Pirmoji konflikto Izraelyje savaitė naftos rinkoje: kol kas stabilu, tikėtinas šuolis – artimiausią savaitę

Praėjus pirmajai karo tarp Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ savaitei, naftos kainos laikosi daugmaž stabilios, o rinkos reagavo ramiai, pastebi analitikai.

Jų vertinimu, nafta greičiausiai brangs, tačiau – pasauliui sumažinus priklausomybę nuo naftos – tokio lygio sukrėtimų, kaip po pastarojo didelio karo Izraelyje prieš 50 metų, nebus.

Vis tik, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, jog artimiausiu metu naftos kainos primins „amerikietiškus kalnelius“, o netrukus gali pasiekti ir 100 JAV dolerių už barelį.

Rinkos sureagavo ramiai, tačiau yra rizikų

Ankstų spalio 7 d., šeštadienio, rytą, Gazos ruožą kontroliuojanti ir Vakarų pasaulio teroristine organizacija laikoma „Hamas“ įsiveržė į Izraelį, kuris grupuotei paskelbė karą.

„Trading Economics“ platformos duomenimis, pirmadienį – kovoms vis dar vykstant tiek Izraelio teritorijoje, tiek šalies kariuomenei pradėjus plataus masto Gazos ruožo bombardavimą – „Brent“ rūšies naftos kaina nežymiai šoktelėjo nuo 84,5 iki 87,4 JAV dolerio už barelį. Penktadienį ji siekė 88,6 JAV dolerių.

Itin panašiai nafta kainavo ir prieš mėnesį, o rugsėjo 27 d. fiksuota aukščiausia šiemet „Brent“ barelio kaina – 94,2 JAV dolerių.

„Kad naftos kainos liko stabilios yra logiška. Pirmadienį ryte jos rinkose pakilo beveik 6 proc. ir tai signalizavo, kad rinka labai susirūpinusi konflikto pasekmėmis. Bet pastaruoju metu naftos kainos stabilizavosi, nes, tiesiog rinka laukia kas bus toliau, kokie bus sekantys veiksmai konflikte“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.

„Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojo Justo Daujoto teigimu, karinis Izraelio atsakas į „Hamas“ agresiją „nuramino rinkas“, tačiau lieka rizikų, kurios lemtų naftos kainų augimą.

Anot jo, tolesnė kainos dinamika priklausys nuo Izraelio puolamųjų veiksmų, taip pat išlieka rizika, jog šalies šiaurėje atsivers antrasis frontas su Libano grupuote „Hezbollah“. Neatmetamas aršaus Izraelio priešininko Irano įsitraukimas.

„Pastarasis faktorius gali turėti labai rimtų pasekmių naftos rinkoms“, – šią savaitę „Luminor“ platintame pranešime sakė J. Daujotas.

Nors Izraelis pagamina nedaug žaliavinės naftos, rinkos nerimauja, kad jei konfliktas paaštrės, Artimuosiuose Rytuose gali nukentėti tiekimas. Taip pat galimas likusiems metams numatomo deficito pablogėjimas.

„Jeigu konfliktas plėstųsi į Iraną, čia taip pat atsiranda rizika, kad bus paveiktas Ormūzo sąsiauris – gyvybiškai svarbi laivybos arterija, kurią Teheranas anksčiau grasino uždaryti. Šis sąsiauris yra vienintelis jūros kelias iš nafta turtingų Persijos įlankos šalių, kuriuo transportuojama penktadalis pasaulio naftos“, – šią savaitę publikuotoje apžvalgoje teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Jos teigimu, Iranas pasaulinėje naftos rinkoje yra „pakankamai svarbus“ žaidėjas ir sugeba apeiti Vakarų sankcijas bei eksportuoti nemažai barelių.

Pasak ekonomistės, režimui įsitraukus į karą, tikėtina, JAV ir kitos valstybės naujomis sankcijomis ribotų šios šalies naftos eksportą. Tai esą būtų naudinga Rusijai.

„Kurios nafta galėtų užimti didesnę rinkos dalį. Negana to, didesnė kaina būtų itin geras reiškinys ir karo paveiktai Rusijos ekonomikai“, – komentavo G. Ilekytė.

Daugiau nerimo rinkose bus kitą savaitę

Tuo metu A. Izgorodinas prognozuoja, kad naftos kainos galėtų kilti kitą savaitę – rinkoms reaguojant į penktadienio Izraelio raginimus Gazos ruožo gyventojams iš šiaurinių anklavo teritorijų.

„Tai yra išankstinis indikatorius, kad Izraelis ruošia didesnę ar mažesnę invaziją į Gazą. Manau, kad tai gali būti faktorius, dėl ko kitą savaitę naftos kaina gali vėl pašokti“, – teigė A. Izgorodinas.

Ekonomistas sutiko, jog rinkų reakcija priklausys nuo to, ar Izraelio pajėgos į Gazos ruožą įžengs bei ar tai paskatintų į karą įsitraukti daugiau dalyvių.

„Jei invazija prasidės, artimiausiu metu naftos kaina gali priminti amerikietiškus kalnelius“, – teigė A. Izgorodinas.

„Manau, kad per artimiausią savaitę ar dvi matysime ir naftos kainos padidėjimus, ir pakritimus. Priklausomai nuo to, kaip toliau klostysis konfliktas“, – akcentavo jis.

„Naftos kainoje ir naftos rinkoje šiuo metu bus tikrai daug nerimo“, – dar svarstė analitikas.

Be Izraelio-Gazos karo, pasak A. Izgorodino, naftos kainą veikia neoptimistiškos Kinijos ekonomikos augimo prognozės, taip pat numanomas ūkio lėtėjimas JAV ir euro zonoje – dėl ko šio kuro paklausa, tikėtina, kris. Tačiau A. Izgorodinas pripažįsta, kad įsiplieskęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose turės „visiškai pagrindinę įtaką“.

Jis neatmeta, kad nafta gali pirmąkart šiemet pabrangti iki daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį – jei karas eskaluotųsi.

„Šiuo metu naftos kaina tikrai labai lengvai gali pasiekti 100 JAV dolerių už barelį ir reikia labai mažo faktoriaus, kad tai atsitiktų“, – teigė A. Izgorodinas.

Savo ruožtu G. Ileikytė pastebi, kad karas Izraelyje kilo kaip tik tuo metu kai naftos gavybą sumažino Saudo Arabija bei Rusija. Kiek didesnė nei 100 JAV dolerių už barelį kaina Saudo Arabijai būtų naudinga, tikina analitikė.

„Visgi, jeigu kainos išaugtų dvigubai ar net daugiau, naudos tiek daug nebūtų ne tik ekonominiu atžvilgiu, bet ir dėl politinio spaudimo“, – komentare teigia G. Ilekytė.

1973 m. krizė nepasikartos

Kilęs ginkluotas konfliktas paskatino diskusijas, ar negalėtų pasikartoti 1973 m. naftos krizė, kuomet Izraelyje kilus Jom Kipuro karui OPEC kartelio valstybės įvedė naftos embargą Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Jungtinei Karalystei, Japonijai ir kitoms Izraelio sąjungininkėms. Tuomet ištekliaus kainos šoko apie 300 proc. – nuo maždaug 3 iki 12 JAV dolerių už barelį. Tai atitinkamai lėmė didelę infliaciją tiek JAV, tiek Europoje.

G. Ileikytės teigimu, lyginti tuometinę krizę su šių dienų realijomis sudėtinga, nes šiuolaikinė ekonomika yra gerokai mažiau priklausoma nuo naftos.

„1973 m. sukurti 1000 JAV dolerių BVP reikėdavo 1 barelio naftos, dabar – tik apie 0,4 barelio“, – pastebi „Swedbank“ ekonomistė.
Kad „nebūtų labai logiška“ lyginti abu konfliktus ir jų poveikį teigė ir A. Izgorodinas.

„Pasaulio ekonomika labai stipriai nuo to laiko pasikeitė. Lyginti tiesiogiai (...) nebūtų labai logiška“, – teigė ekonomistas.

„Bet faktas, kad bet kokiu atveju dabar naftos kainai esminės įtakos turi pasiūlos pusė. Ir ta pasiūla gali tikrai kristi dėl Irano veiksmų ir t. t. Šia prasme, taip, tai yra panašumas. Tačiau tiesiogiai šių karų tiesiog nelyginčiau“, – pridūrė „Citadele“ ekspertas.