūrybiškai augti – buvusi galerijos vadovė Janina Ališauskienė vis siūlė skaityti poeziją, aplankyti vieną ar kitą renginį.

„Šiandienos vakaras su visa ta žinia, kurios, rodosi, mes stengiamės nepastebėti... Žinome, bet visi kartu tylime... Labai noriu padėkoti bendruomenei. Tikiuosi, kad šiuos brangius veidus matysime ateity, išsaugosime bendrumą. Ypač noriu padėkoti N. Brazauskui, kuris atkakliai, kultūringai ir grakščiai gina galeriją. Jei jūs „nesusimausite“ su kokiu „čekiukų skandalu“, gerbsiu jus tūkstantį metų į priekį“, – net susigraudinusi kalbėjo aktorė.

M. Šaltytė tęsė, kad nereikia taisyti to, kas nesugedę: „Kam reikia kištis ten, kur viskas vyksta, kur tiek renginių, kur jaunas žmogus stengiasi dėl galerijos, miesto, mūsų visų?“

O VŠDT aktorius Juozas Bindokas, pritardamas N. Brazauskui dėl simbolių – Kristaus amžiaus, nukryžiavimo, – tarė: „Bet Jis prisikėlė. Ir ateis teisti. Pagalvokite.“

Šiaulių miesto garbė?

Už kultūros centro „Laiptų galerija“ prijungimą prie Šiaulių kultūros centro (ŠKC) balsavo 18 iš 25 Tarybos narių.

Opozicijos atstovai bandė išbraukti šį klausimą iš balandžio 4-osios Tarybos posėdžio darbotvarkės, tačiau Šiaulių m. mero Artūro Visocko politinė dauguma paprieštaravo.

Unikalios miesto galerijos prijungimas prie ŠKC teisintas tuo, kad norima taupyti biudžeto lėšas. Opozicija į tai pasiūlė merui susimažinti savo komandą, nes joje – net trys patarėjai, dvi padėjėjos ir Tarybos posėdžių sekretorius.

Dar pernai, pasigirdus valdžios norams reorganizuoti galeriją, dr. N. Brazauskas parengė peticiją „Dėl Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ išsaugojimo ir veiklos tęstinumo“, kurią interneto svetainėje pasirašė 581, o ranka – 332 asmenys. Daug šalies kultūros veikėjų, menininkų viešai gynė „Laiptų galerijos“ unikalumą, o Šiaulių politikus rimtai kritikavo, apeliavo į jų sąžinę.

Nepaisant gyventojų nuomonės ir mero A. Visocko kartojimo feisbuke, kad „bus taip, kaip norės miesto žmonės“, už įstaigos reorganizavimą, padarant ją Šiaulių KC padaliniu, balsavo: Malik Agamalijev, Gediminas Beržinis-Beržinskas, Gintautas Lukošaitis, Juozas Pabrėža, Stasys Trijonis, Nijolė Prascevičienė, Violeta Laugalienė, Antanas Sireika, Irina Barabanova, Diana Cibulskienė, Rima Juškienė, Vytautas Juškus, Asta Lesauskienė, Pranas Nainys, Simona Potelienė, Gintautas Sitnikas, Saulius Stasiūnas ir Irena Vidžiūnienė.

„Prieš“ balsavo Artūras Vladas Balsys, Jonas Bartkus, Egidijus Jankauskas, Zakiras Medžidovas, Vilius Puronas, Edvardas Žakaris, „susilaikė“ – Eligijus Stugys.

Kultūros centro „Laiptų galerija“ ŠKC padaliniu taps iki šių metų rugpjūčio 31 dienos.