Pirmoji vaikų, sergančių cukriniu diabetu, stovykla – nenugalimiems

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos medikai drauge su Šiaulių moterų LIONS klubo narėmis Vėžežeryje (Kelmės raj.) surengė pirmąją vaikų, sergančių cukriniu diabetu, ir jų tėvelių stovyklą. Visą savaitę dviejose pamainose vaikai ne tik stovyklaus, bet ir mokysis gyventi su cukriniu diabetu. Stovyklavimas  nekainuos, bet dovanos neįkainojamos patirties, vertingų psichologo, slaugytojo diabetologo, vaikų endokrinologo, burnos higienisto patarimų bei gerų emocijų ir bendrystės akimirkų, suteikiančių pasitikėjimo ir supratimo. Su šūkiu „Kartu mes esame nenugalimi!“ vaikai praleis keturias pozityvių emocijų ir bendrystės dienas.

Į stovyklą – trise

Šiaulietė Živilė Žutautaitė į stovyklą atvyko su dviem vaikais – dešimtmete Elija ir septynerių metukų Zenonu. Abiems vaikams apie antruosius gyvenimo metus diagnozuotas cukrinis diabetas, tad kaip gyventi su šia liga šeima jau yra sukaupusi nemažos patirties. Šia klastinga liga serga ir vaikų tėtis. Jam cukrinis diabetas diagnozuotas, einant 36-uosius metus, susirgus kasos uždegimu, kuris komplikavosi. 

„Žinia, kad ir sūnui diagnozuotas cukrinis diabetas, mums buvo kaip pasaulio pabaiga“, - pasakoja Živilė nelengvą patirtį, kurią iki šiol tenka išgyventi dėl šeimą užgriuvusios ligos. Kad taip gali būti, moteris pati įtarė, pastebėjusi, kad dvejų metukų vaikas daug geria skysčių, daug šlapinasi. Būdingi diabeto požymiai vargino ir dukrą, tad nedelsė ir nuskubėjo pas gydytoją. 

Dabar su abiem vaikais kas tris mėnesius tenka atvykti į gydytojo endokrinologo konsultacijas, kartą metuose vykti į Kauno klinikas, kur atliekamas tyrimas.  

Tėvų, auginančių du cukriniu diabetu sergančius vaikus, gyvenimas nėra lengvas. „Turime kasdien stebėti mitybą, skaičiuoti angliavandenių kiekį, tikrinti gliukozės kiekį kraujyje“, - pasakoja Živilė ir džiaugiasi, kad abu vaikai turi naujus gliukozės censorius – nuotolinius gliukozės jutiklius. Jie instaliuoti į programėles vaikų ir tėvų telefonuose, tad daug lengviau sekti gliukozės kiekio svyravimus.  

Lengvina kasdienybę ir visiems vaikams valstybės kompensuojamos išmaniosios insulino pompos. Tai - nuolatinė insulino poodinė injekcija, kuri užtikrina visą parą reikiamą insulino kiekį organizme. Jų dėka vaikai saugiau jaučiasi mokykloje, išvykose, nes nereikia švirkštu leistis insulino, nuolat matuotis gliukozės kiekio kraujyje, kas leidžia geriau valdyti ligą ir atitolina ar net padeda išvengti komplikacijų. 

Elija ir Zenonas – aktyvūs vaikai, po pamokų mokykloje lanko muzikos bei dailės mokyklą, kur groja muzikos instrumentais, piešia. Galimybė dalyvauti šioje stovykloje – džiaugsmas ir vaikams, ir tėvams, kuriuos vienija ta pati lemtis – auginti vaiką, sergantį cukriniu diabetu. Ir tai, anot Živilės, sunki lemtis, kurią įveikti lengviau, kai yra pagalba, kai yra galimybė patirtimi dalintis su likimo draugais. 

Stovyklos pamainos – pagal amžių

Į prie gražaus Vėžežerio ežero įsikūrusią poilsiavietę vaikai, sergantys cukriniu diabetu,  rinkosi  dviem pamainomis. Apie 20 paauglių nuo 12 iki 18 metų keturias dienas gyveno stovykloje pirmosios pamainos metu, o 5–12 metų vaikai kartu su tėveliais – apie 40 žmonių, poilsiauja antrojoje stovyklos pamainoje. 

Į antros pamainos atidarymo šventę susirinkusius stovyklautojus pasveikino Šiaulių moterų LIONS klubo narė, apygardos 2024-2025 metų valdybos narė Inesa Cicėnė, atsakinga už šio projekto įgyvendinimą. 

„Surengę šias stovyklas norime suteikti vaikams galimybę ne tik susigyventi su savo liga, bet ir praleisti laiką su bendraamžiais, kurie susiduria su panašiais iššūkiais. Labai džiaugiamės, kad mūsų Šiaulių moterų LIONS klubo idėją organizuoti tokio pobūdžio stovyklą palaikė ir bičiuliai iš trijų Šiaulių zonos LIONS klubų. Prie sumanymo prisidėjo net bendraminčiai „liūtai“ iš Italijos – LIONS klubo „Latina Host“, – kalbėjo 2021–2022 m. Šiaulių moterų LIONS klubo prezidentė Inesa Cicėnė, dėkodama visiems, kurie visą savaitę dirba su vaikais šioje stovykloje. Tai ir dr. Margarita Valūnienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų skyriaus gydytoja endokrinologė, Vaida Karbočienė, slaugytoja diabetologė, būsimoji gydytoja Urtė. Linksmai pašėlusią ir žavią atmosferą stovykloje kuria du žavūs animatoriai Liudas Nekrošius ir Agnė Ribinskienė. Stovyklautojams paskaitas skaito burnos higienistė, psichologas, endokrinologas, diabetologas.  

Mėlynomis bei geltonomis kepuraitėmis ir marškinėliais LIONS klubo narių padabinti stovyklautojai pakviesti ne tik mokytis ir susipažinti su savo liga, bet ir aktyviai dalyvauti veiklose, piešti, fotografuoti, rašyti ir dalinti įspūdžiais stovyklos tinklalapyje socialinėje erdvėje bei specialiai įrengtoje lentoje. Visiems šventės dalyviams teko ir po draugystės apyrankę, kuri taip pat taps stovykloje praleisto laiko prisiminimu.  

Linkėdama, kad nestigtų stovykloje besišypsančių vaikų, kad būtų kuo daugiau gerų emocijų, bendrystės tarpusavyje, stovyklautojus pasveikino 2023-2024 metų Lietuvos LIONS klubų apygardos D131 gubernatorė Audronė Balčiūnienė, akcentuodama, jog puikiai žino, ką reiškia vaikas, sergantis cukriniu diabetu, ką reiškia jo priežiūra.

„Stovykla – puikus pavyzdys, leidžiantis vaikams pajausti rūpestį, pasitikėjimą. Svarbu, kad vaikai, gyvenantys su cukrinio diabeto diagnoze, jaustų realų rūpestį ir žinotų, kad jie – ne vieni“, – tokios stovyklos reikšmę akcentavo LIONS LCIF koordinatorė Lietuvoje Daiva Grikšienė. Ji patikino, kad LIONS judėjimas ir jo fondas šiai ligai ir jos prevencijai pastarąjį dešimtmetį skiria  didžiausią dėmesį. Visame pasaulyje vyksta sergančiųjų stovyklos,  aprūpinimas medicinos priemonėmis, rengiamos viešos akcijos, kurių metu gyventojai gali išsitirti dėl diabeto. 

Projektas pasiteisino

Vaikų endokrinologė dr. Margarita Valūnienė kurį laiką puoselėjo sumanymą rengti vasaros stovyklą diabetu sergantiems Šiaulių krašto vaikams. Šią mintį aptarė ir bendraudama su LIONS klubo atstovėmis, atvykusiomis į ligoninę. Aktyvios ir veiklios moterys subūrė šiam tikslui dar kelis LIONS klubus, parašė projektą ir gavo finansavimą iš Tarptautinės LIONS klubų asociacijos LCIF fondo.

Šiaulių moterų LIONS klubo idėją organizuoti tokio pobūdžio stovyklą palaikė ir bičiuliai iš trijų Šiaulių zonos LIONS klubų. Prie sumanymo prisidėjo net bendraminčiai „liūtai“ iš Italijos – LIONS klubo „Latina Host“. Abi vaikų, sergančių diabetu, stovyklas finansuoja Tarptautinės LIONS klubų asociacijos (LCIF, „Lions Clubs International“, „Lions Clubs International Foundation“), skiriančios 75 procentus reikalingų lėšų, ir 5 LIONS klubai: Šiaulių moterų LIONS klubas, Šiaulių LIONS klubas, Šiaulių LIONS klubas ALKA, Šiaulių rajono LIONS klubas ir „LIONS club Latina Host“ (Italija). Bendra projekto vertė – apie 21 200 eurų.

Stovyklos atidarymo metu kalbėdama  dr. M. Valūnienė pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas su nevyriausybine organizacija, gautos lėšos leido stovyklą organizuoti kokybiškai: pakviesta profesionalių lektorių, edukatorių, pasirinkta poilsiavietė su kokybiškomis paslaugomis. Ypač gydytoja padėkojo vaikams ir jų tėveliams, kad rado laiko atvykti į šią stovyklą. Visi stovyklautojai gydytojai pažįstami, nes su jais tenka bendrauti konsultacijų metu. „Visada norėjosi išvykti į neformalią aplinką, kad pailsėtų tėveliai ir, žinoma, vaikai, kad vieni su kitais susipažintų. Bendrystės jausmas ne tik praturtina, bet ir gydo, kelia savivertę“, - teigė gydytoja ir pati džiaugėsi puikia galimybe labiau pažinti savo pacientus, kurie stovykloje atsiskleidžia ir stebina.   

Projekto įgyvendintojai padėkojo ir Respublikinės Šiaulių ligoninės administracijai, sudariusiai galimybę savaitę stovykloje dirbti gydytojai endokrinologei ir slaugytojai, be kurių šis projektas nebūtų įgyvendinamas. 

Ši stovykla – unikali erdvė, kurioje sveikata ir žaidimai susilieja į vieną visumą, siekiant padėti vaikams ir jų artimiesiems geriau suprasti šią ligą, įgyti praktinių žinių bei patirti pozityvių emocijų ir bendrystę. Vienai pamainai nuleidus stovyklos uždarymo vėliavą, ją kelia antrosios pamainos atidarymo dalyviai, jau žinantys, kad iš stovyklos grįš labiau pasitikintys savimi, patyrę tikros bendrystės jausmą, labiau suprantantys ne tik savo ligą, bet ir save.