Po erzinančio Vengrijos pirmininkavimo prie ES vairo stoja Lenkija

Nuo sausio 1 d. Lenkija pagal rotacijos principą perima iš Vengrijos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), tai daugelyje ES šalių, ko gero, bus sutikta su palengvėjimu. Tikimasi, kad Varšuva laikysis labiau sutaikomojo požiūrio nei jos pirmtakė.

Lenkija, tradiciškai labai griežta Rusijos atžvilgiu, yra viena stipriausių Ukrainos rėmėjų nuo pat 2022 m. prasidėjusios invazijos, o Vengrija, artimiausia Maskvos sąjungininkė ES, priešinosi paramai.

„Visi nekantriai laukia naujos pradžios“, – sakė anonimiškumo pageidavęs diplomatas.

Lenkiją ir Vengriją ilgai siejo tvirti kultūriniai ir diplomatiniai ryšiai, tačiau pastaraisiais metais jų pozicijos Europoje smarkiai išsiskyrė.

Valdant Vengrijos ministrui pirmininkui nacionalistui Viktorui Orbanui, Budapeštas nuolatos nesutaria su Briuseliu ir tapo it juoda avis. Vengrijos pusmečio pirmininkavimo laukta su baime ir jis buvo „gana erzinantis“ kitoms ES vyriausybėms.

Kiekviena ES šalis kovoja už savo interesus, tačiau kai pirmininkauja, turėtų atidėti savo politiką į šalį ir imtis neutralesnio vaidmens. V. Orbanas pasinaudojo šia platforma, kad atvirai vykdytų savo diplomatinę darbotvarkę. Pačioje pirmininkavimo pradžioje jis keliavo į Rusiją derybų su prezidentu Vladimiru Putinu, vykdydamas ES nepatvirtintą „taikos misiją“ dėl karo Ukrainoje, taip pat lankėsi Kyjive ir Pekine. Tai sukėlė kitų ES lyderių pyktį.

Pirmininkavimas ES dažnai laikomas tik „vakarienės surengimu“ bloko narėms, vis dėlto šis vaidmuo neapsieina be smūgių. Atsakinga šalis pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos, kurią sudaro 27 ES valstybių vyriausybės, posėdžiams, nustato darbotvarkę ir vadovauja deryboms.

Vengrija įprastai tvarkė daugumą ES vidaus reikalų, bet blokavo veiksmus užsienio politikos srityje, įskaitant paskolas ir karinę pagalbą Ukrainai.

Dėmesys saugumui

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas greičiausiai pasistengs grįžti prie kompromisų paieškų. Buvęs ES vadovas nutraukė įtemptus Briuselio ir ankstesnės nacionalistinės Lenkijos vyriausybės santykius, tai dar labiau padidino ir taip nemenką šalies įtaką.

Danijos tarptautinių tyrimų instituto duomenimis, nuo 2004 m., kai Lenkija tapo ES nare, jos ekonomika išaugo beveik trigubai, jos įnašas į ES gamybą siekia daugiau nei keturis procentus. Daugiau prisideda tik Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai.

Šiuo metu Lenkija pirmauja ir pagal išlaidas gynybai, tam skiria daugiau nei keturis procentus bendrojo vidaus produkto. Tai atsispindės ir tiksluose, kurių ji sieks pirmininkaudama.

Penkta pagal gyventojų skaičių bloko šalis pareiškė norinti pasinaudoti pirmininkavimu, kad „sustiprintų savo, kaip vienos svarbiausių“ ES valstybių, pozicijas. Lenkijos atstovė ES Agnieszka Bartol sakė, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas saugumui. Tai apima ekonominį, energetinį ir maisto saugumą, tačiau iš visų svarbiausia yra gynyba.

„Negalime ignoruoti tarptautinės padėties, – sakė A. Bartol. – Išgyvename ekstremalių iššūkių laikus. Visai šalia mūsų vyksta karas“.

Varšuva teigia, kad jos prioritetai yra paramos Ukrainai didinimas, sankcijų Rusijai stiprinimas ir Europos gynybos pramonės skatinimas. Tačiau tai „bus nelengva užduotis“, perspėjo diplomatinis šaltinis, nes ES saugumo ir užsienio politikos sprendimams priimti reikia sutarimo visais balsais, o Vengrija ir Slovakija greičiausiai nesutiks.

Taip pat esama susirūpinimo, kad vidaus politika, susijusi su gegužę vyksiančiais Lenkijos prezidento rinkimais, gali pakenkti Varšuvos neutralumui ES arenoje.