Plaukimo pamokos baseinuose džiugina vaikus ir jų tėvus

Šiais mokslo metais Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) informacijos ir paslaugų biuro koordinuojamuose mokymo plaukti projektuose dalyvavo daugiau nei 7000 mokinių iš visos Lietuvos, o nuo projektų pradžios - daugiau nei 38 tūkstančiai. Taip pat išaugo ir projektuose dalyvaujančių baseinų skaičius - nuo 10 iki 34.

Biuro vadovas Tomas Pakštys džiaugiasi, kad jau dešimtmetį vykstant projektui „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ buvo sukurtas 32 mokymo plaukti pamokų ciklas: „Juo vadovaudamiesi plaukimo treneriai vykdė kokybiškas mokymo plaukti pamokas ir saugaus elgesio prie vandens mokymus. Mokiniams buvo sukurti testai, kuriuos jie atlieka po 18 ir 32 plaukimo pamokų“.

Į Lietuvos sporto universiteto (LSU) baseiną vaikus vedanti Kauno m. Bernardo Brazdžionio mokyklos antrokų mokytoja Jūratė sako pastebėjusi, kad projekte dalyvaujantys jos auklėtiniai labai greitai išmoko plaukti, o kai kurie ir nugalėjo vandens baimę, kuri išnyko po pirmųjų treniruočių.

„Pastebėjau, kad yra labai didžiulis vaikų noras. Aš galvojau, ruduo, žiema, šalta, nenorės, gal tėvai palepins, bet ne. Manau, kad labai teigiamas dalykas yra, labai. Pasikalbėjus su tėvais, kurie sakydavo, kad tiesiog bijodavo vaikus į vandenį leist, nes reikėdavo šalia stovėti, dabar yra visiškai kitaip. Visi, visi, net patys nedrąsiausi išmoko, - sakė mokytoja. - Vaikai labai patenkinti yra, jiems labai patinka. Tas ketvirtadienio laukimas būna begaliniai didelis ir kažkaip net savotiškai susidrausmina jie, nes labai nori važiuot, labai nori plaukti“.

Mokytojai antrino ir antroko mama Raminta Orentė: „Sūnus labai nori lankyti baseiną, pradėjo nebijoti vandens. Labai džiaugiasi ir grįžęs pasakoja, ką veikė baseine, kaip jam sekėsi. Labai puikiai vertinu šią iniciatyvą, vaikus net motyvuoja baseinas eiti į mokyklą. Visos tokios veiklos paįvairina jų ugdymą ir praplečia aplinkos pažinimą ir suvokimą“.

„Iš esmės, vaikai visi džiaugiasi ir su malonumu lanko plaukimo pamokėles. Problema būna, aišku, su tais vaikais, kurių tėvai nemoka plaukti. Būna, kad tėvai ieško visokiausių priežasčių, kad vaikas neitų, jeigu jie nesupranta plaukimo mokymo reikšmės. Tokios kartais būna ir kai kurios mokytojos. Viskas priklauso nuo jų požiūrio. Jeigu teigiamas požiūris, tai viskas kuo puikiausiai vyksta. Jeigu neigiamas, tai rezultato nėra“, - tikino LSU Treniravimo mokslo katedros docentė dr. Valentina Skyrienė.

Vaikus plaukti mokantys treneriai netrunka pastebėti ir jaunųjų talentų. Deja, ne visi vaikai turi vienodas galimybes toliau tęsti plaukimo treniruotes pas specialistus.

„Tikrai yra talentingų vaikų. Iš karto matosi, kuris gerai guli vandeny, slenka, kuris nebijo vandens. Gaila, kad būna tokių atvejų, kai mokytojai iš karto sako, kad vaikas yra iš šeimos, kurioje su juo niekas neužsiims, nevedžios. O vaikas tik antrokas dar, savarankiškai per visą miestą gal nelabai galėtų pats pasiekti baseiną“, - sakė doc. dr. V. Skyrienė.

Tačiau tai ne vienintelė problema. LPF viceprezidentė, Lietuvos sporto universiteto (LSU) Treniravimo mokslo katedros docentė dr. Ilona Judita Zuozienė įžvelgė spragų ir sporto mokyklų bei klubų veikloje: „Nematau daug iniciatyvų, kad būtų aktyviai bandoma bendradarbiauti su vaikais ir jų tėvais. Plaukimui gabūs vaikai dar nėra skatinami tęsti plaukimo pamokėles. Bet pastebėti per šitas pamokas talentingus vaikus, kurie greičiau progresuoja, geriau jaučia vandenį, tikrai įmanoma, todėl sporto mokykloms ir sporto klubams norėčiau pasakyti, kad, treneriai ekspertai galėtų dažniau ateiti į pamokėles ir pagalvotų, kaip prikalbinti gabius plaukimui vaikus tęsti treniruotes baseine“.

Nepaisant per visą dešimtmetį įdėto didžiulio darbo ir pastangų, būtinų sėkmingam ir efektyviam projekto augimui, tolesnę jo plėtrą šiandien vis dar stabdo nepakankami finansiniai ištekliai.

„Trūksta pinigų. Čia toks banalus pasakymas, bet, manau, kad infrastruktūros stoka dar neleidžia projektą plėtoti 100 procentų. Dar nevisi šalies antrokai turi galimybes mokytis plaukti, tačiau baseinų infrastruktūros plėtra nuteikia pakankamai optimistiškai, - teigė doc. dr. I. Zuozienė, kuri tikisi, kad ateityje projekte galės dalyvauti ne tik antrokai. - Norėtųsi, kad vaikų mokymas plaukti nesibaigtų antra klase. Norėtųsi, kad tęstinės programos vaikams, susijusios su vandens kompetencijom ir saugu elgesiu vandenyje, vyktų ir vyresnėse klasėse. Patirties turim, ir pasiūlyti tokius projektus mokykloms tikrai galėtume“.

Projektas „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje 2019“ priartėjo prie pabaigos. Mažieji plaukikai sėkmingai lanko plaukimo pamokas ir ruošiasi dalyvauti baigiamajame renginyje, kuriame kartu su savo klasės draugais plauks mišrioje estafetėje 8×25 m. Dėl didelio mokyklų skaičiaus šiais metais baigiamasis renginys vyks dviejuose miestuose - gegužės 24 dieną Panevėžyje ir gegužės 31 dieną Vilniuje.

ELTA