Po Kursko – į Kaliningradą? Ekspertai vertina galimą „staigmeną“ Rusijai iš Ukrainos

Vasaros viduryje Ukraina ir Lenkija pasirašė dvišalę saugumo sutartį. Be kita ko, šiame dokumente numatyta sukurti vadinamąjį ukrainiečių legioną – karinį ukrainiečių pabėgėlių dalinį, kurį apmokys lenkų instruktoriai.

Koks bus šis dalinys ir, svarbiausia, ar gali atsitikti taip, kad Ukrainos legionas staiga atsidurs kur nors Kaliningrado srityje ir sukurs ten karinę komendantūrą, nes, kaip parodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį, Rusijos Federacijos sienos yra tik teorinė sąvoka.

Svetainė „Telegraf“ nagrinėjo šias problemas.

Kas žinoma apie legioną

Prezidentas Volodymyras Zelenskis, pristatydamas Ukrainos ir Lenkijos saugumo sutartį, pabrėžė, kad kuriant Ukrainos legioną bus remiamasi Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos brigados patirtimi.

„Ir remdamiesi šia patirtimi suteiksime galimybę Ukrainos piliečiams, kurie dabar yra Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose ES šalyse, savanoriškai prisijungti ginti Ukrainą“, – aiškino prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, Ukrainos legionas treniruosis Lenkijoje. Baigę bazinius mokymus, naujokai galės pasirašyti sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir atvykti ginti Ukrainos.

Legiono aprūpinimu pasirūpins partneriai. Tačiau dėl tokio padalinio aprūpinimo detalių dar reikia susitarti: „Dalyvės susitars dėl atrankos, mokymo, verbavimo, aprūpinimo ginklais, įranga ir šaudmenimis tvarkos, taip pat dėl ​​tokio padalinio kariškių socialinės ir finansinės paramos bei jų buvimo Lenkijos teritorijoje statuso“, – sakoma saugumo sutarties tekste.

Projekto perspektyvos

Ar Ukrainos legiono projektas turi šansų „iššauti“? Leidinio kalbinti ekspertai, komentuodami šį klausimą, išlieka atsargiai optimistiški.

„Žinoma, tai logiška. Lenkijoje yra daug ukrainiečių, kurie pirmajame etape galėtų suformuoti bent batalioną. Ir tai bus žmonės, kurie tikrai nori dalyvauti savo šalies gynyboje. Todėl tai yra perspektyvus projektas“, – svetainei „Telegraf“ aiškino grupės „Informacinis pasipriešinimas“ karinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenka.

„Legiono treniruotės vyks Lenkijos teritorijoje, tai yra zonoje, kurios nepasieks Rusijos balistinės raketos ir bepiločiai orlaiviai. Ne paslaptis, kad beveik visi Ukrainos gynybos pajėgų poligonai yra priešo taikikliuose, o tai turi įtakos mokymo pobūdžiui ir kovos koordinavimo lygiui. Brigados komplektavimas ir mokymas NATO poligonuose smarkiai pagerins tokio rengimo lygį. Be to, bet koks Ukrainos ginkluotųjų pajėgų papildymas pagerins Ukrainos gynybos pajėgumus operatyvinių rezervų panaudojimo momentu.

Bet būkime realistai: klausimas yra apie ukrainiečių motyvaciją Lenkijoje stoti į legiono gretas. Jei asmuo, turėdamas galimybę prisijungti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Ukrainos teritorijoje, nelegaliai kirto sieną, abejotina teigti, kad jis prisijungs prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Lenkijoje“, – savo nuomonę portalui išsakė karinis analitikas Dmitrijus Snegiriovas.

Kaliningrado puolimas

Rusijos propaganda juokėsi iš minties sukurti legioną, vadindama jį apsimestiniu savęs parodymu ir paskutiniu „patrankų mėsos“ rezervuaru.

Tačiau Rusijos Z tinklaraštininkai, linkę realistiškiau vertinti pavojų „savo berniukams“, nebuvo linksmi.

Apibendrinant galima teigti, kad jų panikos esmė buvo ta, jog NATO teritorijoje kuriamas kovinis ukrainiečių dalinys ir kas žino, kur šis dalinys po mokymų nukreips savo ginklus.

Atsižvelgiant į situaciją su Kursko sritimi, gali būti, kad kita puolimo kryptis galėtų būti, pavyzdžiui, Kaliningrado sritis – visai netoli nuo Lenkijos sienų.

Ar tokia baimė yra pagrįsta?

„Po Kursko toks scenarijus tikriausiai įmanomas“, – sako diplomatas ir Gynybos strategijų centro ekspertas Aleksandras Chara.

„Jei Ukrainos savanoriai pateks į Kaliningrado srities teritoriją, kaip buvo Kursko srityje, tai man nebus staigmena“, – priduria D. Snegiriovas.

Tačiau patekti į Rusijos Federaciją iš Lenkijos bus sunkiau nei iš Ukrainos teritorijos.

Pirma, dėl tokio „veiksmo“ reikės susitarti politiškai.

„Aišku, kad iškils politinių klausimų. Pavyzdžiui, yra 1974 m. rezoliucija Nr. 3314 (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija dėl agresijos apibrėžimo – red.) ir ten trečiosios šalies teritorijos suteikimas įvykdyti puolimui laikomas agresija. Tiesą sakant, nors Baltarusija tiesiogiai nepuolė Ukrainos, ji yra šalis agresorė“, – aiškina A. Chara.

Antra, klausimas, kaip sąjungininkai reaguos į tokį Ukrainos karinį kūrybiškumą. Nors įvykiai Kursko srityje parodė, kad partneriai ne taip priešiškai nusiteikę prieš karines operacijas „istorinėse“ Rusijos teritorijose.

„Svarbiausia – mūsų partnerių reakcija į šią operaciją. Kurske, stebėdami Ukrainos pajėgų susitelkimą, rusai nieko nedarė, nes buvo tikri, kad mūsų tarptautiniai partneriai to mums neleis.

Bet tai įvyko. Nebuvo jokio pasmerkimo, neva Ukraina neturi teisės [atlikti karinę operaciją Kursko srityje]. Priešingai, jie sako, kad Ukraina turi teisę į savigyną ir kad visa Rusijos teritorija, įskaitant Kaliningradą, taip pat Rusijos pajėgos kitose šalyse, pavyzdžiui, Afrikoje ar atviroje jūroje, yra teisėti Ukrainai taikiniai“, – pabrėžė A. Chara.

Todėl visa „gudrybė“ yra ta, kaip tinkamai „supakuoti“ Ukrainos legiono puolimą į Kaliningradą.

„Tai gali būti aiškinama ne kaip agresija, ne kaip puolimas, o kaip karinių operacijų vykdymas prieš Rusijos kariuomenę visoje Rusijos Federacijoje“, – aiškino A. Chara.

„Neatmesčiau galimybės pritraukti Ukrainos legioną kovojant su Rusijos agresija iš Baltarusijos teritorijos (kur dabar sutelkti ir prie Lenkijos sienos perkelti privačios karinės grupuotės „Wagner“ daliniai)“, – kalbėjo D. Snegiriovas.

Jau vien pats Ukrainos kovinio padalinio sukūrimo NATO šalies teritorijoje faktas yra puikus strateginis elementas.

„Ir tegul rusams skauda galvą, kur mes galime smogti kitą smūgį“, – reziumavo A. Chara.