Pirmąjį gegužės antradienį minime Euromelanomos dieną

Europos gydytojų dermatologų iniciatyva nuo 2008-ųjų metų, kasmet pirmąjį gegužės antradienį (šiais metais – gegužės 6 d.) minima Euromelanomos diena, skirta kovai su odos vėžiu. Tai yra visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas - skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

Specialistai pabrėžia, kad odos vėžį įmanoma pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą, o pastebėta ankstyvoje stadijoje ši liga gali būti sėkmingai gydoma. Deja, žmonės dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus ir nesikreipia į gydytojus. Tad norime atkreipti dėmesį į odos vėžio atsiradimo rizikos veiksnius ir būtinybę sekti odos pokyčius, bei laiku kreiptis į specialistą.

Melanomos simptomai: Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti ją nustačius išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Ši liga išsivysto arba iš jau esančių, arba iš naujai atsiradusių apgamų. Reikėtų atsiminti ABCDE kriterijus, pagal kuriuos galima įtarti melanomą: A (angl. asymmetric) – asimetriški apgamai; B (angl. borders)  – netaisyklingo kontūro apgamai; C (angl. colours)  – įvairių spalvų apgamai; D (angl. diameter) – apgamai, kurių diametras didesnis nei 6 mm; E (angl. evolution) – apgamai, kurie greitai didėja.

Kiekvienas apgamo dydžio, formos ar spalvos pasikeitimas, bet koks naujas požymis, simptomas, pavyzdžiui, kraujavimas, niežulys ar apsitraukimas apnašu yra įspėjamasis ženklas. Pamatę nors vieną iš ABCDE kriterijų arba pastebėję apgamų pakitimų, nedelsdami kreipkitės į dermatologą

Nemelanominio odos vėžio simptomai: Reikėtų atkreipti dėmesį į odos darinius, kurie: pakeitė dydį, spalvą ir/ar formą; skiriasi nuo kitų odos darinių; yra paraudę ar blizgūs; grublėto, nelygaus paviršiaus, tarsi padengti žvyneliais; atrodo kaip žaizdelė, tačiau negyja; kraujuoja; niežti; šlapiuoja. Pastebėję nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į dermatologą.   

Odos vėžio atsiradimo rizikos veiksniai: Pagrindinė odos vėžio priežastis – ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai. Didesnę nei vidutinę riziką susirgti odos vėžiu turi asmenys, kurie yra šviesios odos arba greitai nudega saulėje, vaikystėje buvo smarkiai nudegę saulėje, daug laiko praleidžia saulėje (darbo ar laisvalaikio metu), yra veikiami intensyvios saulės trumpais periodais (pavyzdžiui, per atostogas), naudojasi soliariumais, turi daugiau kaip 50 apgamų, giminėje yra buvę odos vėžio atvejų, yra vyresni nei 50 metų arba yra po organų transplantacijos. Netgi jeigu Jums netinka nė vienas iš paminėtų rizikos veiksnių, vis tiek galite susirgti odos vėžiu, todėl būtina reguliariai apžiūrėti viso kūno odą!

Kūno apžiūra: Ne visi įtarimų keliantys odos dariniai atsiranda saulės labiausiai veikiamose ir matomose vietose. Taigi, vieną kartą per mėnesį reikėtų apžiūrėti visą savo ir vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Geriausia – prieš didelį veidrodį.

Pirmiausia gerai apžiūrėkite veidą - atkreipkite dėmesį į nosį, lūpas ir vietas virš bei už ausų. Galvą apžiūrėkite šukomis praskleisdami plaukus. Patikrinkite rankas iš abiejų pusių, taip pat tarpupirščius. Pakėlę alkūnes apžiūrėkite žastus ir pažastis. Gerai apžiūrėkite viršutinę kūno dalį, krūtinę, kaklą. Moterims reikėtų atkreipti dėmesį į tarpkrūtį ir odą po krūtimis. Tada apžvelkite pilvą, šonus bei kojas. Naudodami mažesnį veidrodį apžiūrėkite nugarą, sėdmenis, kaklo, kojų ir rankų užpakalines dalis. Galiausiai patikrinkite pėdas ir kojų tarpupirščius. Jei aptikote įtartiną odos darinį ar pakitusį apgamą, kreipkitės į gydytoją dermatologą. Svarbu nedelsti, nes kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.

Patarimai, kaip sumažinti kenksmingą ultravioletinių spindulių poveikį ir riziką susirgti odos vėžiu: venkite saulės, kai ultravioletinė spinduliuotė yra stipriausia (tarp 11 ir 16 valandos); naudokite apsauginius kremus nuo saulės. Taip pat apsaugokite odą ir akis galvos apdangalu, marškinėliais, akiniais nuo saulės; ypač nuo saulės saugokite vaikus. Jiems būnant saulėje reguliariai tepkite apsaugines priemones su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF nuo 30 iki 50), aprenkite juos marškinėliais, pasirūpinkite, kad jie dėvėtų galvos apdangalus; leiskite odai įrusti palaipsniui. Venkite nudegimo! Odos paraudimas po deginimosi saulėje jau reiškia, kad nudegėte. Jeigu pūslės ar skausmas tęsiasi dvi dienas ar ilgiau, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją; venkite degintis soliariumuose.

Visuomenės sveikatos specialistai ragina visus, turinčius apgamų ar kitų neaiškių odos darinių pasitikrinti pas gydytojus specialistus, kurie, esant būtinybei, atliks diagnostinius tyrimus ir nukreips tolesniam gydymui.