Planuojama spartinti inovatyvių vaistų patekimą į kompensavimo sistemą: procesas greitėtų bent 15 proc.

Praėjusiais metais naujoji Vyriausybė savo programoje numatė siekį didinti inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje. Nors šis sprendimas buvo pozityviai vertinamas pacientus atstovaujančių organizacijų, šioms pritrūko konkrečių tikslų. Reaguodama į kritiką dėl nepakankamo konkretumo sprendžiant inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) veiklos plane nusimatė spartinti inovatyvių vaistų patekimą į kompensavimo sistemą. Tikimasi, kad kasmet tempas didės bent po 15 proc.

Naujoji socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė dar praėjusių metų gruodį paskelbtoje savo veiklos programoje įsipareigojo spręsti prastą inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje. Šiame dokumente žadama užtikrinti, kad sprendimai dėl vaistų kompensavimo būtų priimami per įstatymo nustatytą laiką bei vadovaujantis ES teisės aktais. 

Nors pacientus atstovaujančios organizacijos tąkart teigiamai įvertino Vyriausybės užsibrėžtus tikslus, tačiau pasigedo aiškaus veiksmų plano ir įgyvendinimo terminų.  

„Pasigedome konkrečių tikslų įvardinimo. Pavyzdžiui, į kokias šalis arba į kokį inovatyvių vaistų prieinamumo lygį Lietuva planuoja orientuotis. Ar tikslas yra tik atsiplėšti nuo dugno kitų šalių kontekste, ar tapti vidutiniokais ir pacientams suteikti kokybiškai ES vidurkį atitinkančias galimybes“, – Eltai perduotame komentare teigė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.

Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje – vienas mažiausių ES 

Remdamasi naujausiu paskelbtu tarptautiniu vaistų prieinamumo tyrimu W.A.I.T. 2023, IFPA vadovė tikina, kad Lietuva pagal inovatyvių medikamentų prieinamumą užima vieną paskutiniųjų vietų Europoje. O pagal laukimo laiką, kol inovatyvus vaistas įtraukiamas į kompensuojamųjų sąrašus, pasak jos, rikiuojamės pačioje sąrašo pabaigoje. 

„Iš 167 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose 2024 m. sausio 1 d. buvo 14 vaistų. Palyginimui, ES šalių vidurkis yra 72 vaistai. (...) Situacija metams bėgant iš esmės nesikeičia – 2022 m. Lietuvos pacientams buvo kompensuojamas 21 vaistas iš 168, 2021 m. – 26 iš 160“, – komentuoja J. Smilgaitė.  

Situacija sudėtinga ir žvelgiant į onkologinių vaistų kompensavimą, sako Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) pirmininkė Neringa Čiakienė. Jos teigimu, pažanga onkologinių vaistų vystyme vyksta labai greitai, todėl svarbu, kaip greitai ir kokia apimtimi inovacijos pasiekia Lietuvą. 

„Nepaisant nuolatinio ekonomikos augimo, kai kalbama apie inovatyvaus gydymo prieinamumą ir būtinybę didinti išlaidas šiai sričiai, iš sprendimų priėmėjų atsiranda lygiavimasis į ekonomiškai silpniausias ES valstybes. Gal todėl, remiantis prieš keletą savaičių paskelbta „Cancer Dashbort for Lithuania: Woman‘s cancers“ (liet. „Vėžio informacijos suvestinė Lietuvai: moterų vėžys“) (ataskaita – ELTA), matome, kad per pastaruosius metus situacija tolydžiai prastėjo: 2019 m. Lietuvoje buvo kompensuojama penktadalis naujausių priešvėžinių vaistų, tuo tarpu 2024 m. – tik 6 proc. , be to ir laukimo laikas – išskirtinai ilgas“, –  Eltai tikino pašnekovė. 

Sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas taip pat sutinka, kad inovatyvaus gydymo prieinamumas Lietuvoje yra gana prastas. 

„Lietuvoje nėra taip baisiai blogai, bet galėtų būti geriau. Mes turime norus kaip skandinavai, o galimybes turime tokias, kokias turime. Reikėtų suprasti, kad visų inovatyvių vaistų kompensuoti neišeis, o antra – ne visi inovatyvūs vaistai yra tokie inovatyvūs“, –  pasakojo viceministras. 

Nuo balandžio bus kompensuojama 11 naujų vaistų

Nepaisant vieno mažiausių inovatyvių vaistų prieinamumo ES, situacija Lietuvoje gerėja ir, viceministro teigimu, sparčiai žengia į priekį.

D. Naumovas pabrėžia, kad jau balandžio mėnesį į kompensuojamųjų vaistų sąrašus bus įtraukti 11 inovatyvių vaistų, skirtų onkologiniams susirgimams gydyti. 

Kaip pažymi POLA pirmininkė, tai džiugi ir ilgai laukta žinia daliai pacientų, kuri priartins Lietuvą prie ESMO apibrėžto gydymo standarto. 

„Pagaliau visų tipų krūties vėžio gydymui (t.y. ir hormonams jautraus, ir turinčio HER2 receptorius ir trigubai neigiamam krūties vėžiui) taps prieinama inovatyvi terapija, be to inovatyvų gydymą gydytojai galės skirti ne tik išplitusių stadijų atvejais, bet ir ankstyvam krūties vėžiui,  kompensuojami inovatyvus vaistai galės būti skiriami ir paveldimu krūties vėžiu sergančioms moterims. Džiugu, kad  pirmą kartą bus prieinama imunoterapija gimdos kaklelio vėžiui ir stemplės/gastroezofaginės jungties vėžiui“, – pasakoja N. Čiakienė. 

Greitės kompensavimo paraiškų peržiūra 

Tuo metu viceministras sako, kad netrukus į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukti onkologinėms ligoms gydyti skirti vaistai nėra vienintelė gera žinia. Jo teigimu, atsižvelgus į kritiką dėl konkretumo trūkumo, SAM veiklos plane numatė kasmet bent 15 proc. paspartinti inovatyvių medikamentų paraiškų peržiūros procesą. 

„Dabar esame nusimatę veiksmų plane parengti ir priimti teisės aktų pakeitimus, siekiant užtikrinti socialiniu sutarimu grįstą geresnį inovatyvių kompensuojamų ir konkretiems pacientams skirtų vaistų prieinamumą kasmet sutrumpinant vaistų patekimo į Lietuvos kompensavimo sistemą laikotarpį 15 proc.“, – nurodė SAM viceministras.  

Pasak N. Čiakienės, asociacija palankiai vertina tokį sprendimą, tačiau POLA pirmininkė pastebi, kad įgyvendinti užsibrėžtus tikslus gali sutrukdyti lėšų trūkumas. 

„Šiuo metu daugiau nei 40 paraiškų laukia įvertinimo ir pateikimo Vaistų kompensavimo komisijos sprendimui. Siekis spartinti ir optimizuoti šį procesą, apsibrėžiant konkrečius rodiklius yra puiku. Visgi, praktikoje ne kartą buvo situacijos, kai biurokratinės procedūros atliktos, sprendimai priimti, tačiau vaistai lieka sąrašuose, nes pradėti jų kompensavimą nepakanka lėšų“, – sako ji. 

D. Naumovas pažymi, kad inovatyvių vaistų prieinamumo problema pradėta spręsti jau anksčiau. 2020 metais įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimas, kuriame buvo apibrėžtas sveikatos technologijų vertinimas. Anot jo, mechanizmu buvo numatyta sudaryti didesnes galimybes efektyviausių vaistų kompensavimui, atsižvelgiant į ribotas finansines valstybės galimybes.  

Tačiau tą kart, viceministro teigimu, „Lietuva neturėjo pakankamai kompetencijų, resursų ir žmonių, kurie galėtų tai atlikti. Todėl pirmais metais labai mažai tų vaistų atėjo, bet šiandien šį situacija gerėja ir kasmet didėja įvertinamų paraiškų skaičius ir mažėja vidutinė vertinimo trukmė“.  

Pasak viceministro, šiemet PSDF biudžete vaistams ir medicininėms priemonėms numatyta skirti beveik 711 mln. eurų. Tad dar laukia diskusijos, kaip padidinti PSDF biudžeto lėšų procento skyrimą inovatyvių vaistų kompensavimui.  

„Bus pokalbiai, diskutuosime, kaip galime padidinti procentą, nes suprantame, kad inovatyvių vaistų tik daugės ir kai kuriems pacientams tai yra paskutinė galimybė. Tai imsimės visų įmanomų veiksmų, kad tie vaistai būtų prieinami“, – pažymėjo jis. 

ELTA primena, kad Vyriausybės programoje nurodyta, kad naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė gerins inovatyvių vaistų prieinamumą, parengs į paciento poreikius orientuotą vaistų politiką, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – inovatyvių vaistų ir su jų vartojimu susijusių paslaugų prieinamumas. 

Taip pat Ministrų kabinetas skelbia, jog tobulins inovatyvių vaistų labai retų sveikatos būklių gydymui kompensavimo sistemą bei įtrauks pacientų organizacijų atstovus, asmens sveikatos priežiūros specialistus į sprendimų dėl vaistų kompensavimo priėmimo procesą. 

Be to, žadama užtikrinti, kad sprendimai dėl vaistų kompensavimo būtų priimami per įstatymo nustatytą laiką bei vadovaujantis ES teisės aktais, nurodoma ateinančios Vyriausybės programoje.