Žeimelyje po daugybės metų bus įamžintas pasaulinio mokslininko atminimas

Apie fiziką, pasaulinio garso mokslininką Teodorą Grotusą, XVIII–XIX a. sandūroje gyvenusį Gedučių dvare, kalba ne tik akademinio pasaulio atstovai ar mūsų rajono kraštotyrininkai. Šios asmenybės pasiekimus vėl ir vėl įvertina šalies mokslininkai, o išskirtinis jo talentas aptarinėjamas ir užsienyje. Dėl visų šių priežasčių džiugu pranešti, kad sausio mėnesio rajono tarybos posėdyje vienbalsiai pritarta T. Grotuso paminklo statybai Žeimelyje, įgyvendinant jo pagrindo pastatymo ir prieigų sutvarkymo projektą.

Žeimelio centre planuojamo pastatyti paminklo idėja, brandinama jau dešimtmečius, artėjančią vasarą turėtų būti galutinai įgyvendinta.

2020 metų birželio mėnesį su rajono savivaldybės vadovais aptarti paminklo statybos idėjos atvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegacija (prezidentas akad. Jūras Banys, viceprezidentas akad. Zenonas  Dabkevičius, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas ir Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas akad. Aivaras Kareiva). Tąkart sutarta, kad savivaldybė ir Lietuvos mokslų akademija imsis ryžtingų veiksmų ir pagaliau įamžins nusipelniusio mokslininko atminimą – Žeimelio centre pastatys Kęstučio Balčiūno paminklą, kurio maketas jau daug metų eksponuojamas „Žiemgalos“ muziejuje.

Nereikėjo nė gero pusmečio, kai Lietuvos mokslų akademijos nariai pranešė lauktą žinią – iš rėmėjų, įvairių įmonių, įstaigų, privačių asmenų pavyko surinkti paminklo gamybai reikalingą sumą, t.y. 35 tūkst. eurų. Per tą laiką savivaldybės specialistai atliko kitus paminklo statybai svarbius žingsnius – derino idėją su Kultūros paveldo departamento specialistais ir rajono tarybos nariais, analizavo Žeimelio centre esančios Vienybės aikštės planą ir galimą paminklo pastatymo vietą, suplanavo aplinkos tvarkymo darbus.

Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė sako, kad link paminklo statybos nueitas ilgas kelias, o jei ir buvo ryžto įamžinti atminimą, tam trūkdavo lėšų. Seniūnė mano, kad pastačius paminklą bus galutinai išnaudota centrinė aikštė, atsiras naujas traukos objektas, kurį tikrai įvertins turistai. O paminklo pastatymas įprasmins ne tik T. Grotusą, bet ir iš Žeimelio kilusį gabų skulptorių K. Balčiūną: „Džiugu, kad mūsų krašto žmonės ne nutolsta, o ir toliau padeda, stengiasi, kad būtume išskirtiniai ir įdomūs“.

Meras Saulius Margis vertina prasmingą savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos bendradarbiavimą. Akademikų bendruomenės dėka, prie paminklo liejimo ir statybos darbų prisidės Lietuvoje ir užsienyje žinomos organizacijos ir įmonės, tokios kaip Vilniaus universitetas, Vokietijos ambasada Lietuvoje, „Thermofisher Scientific Baltics“ ir dešimtys kitų, kurios bus paviešintos atidengiant paminklą. „Norime kuo greičiau įamžinti T. Grotuso pėdsakus Žeimelyje. Tai – mūsų kraštą garsinanti asmenybė, pasaulinio žinomumo mokslininkas, net ir praėjus beveik 200 metų nuo jo mirties, įkvepiantis 21 amžiaus mokslininkus. Paminklo pastatymu rūpinasi mokslų akademija, kartu ir savivaldybė, taip pat prisidėti kviečiu ir mūsų rajono gyventojus, verslininkus, įstaigas – visus, kuriems svarbi mūsų istorija ir jos išsaugojimas“. Be šio darbo, planuojama atnaujinti ir prie Gedučių dvaro esantį, T. Grotuso atminimą žymintį paminklinį akmenį.

Iki šiol mokslininko atminimą Žeimelyje saugo muziejuje surinkta medžiaga apie jį, jo vardu pavadinta viena iš miestelio gatvių. Asmenybės svarbą liudija įprasminimas šalies mastu – gabiems studentams teikiama T. Grotuso premija, o Vokietijoje veikia mokslininko rėmėjų draugija, ne kartą mokslininko elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradimai pagarsinti įvairiuose mokslininkų forumuose užsienio šalyse. Seimo nario Stasio Tumėno iniciatyva buvo kreiptasi į UNESCO – siekiama T. Grotuso mirties datą įtraukti į atmintinų dienų sąrašą. T. Grotusas mirė 1822-aisiais, nesulaukęs nė keturiasdešimtmečio, tačiau spėjo palikti gilų pėdsaką mokslo pasaulyje. Tad jau kitąmet bus minimos 200 metų mokslininko mirties metinės.