Plastikos chirurgas V. Kaikaris: „Nutukimas – XXI amžiaus rykštė“

Vis daugiau žmonių pasaulyje turi antsvorio, išbandoma daug kas: alinančios dietos, medikamentinis gydymas, aktyvi fizinė veikla. Akivaizdu, jog antsvoris nebėra tik estetinė problema, ji taip pat daro įtaką ir tokių sveikatos sutrikimų atsiradimui, kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių, sąnarių bei endokrininės sistemos ligos.

Apie tai, ką daryti, kai nepavyksta susitvarkyti su antsvoriu bei pasiekti norimą kūno masės indeksą ir ką gali chirurginis nutukimo gydymas – skrandžio mažinimo operacija, buvo kalbama medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“, plastikos chirurgo med. m. dr. Vyginto Kaikario rubrikoje „Sveikas grožis“.

Laidoje medicinos mokslų daktaras V. Kaikaris ir jo kolega Vitalijus Eismontas pasakojo, kodėl kai kuriems žmonėms nepadeda dietos bei aktyvi veikla ir kada reikėtų pradėti galvoti apie chirurginį problemos sprendimą – skrandžio mažinimo operaciją bei ko po jos tikėtis.

Bariatrinės, arba kitaip, nutukimo, chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras V. Eismontas laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo, jog bariatrinė chirurgija yra išties efektyvus nutukimo gydymo būdas, tačiau jo turėtų būti imamasi tik tada, kai svorio atsikratyti nepavyksta jokiu kitu būdu. Operacija, kurios metu yra sumažinama skrandžio talpa, yra nesudėtinga bei užtikrina norimus rezultatus.

„Ne be reikalo yra teigiama, kad nutukimas yra šių laikų epidemija. Šiuo metu skaičiuojama, kad pasaulyje yra 500 milijonų nutukusių suaugusių žmonių ir jau 2030 metais nutukusių suaugusių žmonių skaičius gali siekti milijardą. Operacinis nutukimo gydymo metodas yra paskutinis etapas sprendžiant nutukimo problemą“, - laidoje pasakojo „Fi Clinica“ gydytojas med. m. dr. V. Kaikaris.

Kaip bebūtų, visada yra žmonių, kuriems susikaupusio antsvorio numesti nepavyksta. Kartais dėl valios stokos, o kartais – dėl genetinių veiksnių. Labai svarbu žinoti, kad nutukimas nėra tik estetinė problema. Jau daugiau nei 20 metų pasaulio mokslininkai nutukimą laiko rimta liga.

„Su nutukimu yra susiję daug gretutinių ligų, tokių kaip antro tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, sąnarių skausmai, knarkimas, moterims – vaisingumo problemos. Visos šios ligos yra sąlygotos nutukimo. Po operacijos, pradėjus kristi kūno svoriui, pamažu pradeda mažėti ir minėtų ligų simptomai, o kai kuriais atvejais – pacientai visiškai pasveiksta“, - laidoje kalbėjo gydytojas V. Eismontas.

Šiuolaikinės pilvo chirurgijos specialistai dažniausiai atlieka vieną iš dviejų skrandžio mažinimo operacijų. Skirtumas tarp jų yra tas, kad vienos operacijos metu yra visiškai pašalinama kairioji skrandžio pusė, o kitos – ne.

„Dažniausiai atliekama yra vadinamoji vertikali skrandžio rezekcija, arba vamzdelio tipo operacija, kurios metu skrandis yra padalinamas dvi dalis: į mažąjį skranduką, kuris yra vamzdelio formos, iki 100 mililitrų talpos, ir didįjį skrandį, kuris po operacijos yra pašalinamas iš pilvo ertmės. Antras pagal populiarumą operacijos tipas yra vadinamoji skrandžio apylanka, kurios metu skrandis taip pat yra padalinamas į dvi dalis: mažąjį skranduką, kurio talpa iki 50 mililitrų, jis jungiasi su plonąja žarna, o vėliau, plonoji žarna dar sujungiama tarpusavyje. Lieka didysis skrandis, kuris iš organizmo šalinamas nėra“, - pasakojo bariatrinės chirurgijos gydytojas V. Eismontas.

Jau per pirmąjį mėnesį po skrandžio mažinimo operacijos numetama apie 12-20 kilogramų svorio. Tai priklauso nuo individualaus kūno masės indekso. Dažniausiai svoris krenta per pirmus metus, bet taip pat kilogramai tirpsta ir antrus bei trečius metus.

Specialistai pastebi, kad pirmus metus po operacijos pacientai linkę labiau laikytis maitinimosi rekomendacijų, atsakingiau riboti porcijos dydį, be to būna fiziškai aktyvesni ir laikosi fizinio krūvio rekomendacijų. Visgi, sunkiausia būna pirmąjį mėnesį.

„Pirmas mėnuo yra sunkiausias todėl, kad iki operacijos pacientas nesilaiko jokių apribojimų, gali valgyti bet kada ir bet ką, o po operacijos to padaryti nebegali, nes turi labai mažos talpos skrandį. Pacientas, kuriam buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija, turi pakeisti mitybos įpročius bei patį gyvenimo būdą. Reikia reguliariai lankytis pas gydytoją dietologą bei laikytis jo nurodytų rekomendacijų. Po operacijos pacientui palengvėja, jis mato rezultatą, kurio norėjo, svoris krenta ir pasiekti norimą rezultatą tampa lengviau“, – laidoje teigė gydytojas V. Eismontas.

Įdomu tai, kad po operacijos dauguma pacientų nebejaučia besaikio alkio jausmo, tačiau geras apetitas išlieka. Pasak gydytojo V. Eismonto, atliekant vertikalią skrandžio rezekciją arba vamzdelio formos operaciją, didžioji skrandžio dalis yra pašalinama iš pilvo ertmės ir būtent šioje skrandžio dalyje yra likę alkio receptoriai, kurie yra atsakingi už alkio jausmą. Todėl, atlikus skrandžio mažinimo operaciją, žmogus apetito nepraranda, bet nebejaučia besaikio alkio jausmo. Valgoma mažiau, o tai padeda žmogui nepersivalgyti.

Prieš priimant sprendimą operuotis, žmonės išbando kitus svorį mažinančius būdus. Kai kurie savarankiškai imasi itin griežtų dietų, tačiau tai klaidingas sprendimas. Pasak gyvensenos medicinos gydytojos ir asmeninės trenerės Karolinos Kulinskaitės, laikantis griežtų dietų, pasiekiama tik trumpalaikių rezultatų.

„Svorio metimas yra ilgalaikis darbas, o žmonės nori greitų rezultatų. Tai darbas su savimi ir tai nėra lengvas kelias“, - laidoje apie daromas klaidas norint atsikratyti papildomų kilogramų, pasakojo asmeninė trenerė Karolina Kulinskaitė.

K. Kulinskaitė taip pat dalinosi mintimis apie tai, kad pradėję mesti svorį žmonės greitai pavargsta, praranda motyvaciją. Dažnas vengia konsultuotis su specialistais, susigalvoja įvairių dietų ir tikisi, kad tai padės, arba daro tai, kas tuo metu yra populiaru. Moteris ragina nepamiršti, kad visų žmonių organizmai yra skirtingi, o svorio mažinimo būdai – individualūs.

„Savo pacientams visada sakau, jog nėra greito svorio metimo būdo, jei svorio priaugate per pusę metų, jo neatsikratysite per mėnesį“, - laidoje pasakojo K. Kulinskaitė.

Norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie ne tik parinks individualią dietą, bet ir patars, kaip sureguliuoti dienos rėžimą ir fizinį aktyvumą. Taip pat padės pakoreguoti ir klaidingus gyvensenos įpročius.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją.