Plintant koronavirusui, senjorų globos namai ėmėsi ypatingo atsargumo, bet gyvena baimėje

Lietuvoje plintant koronavirusui, senjorų globos namai ir slaugos ligoninės ėmėsi atsargumo priemonių, tačiau pripažįsta, kad ateities laukia su dideliu nerimu.

Reaguodamos į galimas grėsmes, senjorų globos įstaigos ir slaugos ligoninės beveik prieš mėnesį įvedė karantiną – iškart po pirmojo užfiksuoto koronaviruso atvejo Lietuvoje.

Jos nebeįleidžia lankytojų, į lauką neišleidžia senolių, ėmė riboti siuntinius arba visiškai jų nebepriima, personalas naudoja specialią aprangą, medicinines kaukes, dezinfekcines priemones, tikrinama atvykstančių darbuotojų temperatūra, keliskart per dieną dezinfekuojamos visos patalpos.

Vis dėlto baiminamasi, kad ir to gali nepakakti.

Labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiose Italijoje ir Ispanijoje pranešama apie daugybę senjorų mirčių tokio pobūdžio įstaigose, čia neretai koronaviruso testai taip ir nebuvo atlikti.

Pasigenda valdžios planų, rekomendacijų

Vilniuje įsikūrę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldūs Senjorų socialinės globos namai šiuo metu – visiškai užpildyti: čia gyvena 250 senolių, jų amžiaus vidurkis – 85-eri. Tokie asmenys, pasak epidemiologų, yra labiausiai pažeidžiami COVID-19.

„Nuo vasario 28 dienos neįleidžiame lankytojų, siuntas dar priimame, bet išlaikome dvi paras, tada tik atidarinėjame atskiroje patalpoje. Esame apsirūpinę dezinfekciniu skysčiu, turime kaukių, bet jų nesergantiems nededam. Darbuotojai įleidžiami per vieną įėjimą, visų temperatūra tikrinama. Tai ką galime savo jėgomis, tą darome“, – BNS sakė globos namų direktorius Vytautas Gricius.

Be minėtų priemonių, senjorai, išvežami į ligonines gydymui, grįžę į globos namus dviem savaitėms apgyvendinami izoliuotose patalpose, slaugytojai juos lanko su specialia apranga, kaukėmis – jų apie 200 įstaiga paskelbus karantiną įsigijo pati. Dalis personalo dirba iš namų, viena darbuotoja sunegalavo ir turi nedarbingumą bei gydosi namuose. Taip pat neįleidžiami ir lankytojai, nors dėl to kyla senjorų ir jų giminaičių pasipiktinimas.

Tačiau net ir laikantis ypatingo saugumo, anot V. Griciaus, įstaigoje tvyro nerimas, pasigendama centrinės valdžios ir specialistų rekomendacijų, kaip elgtis esant blogiausiam scenarijui.

„Niekas nėra apsaugotas. Nesu epidemiologas, manau, kad pirmiausia turi būti specialistų rekomendacijos – jie turi pasakyti, kaip mes turėtumėme elgtis“, – sakė direktorius.

„Mes negalime žinoti – o gal mūsų darbuotojas kontaktavo parduotuvėje, gal jis gali nežinodamas atnešti į darbą. Esame rizikos faktoriuje, ką padarysi. Bet manau, kad pagrindinis dalykas, kur Vyriausybė turi dėti pastangas – daryti kuo daugiau tyrimų. Nes pasaulyje praktika rodo: kuo daugiau tyrimų atliekama, tuo daugiau jų išryškėja, užsikrėtę nebekontaktuoja su kitais“, – pabrėžė įstaigos vadovas.

Nežino, ką daryti su pensijomis

Gargžduose įsikūrę Viliaus Gaigalaičio globos namai visiškai izoliuoti nuo aplinkinių jau trečia savaitė. Laikinoji įstaigos direktorė Kristina Pocienė teigia, kad visiškai nepriimami siuntiniai, darbuotojai apklausti, ar neturėjo kontaktų su grįžusiais iš užsienio, trims darbuotojams dėl to taikomas karantinas, dalis darbuotojų išėjo atostogų. Visi 215 gyventojų, kaip ir kitose įstaigose, negali išeiti į lauką, maistą priima personalas su apsaugos priemonėmis.

Klaipėdos rajono savivaldybės įstaiga pati siuvasi medicinines kaukes, kol kas turi dezinfekcinio skysčio, pirštinių, bet ypatingai laukia chalatų ir respiratorių.

„Šiuo metu neturime atskirų patalpų izoliavimui. Aišku, avariniu būdu, galime atlaisvinti aktų salę, užimtumo kambarį. Minčių turime perkelti gyventojus į atskirą korpusą, kur šiuo metu gyvena 14 žmonių“, – pasakojo ji.

Pasak namų vadovės, parengtas ir planas, jog užsikrėtus globotiniams, socialiniai darbuotojai, slaugytojų padėjėjai pailgintų pamainas iki 12 valandų, kad darbuotojų migracija būtų kuo retesnė.

„Bet planų, rekomendacijų visiškai nepakanka, jų visiškai nėra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mums patiems šiuo metu siūlo išmokėti ir pensijas gyventojams. Bet kas tuos pinigus dezinfekuos, kas juos paims? Mes galime su pirštinėmis, bet seneliai juk be pirštinių, kas juos apsaugotų? Kitas dalykas, neturime priemonių: skafandrų, specialių chalatų“, – pabrėžė ji.

Slaugos įstaigos prašo atverti senelių namus

Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – per 250 pacientų. Įstaigos direktorė Violeta Grigienė sako dar vasario 28-ąją priėmusi sprendimą uždaryti ligoninę pašaliniams.

Darbuotojams išdalintos vienkartinės pirštinės, medicininės kaukės, dezinfekuojami paviršiai, rankos, ligoninė perka priemones pati, gauna apsauginių kaukių iš Panevėžio moterų kalėjimo. Taip pat visiškai izoliuotas padalinys su 22 sunkiausiais ligoniais – onkologiniais pacientais arba tais, kurių gyvybinės funkcijos palaikomos dirbtinai.

Tačiau įstaigos vadovė tvirtina, kad to gali būti negana, nes praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministro įsakymu slaugos ligoninėms nurodyta priimti pacientus po operacijų, traumų, insultų, t.y. tuos, kuriems reikalinga reabilitacinė pagalba, nes jų nebepriima reabilitacijos įstaigos. Direktorė tvirtina, kad tai kelia papildomą riziką, jog užkratas gali patekti į įstaigą.

„Bet, manyčiau ,kad gal mes gebėsime suvaldyti situacija ir tokia, neduok Dieve, tragiška situacija, kaip Italijoje, Ispanijoje, neįvyks“, – BNS sakė V. Grigienė.

Ji ragina Vyriausybę spręsti bent jau galimą įstaigų perpildymo problemą ir karantino metu atverti senelių namus – į juos iš slaugos ligoninių būtų galima perkelti bent dalį senolių, kuriems nebūtina tokia intensyvi medicininė priežiūra. Iš viso, pasak jos, artimiausiu metu iš Panevėžio slaugos ligoninės būtų galima išrašyti beveik 30 pacientų.

„Šiandien rašome oficialų raštą, jis turi atsidurti pas gerbiamą ministrą Aurelijų Verygą, kad jis kreiptųsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir kad išimties tvarka, nors ir karantino sąlygomis, atsirastų galimybė išsiųsti ir apgyvendinti ilgalaikės socialinės globos įstaigose“, – sakė ji.

Atsargumu piktinasi patys senoliai

Jonavos globos namų, kur gyvena apie 90 senolių, direktorė Dalia Astrauskienė sako, kad per mėnesį darbuotojams reikėtų apie tūkstančio medicininių kaukių, tačiau įstaiga planuoja pasinaudoti verslininkų pasiūlymu įsigyti daugkartines, nors jas reikėtų dažnai skalbti, dezinfekuoti.

Taip pat galimai gyventojų izoliacijai pritaikytas relaksacijos kambarys.

„Duok Dieve, kad taip nenutiktų. Bet nuotaikos tikrai nėra linksmos, nes dirbame su ta didesnės rizikos grupe. Bet mūsų plano blogiausiam atvejui neužtektų, tai jau būtų rajono savivaldybės, steigėjo kompetencijoje, patys sprendimų negalėtumėme priimti“, – pasakojo ji.

Be kitų problemų, D. Astrauskienė įvardijo ir senolių nepasitenkinimą pasikeitusia tvarka, o apie 50 įstaigos darbuotojų dėl to taip pat patiria psichologinę įtampą.

„Mūsų tie žmonės, kurių dalis serga ir demensija, jie kitaip tą informaciją priima. Jie grėsmės nemato, jiems baisiausia, kad neateina kolektyvai, neteikiamos kai kurios paslaugos – kaniterapijos, muzikos terapijos. Jie neišeina į parduotuvę. Jaučiame labai didelį pasipiktinimą, nes jie tos grėsmės nesupranta, o darbuotojams kasdien tenka raminti tuos gaisrus“, – tvirtino Jonavos savivaldybei pavaldžių globos namų vadovė.

Vilniaus savivaldybės Antavilių pensionatas globoja beveik 300 senolių, jiems – 80-90 metų. Įstaigos Medicinos vadovė Birutė Stukienė sako, kad pensionatas pasirengęs scenarijui, jei koronavirusas imtų plisti įstaigos viduje – atskirose patalpose pradžioje būtų galima izoliuoti mažiausiai dešimt asmenų, bet prireikus izoliavimui būtų galima skirti ir didelę salę.

Jos teigimu, šiuo metu dirba visas įstaigos personalas, taip pat nejaučiama, jog trūktų medicininių priemonių.

„Bet mes ruošiamės pačiam blogiausiam, o kaip kitaip“ – sakė ji.

Ministerijos: pavedimai duoti prieš mėnesį

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžia, kad imtis minimų veiksmų saugantis koronaviruso ministras Linas Kukuraitis nurodė dar vasario 27-ąją, kartu įpareigodamas, jei reikia, papildyti apsaugos priemonių rezervą.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai taip pat nurodo, kad įstaigoms jau prieš du mėnesius rekomendavo atnaujinti ekstremalių situacijų planus, kaip elgtis kritinėse situacijose, o prieš mėnesį paskelbus ekstremalią situaciją, įstaigos privalėjo izoliuotis.

SADM pabrėžia, kad nurodymai duoti 35-ioms ministerijai pavaldžioms socialinės globos įstaigoms bei Pabėgėlių priėmimo centrui. Likusios senoliams paslaugas teikiančios įstaigos yra privačios ar įsteigtos savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų – joms pateiktos tokios pat rekomendacijos.

Pasak ministerijos, pasireiškus koronaviruso simptomams, globos įstaigoms nurodyta imtis neatidėliotinų veiksmų.

„Jei pasireikštų simptomai darbuotojui – uždrausti visus jo kontaktus su įstaigos globotiniais. Jei pasireikštų simptomai įstaigos globotiniui – ligoniui skirti atskirą patalpą, darbuotojus aprūpinti apsaugos priemonėmis, skelbti karantiną, stabdyti lankymą ir dalyvavimą masiniuose renginiuose“, – nurodo ministerija.

SADM teigia su globos įstaigomis sukūrusi elektroninę vidinio susirašinėjimo grupę ir taip operatyviai keičiasi informacija „dėl esamos situacijos, esamų ir trūkstamų išteklių ar kitų klausimų, susijusių su COVID-19 viruso prevencija“.

Tuo metu SAM nurodo, kad slaugos ligoninių personalui nurodyta laikytis karantino reikalavimų, naudoti asmens apsaugos priemones.

„Jei būtų protrūkis, įstaigos turi vadovautis ekstremalių situacijų planais, kuriuos ministerija rekomendavo atsinaujinti prieš du mėnesius“, – nurodo SAM atstovai.

Lietuvoje veikiančiuose senelių socialinės globos namuose (be savarankiško gyvenimo namų ir grupinio gyvenimo namų) gyvena apie 12,9 tūkst. senjorų ir neįgalių asmenų. Kiek tiksliai senjorų yra slaugos namuose, SAM duomenų neturi.

Lietuvoje iki antradienio ryto patvirtinti 187 naujojo koronaviruso atvejai, ištirta daugiau kaip 2,7 tūkst. ėminių.

BNS