Po kaltinamųjų išpuolio Vilniaus teisme – raginimai diskutuoti apie nuolatinį pareigūnų budėjimą teismuose

Šių metų vasarį kaltinamiesiems Vilniaus miesto apylinkės teisme vandens buteliukais apmėčius bylą nagrinėjusią teisėją, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė ragina diskutuoti apie nuolatinį pareigūnų ar apsaugos darbuotojų budėjimą teismuose.

Vilniaus miesto apylinkės teisme vasario pradžioje, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, teismo salėje tarp kaltinamųjų ir teisėjos kilo ginčas. Konflikto metu du teisiami asmenys, kuriems buvo nuimti antrankiai, į teisėją metė vandens buteliukus, tačiau nepataikė.

Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nepagarbos teismui ir viešosios tvarkos pažeidimo.

Kaip Eltai sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėja E. Tamošiūnienė, minėtas incidentas verčia susirūpinti apie teisėjų, kitų bylos dalyvių saugumą teismuose.

„Jeigu yra galimybė apmėtyti teisėją kažkokiais plastikiniais buteliukais, tai kas galėtų paneigti, kad galėtų būti užpulti ir kiti bylos dalyviai? Juk bylose nagrinėjant įvairius ginčus, dažnai santykiai būna konfliktiniai net ir civilinėse bylose, tarkime, šeimos bylose“, – dėstė E. Tamošiūnienė.
Teisėjų tarybos narė pažymėjo, kad paprastai tuose teismų posėdžiuose, į kuriuos konvojuojami kaltinamieji, įtariamieji, suimtieji, budi pareigūnai. Tačiau kitų teismo posėdžių metu, anot R. Tamošiūnienės, nei pareigūnų, nei apsaugos darbuotojų teismo salėse nebūna.

Pašnekovė tvirtino, jog teismuose, prie teisėjų stalų, yra įrengti vadinamieji pavojaus mygtukai, kuriuos paspaudę, teisėjai gali išsikviesti pagalbą. Tačiau, kaip teigė E. Tamošiūnienė, tai tėra tik teorinė galimybė, mat tik keliuose šalies teismuose yra nuolat budintys pareigūnai ar apsaugos darbuotojai.

„Jeigu kalbame, pavyzdžiui, apie Vilniaus miesto apylinkės teismą, tai tie pavojaus mygtukai yra kiekvienoje teismo salėje, bet kas sureaguos? Pareigūnų tai juk nėra“, – dėstė teisėja.

„Tik keliuose teismuose yra nuolat budintys pareigūnai, pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Apeliaciniame teisme, Vilniaus apygardos teisme. (...) Kai kurie teismai yra susitarę su policija: jei policija patruliuoja mieste, teismas būtų įtrauktas į patruliavimo planą ir tam tikru laikotarpiu pareigūnai pro teismą pravažiuoja. Tačiau kyla klausimas, ar tokiu atveju, esant konflikto situacijai teisme, pareigūnai į ją spėtų sureaguoti“, – toliau kalbėjo E. Tamošiūnienė.

Didžiausiuose teismuose reikėtų daugiau pareigūnų

Anot E. Tamošiūnienės, Teisėjų taryba yra išsikėlusi tikslą pasiekti tokį teismų sistemos finansavimą, kuris leistų efektyviau pasirūpinti teisėjų, kitų bylos dalyvių saugumu posėdžių metu. Pasak teisėjos, siekiant šio tikslo, jau imtasi priemonių, pavyzdžiui, teisėjų kabinetai atskirti nuo bendrųjų patalpų, kai kur budi pareigūnai.

Vis dėlto, teisėjų tarybos narės teigimu, vasarį Vilniaus miesto apylinkės teisme įvykęs incidentas rodo, kad minėtų priemonių nepakanka.
„Vertiname valstybės, teismų finansines galimybes, tai galvojame, kad galbūt kai kuriais atvejais galėtų būti pasitelkiama ir privati apsauga. Pavyzdžiui, Vilniaus apylinkės teisme, natūralu, apsaugos darbuotojų reikėtų ne vieno, nes vienu metu šiame teisme vyksta daug teismo posėdžių. (...)

Iš kitos pusės, mes puikiai suvokiame realybę. Mums tikrai nėra poreikio, kad kiekviena teismo posėdžių salė turėtų pareigūną. Paprastai mes turime įsivaizdavimą, kurioje byloje pareigūnų pagalbos gali prireikti. Tada planuojami tam tikri veiksmai. Pavyzdžiui, ta pati Sausio 13-osios byla. Jos nagrinėjimo metu buvo suderinta policijos pareigūnų pagalba“, – dėstė E. Tamošiūnienė.

Teisėja tvirtino, kad apie papildomą finansinį poreikį teismams, kartu – ir būtinybę skirti daugiau lėšų didesnei apsaugai, kalbama ir su Seimo nariais. Vis dėlto, kaip sakė E. Tamošiūnienė, dažniau nutinka taip, kad valstybės biudžeto pinigus tenka nukreipti kitiems prioritetams.  

„Tas poreikis (skirti lėšas teismų apsaugai – ELTA) visame tame bendrame teismų sistemos poreikių kontekste dažnai pasimeta dėl to, kad teismų poreikiai pilna apimtimi nėra patenkinami. Dėl to mes išskiriame tam tikrus prioritetus. Pavyzdžiui, teismų sistemos darbuotojų, kurie prisideda prie teisingumo vykdymo, išlaikymui mes paprastai prašome daugiau lėšų negu mums duoda. Turiu galvoje teisėjų padėjėjus, teismo posėdžių sekretorių, kito personalo išlaikymą, jų atlyginimus. Tada jau kitiems poreikiams tos išlaidos yra apkarpomos“, – kalbėjo E. Tamošiūnienė.

TTK pirmininkė mato poreikį pradėti diskusiją apie saugumą

Eltos kalbinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė, konservatorė Irena Haase tvirtino, kad teisėjų užpuolimo teismuose atvejai nėra dažni. Vis dėlto, anot jos, incidentas Vilniaus miesto apylinkės teisme rodo, jog diskutuoti apie teisėjų apsaugą reikia.

„Jei tokie atvejai atsiranda, kyla pavojus teisėjams, tai gal reikėtų pradėti diskutuoti, kaip geriau apsaugoti teisėjus“, – sakė I. Haase.

Tiesa, anot TTK pirmininkės, jei teisėjai užpuolami tų asmenų, kurie į teismo posėdžius yra atlydėti konvojaus pareigūnų, reikėtų situaciją aptarti būtent su pareigūnais.

„Jeigu atsiranda agresijos proveržiai ir tada, kai šalia yra konvojus, tai gal reikia žiūrėti, kodėl pareigūnai nesugebėjo apsaugoti kitų bylos dalyvių, kodėl neįvertinto kaltinamųjų būsimos agresijos“, – komentavo parlamentarė.

TTK pirmininkė, kalbėdama apie teisėjų, kitų bylų dalyvių saugumą teisminio proceso metu, konkrečių priemonių, kaip užtikrinti tą saugumą – paskirti daugiau budinčių pareigūnų į teismus ar suteikti lėšas teismams privačiai apsaugai – neįvardijo. Vis dėlto, I. Haase kartojo mananti, kad diskusija šiuo klausimu turėtų prasidėti.

„Pritariu tai minčiai, kad reikėtų pradėti ir diskutuoti apie teisėjų saugumą – ELTA, nes galimybė, kad gali kilti incidentų teisme, ko gero, atsižvelgiant ir į geopolitinę situaciją, yra. Negalime to neįvertinti. Tokių agresijos prieš teisėjus atvejų gali ir padaugėti. Reikia diskutuoti, kaip pasiruošti tokiems atvejams, žiūrėti, kaip tam pasirengusi Nacionalinės teismų administracija, kokių priemonių reikia imtis, kiek reikėtų lėšų tų priemonių įgyvendinimui. (...) Jei Teisėjų taryba rodys iniciatyvą, tai mes visą laiką esame atviri diskusijai ir konstruktyviam pokalbiui bei tam tikriems sprendimų variantams“, – aiškino TTK vadovė.