Plintant koronavirusui, itin svarbus žmogaus imuniteto vaidmuo

Koronavirusui, pavadintam COVID-19, sparčiai plintant, pasaulio mokslininkai skubiai ieško veiksmingos vakcinos, padėsiančios suvaldyti naujojo viruso protrūkį. Kol jos nėra, taip pat ir vaistų, greta rekomenduojamų prevencinių asmens higienos ir kitų apsisaugojimo priemonių, pabrėžiama organizmo imuniteto reikšmė. Ypač tai svarbu patenkantiems į rizikos grupę – vyresnio amžiaus, sergantiems lėtinėmis, onkologinėmis ligomis. Fitoterapija, arba gydymas vaistiniais augalais, kaip ir prieš tūkstančius metų, gali ateiti žmonėms į pagalbą ir koronaviruso atveju.

Antioksidantai iš augalų

Pasak vaistininko ir fiitoterapeuto Virgilijaus Skirkevičiaus, žmonija gavo didžiulę galimybę išgyventi, kai pradėjo naudoti augalų jėgas suvaldant uždegiminius procesus. „Augalai turi dvi jėgas: augti ir mirti. Augimas yra oksidacinis procesas, o kad augalas galėtų išgyventi, jis turi apsisaugoti nuo puvimo, rūgimo ir pelijimo. Todėl, jei aplinka netinkama augti, patys augalai stabdo (apmarina) procesą turimais antioksidantais – polifenoliniais dariniais. Klasikinis to pavyzdys gali būti svogūnas: kol nepamerkiame jo galvutės šaknimis į vandenį, kol nesudarome palankios terpės, tol lukštas neprasiveria, nes jį saugo polifenolis katechinas“, – pastebi fitoterapeutas, pridurdamas, kad šias augalų savybes žmonės puikiai pritaikė gydydamiesi vaistažolėmis.

Polifenoliai veiksmingi kovojant su virusais, kurie, V. Skirkevičiaus teigimu, taip pat išlieka sąstingyje, kol neatranda palankios terpės veistis gyvame organizme: „Galima sakyti, kad virusas yra tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių: atgyja tik patekęs į organizmo ląstelių struktūras, kuriose gali daugintis. Ir tik nuo žmogaus imuniteto priklauso, ar jis pajėgus atremti virusų atakas.“

Švarus kraujas – stiprus imunitetas

Palankiausia terpė tiek virusams, tiek bakterijoms veistis yra gleivės. Šiuolaikinio žmogaus organizme gleivės susidaro gana greitai – valgant apdorotą maistą, vartojant cheminius vaistus, tad žarnynas pilnas įvairių nesuvirškintų nuodingų medžiagų. „Ajurveda tokį organizmo apsinuodijimą vadina ama, pasireiškiantį apsunkusia galva, kojomis, tirštomis seilėmis, bendru nuovargiu, dažnomis infekcinėmis ligomis ir svyruojančiu spaudimu, – pastebi V. Skirkevičius. – Kai organizmas apnuodytas, yra lėtinių uždegimų, formuojasi cistos, polipai, onkologiniai susirgimai, ištinka insultas, infarktas, kamuoja sąnarių ligos ar nesveiki dantys, o tokie židiniai, suprantama, silpnina imunitetą.“

Gleives skystinti galima valant kraują. Mokslininkai tik mūsų laikais atrado, kad didžiausias antioksidantų šaltinis yra augaluose esantys polifenoliai, o, pavyzdžiui, Amerikos indėnai, pasak V. Skirkevičiaus, nuo seno naudojo ežiuolės šaknį – joje esantys polifenolių dariniai padėdavo išvalyti užkrėstą nuodais kraują po gyvatės ar skorpiono įkandimo. Dabar ežiuolę jau visas pasaulis pritaiko bronchų, plaučių ligoms gydyti.

Du polifenoliai – neišskiriama pora imunitetui stiprinti

Pastaruoju metu atliekama nemažai tyrimų, atskleidžiančių vis daugiau dviejų polifenolių – kurkumino ir resveratrolio – naudingųjų savybių. Iš dažinės ciberžolės išgaunamas kurkuminas neleidžia ląstelėms oksiduotis, – senti. Kurkuminas turi stiprų priešuždegiminį poveikį, ypač gerina virškinimą, kepenų, inkstų veiklą, o iš vynuogių sėklų išgautas resveratolis stiprina ląstelių membranų apsaugą, saugo nuo laisvųjų radikalų ir turi priešvirusinį poveikį. Neseniai Kinijos, Taivano, JAV mokslininkai pradėjo tyrinėti resveratolio veikimą prieš koronavirusą. Pirmieji tyrimai su ląstelėmis parodė, kad resveratolis reikšmingai slopino MERS-CoV infekciją ir pailgino ląstelių išgyvenimą po virusinės infekcijos.

Fitoterapeutas V. Skirkevičius atkreipia dėmesį, kad kurkuminas netirpsta vandenyje, yra gana sunkiai pasisavinamas, tačiau derinyje su resveratroliu jo pasisavinimas gerėja net 2,5 karto, o kurkuminas su resveratroliu mikrokapsuliuota skysta forma pasisavinamas net iki 6 kartų geriau. Be to, kartu vartojami kurkuminas ir resveratrolis stiprina imunitetą. „Sudėtiniai mišiniai visada vertingesni saugantis pašalinio poveikio. Pavyzdžiui, nuolat vartojant vieną kurkuminą galima skrandžio gleivinę išsausinti iki žaizdų, be to, organizmas prie vieno preparato ilgainiui pripranta ir poveikis silpnėja. Juk jei geriate kavą tik rytais, iškart pastebite jos tonizuojamą poveikį, o jei daug kartų per dieną – tokio efekto jau nesulaukiate“, – vaizdžiai apie būtinybę abu polifenolius vartoti kartu aiškina V. Skirkevičius.

Lietuviška ciberžolė – pražūtinga javams, bet nepamainoma organizmui

Lietuvos mokslininkai, ieškodami būdų, kaip organizmas galėtų geriau pasisavinti kurkuminą (iš ciberžolės), sukūrė polifenolių – kurkumino ir resveratrolio – derinio skystos formos preparatą, resveratrolį išgavę ne iš vynuogių sėklų, bet iš vietinio augalo – japoninio pelėvirkščio, geriau žinomo rūgties pavadinimu. „Įdomu, kad Lietuvoje šis augalas pripažįstamas invaziniu ir raginama jį naikinti kaip Sosnovskio barštį, – pasakoja V. Skirkevičius. – O aš raginu naikinti ne purškiant rūgtį chemikalais, bet valgant lapus, kurie šiek tiek rūgštelėję. Beje, rūgties lapai puikiai tinka balandėliams gaminti, o tiek džiovintus, tiek žalius galima dėti ir į salotas.“

Mūsų šalyje, anot V. Skirkevičiaus,auga ir sava ciberžolė – raugerškis, liaudiškai vadinamas barbarisu. Jo šaknis geltona kaip ciberžolės ir jis taip pat turi kurkumino. „Deja, bet 1923 m. šis augalas buvo masiškai naikinamas dėl savybės perduoti ligas javams. O tuometei Lietuvai – žemdirbių kraštui – netekti javų būtų buvę pražūtinga. Tam tikras nuostolis mūsų farmacijai tikrai yra, nes net ir Rytų medicinoje raugerškis naudojamas gydymo tikslu, kaip ciberžolė“, – apgailestauja fitoterapeutas, pripažindamas, kad vis dėlto šiuo metu labiau ištyrinėtas kurkuminas iš ciberžolės, todėl ir plačiai vartojamas.

„Karoliukų šokis“ pilve

Vaistininkas įsitikinęs, kad net ir vaistinguosius augalus ar iš jų išgautus preparatus organizmas turi visiškai pasisavinti, kitaip jie taps nuodais, kaip ir nesuvirškintas maistas. „Ne visos naudingos medžiagos pasisavinamos virškinimo procese, kaip jau minėtasis kurkuminas, todėl puiku, kad randasi naujos technologijos, leidžiančios apeiti šį procesą. Tikra revoliucija, kad dabar kurkuminas dedamas į riebalų liposominius lašelius, skystyje esančius mažus karoliukus-mikrokapsules, šimtą kartų mažesnius už ląstelę, ir iš tų lašelių susidariusi suspensija tampa tarsi injekcija, nes nesuskyla skrandyje nuo rūgšties, bet patenka tiesiai į ląsteles. Vadinu tai „karoliukų šokiu“: suspensija eina karoliukais pro plonąjį žarnyną ir difuzijos būdu patenka į ląsteles, nedalyvaudama virškinime, neerzindama žarnyno, – sako V. Skirkevičius. – Tai svarbu ir kai polifenoliais imunitetą stiprina turintys skrandžio problemų dėl įvairių ligų.“

Fitoterapeutas pabrėžia, kad polifenoliai nėra kaip vakcina nuo gripo ar kito viruso – vartojant standartinį 3 mėnesių kursą, jie padeda formuoti bendrą organizmo imunitetą. Tai yra papildoma pagalba visiems, norintiems atsispirti virusams, o labiausiai tokios pagalbos reikia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs. Taip pat ir sergantiems diabetu, onkologinėmis ligomis, turintiems aukštą cholesterolio lygį kraujyje, silpnas kepenis ar tulžį.

Fitoterapeutas sako tikįs, kad formuosis bendras žmonijos imunitetas naujam koronavirusui, atsiras geresnė apsauga nuo jo, o pats virusas bus sezoniškas, kaip gripo atmaina. Tačiau, pasak V. Skirkevičiaus, artėjant bet kokių sezoninių virusų atakoms, reikia iš anksto joms ruoštis: grūdintis, nevalgyti sunkiai virškinamo maisto, daugiau vartoti augalinių preparatų, stiprinančių imunitetą, gerti vaistažolių arbatų. Ypač reikėtų pasirūpinti savo imunitetu vykstant orų virsmui – pavasarį ir rudenį.