Plečiant ambulatorinę reabilitaciją įstaigos nerimauja dėl kurortinio gydymo ateities

Prioritetas ambulatorinei reabilitacijai į šoną nustumiant stacionariąją įstaigoms kelią nerimą dėl kurortinio gydymo ateities, tuo metu ligonių kasos teigia, jog stacionariai reabilitacijai vis dar atitenka didžioji finansavimo dalis.

Lietuvos kurortų asociacijos vadovė Kristina Citvarienė spaudos konferencijoje pirmadienį sakė, kad inicijuota reabilitacijos sistemos reforma „gali būti pražūtinga kurortams, kurortinėms teritorijoms ir jose veikiančioms sanatorijoms“.

„Ilgametė patirtis, metodikos, natūraliu gamtiniu ištekliu pagrįstas gydymas bus nustumtas į užribį, kurortai liks turizmo, laisvalaikio ir malonumų destinacijomis, tai mūsų bendruomenę ypatingai neramina“, – Seime sakė K. Citvarienė.

Jos teigimu, dėl vykdomos reabiltacinių paslaugų teikimo reformos „kurortai praras prasmę bei ilgus metus puoselėtą indentitetą“.

Gydymo įstaigų pertvarką siūlanti Vyriausybė teigia, jog pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis. 

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, ambulatorinė reabilitacija atsiras arčiau žmonių namų, paslaugos bus suteikiamos greičiau.

„Kaip asociacija suprantame norą taupyti kaštus, didinti ambulatorinę reabilitaciją, bet matydami kokia nauda, kai teikiama pilnavertė stacionari reabilitacija, kai pacientas gauna visą paslaugų paketą, čia įžvelgiame grėsmes“, – teigė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič.

Jos teigimu, reforma įvardijama kaip politinis sprendimas, bet įstaigos liko nuošalyje, diskusijų su socialiniais partneriais nebūta.

Pasak L. Nosevič, mažinant kvotas stacionariai reabilitacijai, ją galės gauti siauresnis ratas pacientų.

„Tos pasekmės bus matyti gal po keleto metų“, – sakė L. Nosevič. 

Direktorė teigė, jog neramina ir planai apjungti monoprofilines ligonines, tai yra valstybines sanatorijas, su daugiaprofilinėmis ligoninėmis. Pokyčiai laukia Abromiškių, Palangos reabilitacijos ligoninių ir keleto kitų.

L. Nosevič teigimu, didelė tikimybė, jog po apsijungimo jos praras reabilitacijoms atvykstančių pacientų.

„Gaudamas stacionarią reabilitaciją pacientas gali greičiau išeiti į darbo rinką, mokėti mokesčius, galime turėti greitesnį rezultatą“, – teigė L. Nosevič. 

Apklausė pacientus

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė teigė, jog šia tema asociacija atliko apklausą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 respondentų. 

Dešimt procentų apklaustųjų nurodė, jog ambulatorinė reabilitacija buvo neefektyvi, 82 proc. tokias paslaugas gavusių pacientų nurodė, jog norėtų gauti stacionarią reabilitaciją. 

„Pacientai, kurie naudojosi paslaugom, ambulatorinėmis ir stacionarinėmis, per ilgą laikotarpį remdamiesi patirtim akcentuoja, kad stacionari reabilitacija yra gerokai efektyvesnė nei ambulatorinė“, – sakė N. Čiakienė. 

Jos teigimu, pacientai gaudami ambulatorinės reabilitacijos paslaugas patiria nepatogumų, kuomet viena procedūra paskiriama ryte, o kita popietę. Atvykę iš rajono žmonės turi laukti, ne visose įstaigose įrengti laukiamieji.

Be to, ambulatorijose nesama kai kurių paslaugų, stinga infrastruktūros, pavydžiui, voniose teikiamų gydomųjų paslaugų, tvirtino N. Čiakienė.

Finansavimas nemažėjo

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos Tatjanos Golubajevos teigimu, per pastaruosius ketverius metus finansavimas reabilitacijai padidėjo nuo 50 mln. iki šiemet skirtų 114 mln. Eurų 

„Didžioji dalis lėšų skiriama stacionariai reabilitacijai.(...) Turime keturių mėnesių duomenis, kiek buvo skirta įstaigoms, iš viso sunaudota apie 70 proc. šių lėšų. Vadinasi nėra ribojimas priimti pacientus, kam reikalinga stacionari reabilitacija“, – sakė pavaduotoja. 

Jos teigimu, žmonėms po insulto, infarkto, traumų, taip pat vaikams procedūros skiriamos pirmumo tvarka.

„Labai plečiasi ambulatorinė reabilitacija, manome, kad tai geras reiškinys. Ambulatorinių reabilitacijų paslaugų teikėjų žymiai daugiau, apie 130 įstaigų. Gali arčiau namų gauti procedūras, reabilitacines priemones“, – sakė T. Golubajeva. 

Paslauga kiekvienoje savivaldybėje

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vadovės Odetos Vitkūnienės, formuojama politika, jog medicininė reabilitacija būtų skiriama ne pagal tam tikrą diagnozę, o pagal paciento funkcinės būklės sutrikimo laipsnį.

Pasak vadovės, bendras tikslas – pacientų pasitenkinimas, tačiau šiuo metu pokyčiai dar yra procese.

„Vienas iš tinklo reformos kriterijų – bazinių sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas kiekvienoje iš savivaldybių, kad kuo daugiau dienos ambulatorinės reabilitacijos ir pradinės reabilitacijos pacientas gautų pačioje savivaldybėje. Yra tam tikrų iššūkių, tikrai sutinkame, ir dėl specialistų trūkumo, infrastruktūros“, – teigė O. Vitkūnienė. 

Anot jos, šių paslaugų plėtrai planuojamos investicijos.

Stacionarinių paslaugų teikimui, anos vadovės, jau galioja žaliųjų koridorių principas.

Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, skubiais atvejais sunkių būklių pacientai, pavyzdžiui, po insulto, infarkto, endoprotezavimo, sunkių traumų, sergantieji onkologinėmis ligomis, medicininei reabilitacijai bus nukreipiami „žaliaisiais koridoriais“, t. y. paslaugas jie gaus per trumpiausią nustatytą laiką prioriteto tvarka.

„Žaliaisiais koridoriais“ bus nukreipiami ir vaikai, kuriems medicininė reabilitacija atliekama ligoninėse. Pacientai reabilitacijos paslaugas „žaliaisiais koridoriais“ gaus ne tik valstybinėse, bet ir privačiose medicininės reabilitacijos įstaigose, teigiama pranešime.

Ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, anot ministerijos, skirs nebe šeimos, o fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai. Kaip teigiama, taip pacientai greičiau gaus reikiamas paslaugas, o šeimos gydytojams sumažės administracinis krūvis. 

Vienu metu pacientai gali gauti iki 25 ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų.

Ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas pradėjus teikti visose savivaldybėse, jų apmokėjimui numatoma didinti finansavimą, investicijas, pranešė ministerija.

BNS