Pirmąją egzaminų sesiją įvertinusi R. Popovienė: šiuo laikotarpiu turėtų veikti karštoji linija

Pasibaigus pirmajai valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai šios Vyriausybės kadencijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad klaidų nebuvo išvengta. Visgi, ministrė neketina ieškoti kaltų ar reikalauti, kad už įvykusius nesklandumus kas nors prisiimtų atsakomybę.

„Mes matėme, kad taip buvo, bet nuo to niekas nepasikeitė. Čia yra svarbiausia. Pagrindinis uždavinys ir tikslas yra atrasti, kurioje vietoje buvo klaida ir kad to tos klaidos nepasikartotų, kad jos iš karto būtų taisomos“, – antradienį interviu Eltai teigė R. Popovienė.

Todėl tendenciją, kad artėjant VBE švietimo bendruomenė pradeda nerimauti dėl galimų nesklandumų, pastebinti ministrė svarsto, kad egzaminų sesijos metu galėtų veikti speciali karštoji linija. 

„Bet koks, bet kada mokinys ar tėvas, ar kam yra neaišku dėl egzaminų, ar dėl kažkokių kitų dalykų galėtų tuoj pat pasiskambinti, viską išsiklausinėti, galbūt rasti ir tam tikrą patikinimą, nusiraminimą“, – siūlymą argumentavo R. Popovienė. 

Visgi, vertindama galimas nesklandumų priežastis kritikos konservatorių ir Ingridos Šimonytės Vyriausybei negailinti socialdemokratė nemano, kad naujoji ministerijos vadovybė buvo nepakankamai pasiruošusi egzaminų sezonui. 

Su ELTA dar prieš VBE rezultatų paskelbimą kalbėjusi ministrė apžvelgė ir kitas praėjusią kadenciją įvestas reformas bei dabartines aktualijas. Viena jų – pastaruoju metu girdimi nusiskundimai, kad sostinės moksleiviams neužtenks vietų ugdymo įstaigose. Pasak jos, Vilniaus miesto vadovybė ateityje turėtų atsakingiau planuoti priėmimo procesą. Visgi, ministrės vertinimu, dabartinė situacija turėtų išsispręsti iki rugpjūčio pabaigos.

„Ruoštis mokinių priėmimui rugsėjį turime jau sausio mėnesį. Tai tikrai ne birželio mėnesio ir liepos mėnesio darbai“, – dėstė R. Popovienė.

– Ministre, pasibaigė pirmoji jūsų kadencijos brandos egzaminų sesija. Jos metu girdėjome vis pasitaikančių nesklandumų: iš pradžių situacija dėl autorių ir temų lietuvių kalbos egzamine, netikslios formuluotės ekonomikos ir verslumo egzamine, techninių trikdžių buvo per fizikos egzaminą... Apie įvairius nesklandumus girdėjome ir pernai vykusioje sesijoje, jie nepaleidžia ir šiais metais, kas turėtų prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas?

– Lyginant su praėjusiais metais vykusia egzaminų sesija, tai, sakyčiau, kad tokio chaoso tikrai šiais metais buvo mažiau. Kadangi mes tikrai negalėjome keisti pačios organizavimo tvarkos, kuri buvo patvirtinta praėjusios Vyriausybės, tai mano ir komandos pagrindinis tikslas buvo, kad kuo sklandžiau praeitų sesija, kad kuo mažiau būtų įvairiausių nesklandumų, klaidų ir kad nebūtų to chaoso. Žinome, kad egzaminų tvarkaraštis ir sesija buvo tikrai labai perpildyta, kadangi buvo perlaikymai egzaminų ir jie tiesiog dengė vienas kitą, tai įtampos mokyklose buvo labai didelės dėl paties tvarkaraščio suderinamumo. Esame kalbėję ir su savivaldybėmis, su švietimo skyriais, ir su mokytojais. Stengiamės, kad viskas praeitų kaip sklandžiau.

Vertinčiau, kad tikrai praėjo gana sklandžiai, bet, žinoma, nesklandumų ir klaidų buvo. Tačiau džiaugiuosi, kad tie nesklandumai ir tos klaidos buvo suvaldytos, jų rizika buvo suvaldyta ir tikrai gana greitai priimti sprendimai mokinių naudai.

– Užsiminėte, kad tų nesklandumų ir klaidų visgi buvo. Kas už jas atsakingas?

– Kai mes susidūrėme su pirmais nesklandumais, tai dėl lietuvių kalbos – iš karto sudariau komisiją, kad įvertintų, kas atsakingas už tai, kad įvyko tokie nesusipratimai, nes tai yra labai svarbu. Toje visoje darbų grandinėje ir sekoje turime iš tiesų pamatyti, kur tos klaidos atsitiko, kodėl jos atsitiko, ar dėl kažkokių tai organizacinių dalykų, ar dėl tam tikrų vykdytojų klaidų. Tas yra labai svarbu. Kiek mes matėme praeitose kadencijose ar kitoje Vyriausybėje, kai įvyksta kažkokie tai nesusipratimai, klaidos, nesklandumai, tai visą laiką pirmiausiai atsako vadovas. Tačiau mes turime surasti, kurgi iš tikrųjų įvyko ta klaida, kad ateity ji nepasikartotų. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Mes galime ieškoti, iškart atsistatydinti ar direktoriui, ar ministrui ir mes matėme, kad taip buvo, bet nuo to niekas nepasikeitė. Čia yra svarbiausia. Pagrindinis uždavinys ir tikslas yra atrasti, kurioje vietoje buvo klaida ir kad to tos klaidos nepasikartotų, kad jos iš karto būtų taisomos. 

Jeigu mes šiais metais matėme, kad pakartotinėje sesijoje mes susidūrėme su administracinėmis, techninėmis klaidomis, registruojant mokinius perlaikymui, ir kad tai atsitiko mokyklose dėl žmogiškosios klaidos – kodėl buvo sudaryta tokia sudėtinga sistema, kad reikalingi tarpininkai tam, kad moksleiviai dar per kažką užsiregistruotų perlaikymui? Mes iš karto aptarėme, kad kitais metais, kai bus perlaikymas dėl ligos, neatvykimo ar kitų svarbių priežasčių, mokinys galės pats iš karto registruotis į sistemą. Moksleivis pats matys, ar jis prisiregistravo, kur jis turi eiti. Tai yra labai svarbu. Jau yra priimtas sprendimas, kad taip bus. Tie tarpininkai ar sukurtos sudėtingos taisyklės sukelia tam tikrų problemų. Lygiai taip pat yra ir dėl per mažai skiriamo laiko egzaminams – girdėjome, kad vaikams popieriaus lapo neužteko, kad parašytų atsakymus. Sprendimai iš karto yra priimti, apsvarstyti.

Pasikartosiu, kad įvykus klaidai ar nesklandumui svarbiausia iš karto rasti, ką turėtume daryti kitaip. 

– Ar išvis įmanoma išvengti moksleiviams stresą keliančių nesklandumų egzaminų sesijos metu? Ką reikėtų keisti, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau?

– Tai yra pagrindinis tikslas. Iš tikrųjų, taip turi būti, kad egzaminų sesija mokiniams būtų organizuojama sklandžiai. Kad yra tam tikros klaidos – tai jau tampa tam tikra mūsų gyvenimo norma. Mes tik laukiame egzaminų sesijos ir jau visi laukiame, kas čia bus, kokios čia klaidos bus ir kaip čia toliau bus. Taip neturi būti. Visų pirma, egzaminai turėtų nekelti tokio didelio streso vaikams. Gyvenime kiekvienas žmogus nuo pat mažens ir mokantis visą gyvenimą iš tiesų neišvengs tam tikrų egzaminų, einame ir į darbo pokalbius, ir visur yra tam tikras stresas. Mes turime išmokti su juo gyventi ir jį valdyti. Tačiau, žinoma, mūsų, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pagrindinis uždavinys yra, kad egzaminų sesija nekeltų streso, kad ji praeitų sklandžiai ir būtų organizuojama sistemingai. Mes turime kalbėti apie aiškią komunikaciją, jeigu ir kalbame apie tam tikrus dalykus registruojantis pakartotinei sesijai, ar dėl egzaminų vykdymo, ar dėl, tarkime, organizuojamų mokymų – komunikacija turi būti aiški ir kiekvienas tas, kas yra už tai atsakingas, turi prisiimti atsakomybę (...). 

– Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), vertindama visą pasibaigusią sesiją sako, kad ji atskleidė sistemines problemas ir jiems susidaro įspūdis, kad egzaminai tapo nebe mokinių žinių, o ištvermės patikrinimu. Jūs sutinkate, kad mokiniai turėjo prisitaikyti prie vis kintančių ir nenuspėjamų sąlygų?

– Tikrai sutinku. Mes kalbėjome ir su mokytojais, ir su profesinių sąjungų atstovais, ir su LMS. Tikrai mes patys matėme kad reformų buvo daug, pasikeitimų daug. Visų pirma, bendrųjų ugdymo programų atnaujinimas 2022 m., po metų pradėta pagal jas mokytis – vadovėlių nebuvo ir egzaminai lygiai taip pat buvo ruošiami, tai tikrai tų iššūkių vaikams buvo. Aš tikrai pritariu, kad buvo daug naujovių, daug įvairiausių pasikeitimų: įvesti tarpiniai egzaminai, lygių sistema, kas buvo iš tiesų nauja, ir šiemet mes pirmą kartą turėsime tuos rezultatus iš tarpinių egzaminų. Iššūkių ir mokiniams, ir pedagogams tikrai buvo, ir aš pritariu, kad tie iššūkiai tikrai kelia stresą ir daug nežinomybės. (...) Aš jaučiu, kad patys mokiniai jaučia nerimą, tad natūralu, kad nori pasišnekėti, išsakyti savo lūkesčius. Turime daug skundų ir dėl matematikos egzamino, tad irgi diskutuosime ir kalbėsimės į ateitį, kaip čia turėtų būti.

– Dar birželį girdėjome situaciją, kai dalies abiturientų tėvai dėl egzaminų Lietuvoje kreipėsi į Europos Komisiją, dabar girdime, kad moksleiviai rengiasi protestuoti. Ministre, kaip nueita iki tokių, tam tikra prasme, kraštutinumų, galbūt buvo galima kažkaip to išvengti?

– Mes turėjome palikimą praeitos Vyriausybės priimtų sprendimų ir teisės aktai mums neleidžia koreguoti egzaminų vykdymo tvarkos ir visos struktūros. Tačiau yra vertinimo komitetas, kuris įvertina rezultatus, ir žinau, kad tikrai svarstys, ir tiesiog lauksiu pasiūlymų komiteto.

(...) Kur teisės aktai mums neleidžia, mes negalime pakeisti. Yra reglamentuojama, kad mokinys turi prieš dvejus metus žinoti, kaip jis laikys egzaminus. Peržiūrėsime pagal įstatymą, pagal kitus teisės aktus ir tikrai atsižvelgsime į skundus, į siūlymus. (...) Mano pagrindinis tikslas yra, kad pati sistema būtų kuo aiškesnė, nes kuo daugiau tokių neaiškumų, painiavos, kuo daugiau mes prisigalvojame taisyklių, tuo patys labiau klystame ir klumpame, tai bandysime tiesinti tą sistemą.

– Jūs minite praėjusios Vyriausybės, praėjusios kadencijos sprendimus. Iš tiesų dauguma sprendimų yra priimti praėjusią kadenciją, egzamino skėlimas į kelias dalis taip pat nebuvo jūsų iniciatyva. Tačiau kliūčių neišvengta ir šiemet, jų atsiranda vis naujų, galbūt ir naujai ministerijos vadovybei pritrūko kažkokio pasiruošimo? 

– Nemanau. Na, iš tiesų labai nemažai turime tokių darbų, kur turime taisyti pagrindines klaidas, tai tikrai jų yra nemažai ir turime kalbėti šiandien ir apie pedagogų darbo užmokestį, ir apie bendrųjų ugdymo programų atnaujinimą, ir pedagogams skiriamas papildomas priemokas. Mes turėjome ieškoti finansinių galimybių. Taip pat, ką jau mes galėjome pakoreguoti ir išgirdome, tai būtent istorijos ir geografijos egzaminų pokyčius atidėjome tik 2029 metų, irgi atliepdami pedagogų ir mokinių lūkesčius. Vadovėliai yra tikrai labai didelis iššūkis. Tikrai dirbame su leidyklomis, ieškome papildomo finansavimo.

– Neigiamų emocijų buvo ir iš egzaminų vertintojų, kurių teigimu valstybiniuose egzaminuose kasmet pasitaiko atvejų, kai atsakymai būna pateikiami ne lietuvių, o rusų ar lenkų kalbomis. Jūs ketinote šią situaciją aptarti su Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovu Simonu Šabanovu. Ar išgirdote paaiškinimą? 

– Mes kalbėjome apie tai, tikrai išgirdome argumentus, išgirdome iš vertintojų pasisakymus, kad tokių dalykų yra. Tai šiuo metu, ką mes girdėjome, neturime žinių, kiek tai yra masiška, kol kas mes išgirdome tokius pavienius atvejus, tačiau esame aptarę, kad visiškai pasibaigus egzaminų sesijai mes tikrai įvertinsime, argumentuotai pasižiūrėsime, ar tai yra tik vienas ar kitas žodis, ar tai tiesiog yra kažkoks tai visas atsakymas kita kalba parašytas. Priimsime sprendimus, nes ir dabar yra pagrindinė taisyklė, kad mes turime savo valstybine kalba atsakyti. Kodėl tai vyksta? Mes turime kelti klausimus, tai įvertinsime ir tikrai priimsime sprendimus. Bet kokiu atveju norėčiau akcentuoti, kad galbūt, kaip ir prieš tai sakiau, kažkokia komunikacija nepasiekė, galbūt kažkas buvo neaišku. Jeigu taip vyksta, tai tiesiog ta sistema turi būti aiški, kad visi suprastų, kad egzaminas, jeigu vyksta, tai vyksta valstybine kalba.

– Apskritai, kalbėjote, kad turėtų būti rimtas pokalbis su NŠA vadovu jau pasibaigus sesijai. Ar tas pokalbis buvo ir ką iš jo išsinešėte?

– Mes su Nacionalinės švietimo agentūros vadovu susitinkame nuolat ir prieš egzaminų sesijai prasidedant labai dažnai susitikę buvome, aptarėme, kur gali būti rizikos, kokios yra problemos. Tikrai įsivertinome, kažkur reikėjo finansinių dalykų, tikrai atsižvelgėme ir tą padarėme, kai kur aptarėme techninius dalykus ir prasidėjus egzaminų sesijai, įvykus tam tikriems nesklandumams, tie susitikimai mūsų buvo tam, kad mes tuoj pat sėstumėme ir rastumėme sprendimus. Dabar mes susitinkame aptarti, kaip mes organizuojame egzaminus, sesiją, ką mes turime padaryti, ką mes turime išspręsti, kad tų nesklandumų būtų kuo mažiau. Tačiau, kai pasibaigs visa egzaminų sesija, mes dar kartą sėsime, aptarsime visą egzaminų sesijos vykdymo laikotarpį, visas klaidas, nesklandumus, kas buvo ne taip, ką mes turime taisyti, ką mes turime padaryti ir į ką atsižvelgti. 

– Tęsiant NŠA temą, neseniai pasirodė informacija, kad agentūros pavaduotoju paskirtas buvęs  Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovas Renaldas Čiužas. Tai susilaukė daug prieštaringų reakcijų, buvo teigiančių, kad šis žmogus anksčiau yra įsitraukęs į įvairias schemas, kėlė klausimų dėl mobingo ankstesnėse pareigose. Jums žinoma ši situacija?

– Na, ministerija bet kokiu atveju šioje situacijoje visiškai niekur nedalyvavo. Ne mes neorganizuojame konkursą, nes Nacionalinė švietimo agentūra yra atskira įstaiga ir tikrai jokios įtakos nedarome ir nedalyvaujame šiuose procesuose. 

– Kol ponas Čiužas vadovavo NTAKD, jį viešai kritikavo ir jūsų bendrapartiečiai. Ar iš kolegų neišgirdote nusiskundimų?

– Ne, tikrai neteko man kalbėti.

– Jo sutuoktinė yra jūsų pavaldinė, ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė. Kaip žinia, būtent šis departamentas yra nemaža dalimi atsakingas už NŠA veiklos sritis. Neįžvelgiate čia galimo interesų konflikto?

– Mes tikrai kalbėjome apie tai ir tikrai aptarėme tą situaciją, bet vadovaujamos sritys ir kuruojamos sritys yra skirtingos. Yra tik viena sritis, kur kažkur tai gali sutapti. Tai tikrai žinau, kad J. Navickaitė yra nusišalinusi, ji pagal teisės aktus atlikus visas procedūras, sritys kuruojamos tikrai nėra tolygiai tos pačios, tai yra kitos sritys.

– Apžvelkime šiek tiek bendriau. Prisimenant pernai metų istorijas egzaminų ir kitų patikrinimų sesijos metu, matant šių metų klaidas, susidaro įspūdis, kad visgi dalis įsišaknijusių problemų slypi būtent NŠA. Ką daryti, kad ši institucija netaptų visų švietimo bėdų priežastimi?

– Taip, mes irgi girdime labai daug nusiskundimų, gauname skundų, įvairiausių pasisakymų, aš tą tikrai girdžiu, įsivertinu ir tikrai mes aptarėme ir su komanda, ką mes turime daryti, kad tokių nusiskundimų nebūtų ir kad įstaiga, kuri atlieka šitas ypatingai svarbias funkcijas, nekeltų tokio nepasitikėjimo. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Tai tikrai galvojame apie tai ir dar kartą noriu pasakyti, kad pasibaigus egzaminų sesijai – nes dabar tikrai labai yra įtemptas laikas – mes tikrai aptarsime tai su vadovu. Jau kalbėjome ir šią savaitę susitikę, kad egzaminų laikotarpiu tikrai turėtų veikti karštoji linija, ir tikrai galvojom, kad mes tą darysime tam, kad bet koks, bet kada mokinys ar tėvas, ar kam yra neaišku dėl egzaminų, ar dėl kažkokių kitų dalykų, galėtų tuoj pat pasiskambinti, viską išsiklausinėti, galbūt rasti ir tam tikrą patikinimą, nusiraminimą, tai tą tikrai irgi aptarėme ir tikrai pagalvosime. Ir aš pati labai galvoju, kaip čia mes turime eiti, kokiu keliu, kad tų klaidų būtų mažiau.

– Pereikime prie bendresnių temų. Jau kurį laiką girdima problema dėl vadovėlių trūkumo, pernai vasarį prasidėjo diskusijos dėl ugdymo tautinių mažumų mokyklose. Kol kas šie, iš kadencijos į kadenciją persiduodantys, klausimai atrodo judantys per lėtai, juos vis prisimena švietimo bendruomenės atstovai ar politinės partijos, tačiau aiškių, konkrečių sprendimų ar progreso dar nesimato. Kodėl šie klausimai atrodo tokie neišsprendžiami?

– Matyt, jie nėra tokie paprasti, kad jie, kaip jūs sakote, juda lėčiau. Aš pasakyčiau taip, kad kartais skuboti sprendimai neduoda to rezultato, kokio mes norėtumėme, ir kartais galbūt lėtesni sprendimai išsiaiškinant, išanalizuojant situacijas duoda geresnius rezultatus. Jeigu mes kalbėtumėme apie lietuvių kalbą tautinių mažumų mokyklose, tai 2011 metais yra priimtas įstatymas ir tikrai jis labai lėtai juda ir galbūt nei viena Vyriausybė nėra padariusi ir išsprendusi, kad būtų tie sprendimai priimti taip, kaip nurodo įstatyme. Tai šiais metais mes, aš drįsčiau sakyti, galbūt pirmieji iš tiesų įdėjome į bendrųjų ugdymo planus padidintą lietuvių kalbos mokymosi valandų skaičių pradinėse klasėse, mes buvome atviri diskusijai, mes kvietėmės tautinių mažumų, lenkų mokyklų atstovus, kalbėjome, tikrai diskutavome ir radome tuos sprendimus, radome tuos pritarimus, kad tikrai ir tėvai nori, kad vaikai mokytųsi daugiau lietuvių kalbos. Tačiau turime atsižvelgti ir į tautinį identitetą, į ir tai, ką mums sako ir Konstitucija, ir Švietimo įstatymas. Norėjome rasti tą bendrą konsensusą, tai mes jį kaip ir radome, kad galėtume didinti. 

Deja, susiduriame su praktiniu įgyvendinimu. Kartais būna, kad mes įstatyme turime priimtus dalykus, tačiau praktiškai mes jų negalime įgyvendinti dėl tam tikrų techninių dalykų. Tai čia susidūrėme lygiai taip pat, nes tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse maksimumas – 30 – valandų jau yra išnaudotas. Jeigu mes pridėtume dar vieną, tai jau viršytų higienos normas. Tai mes tikrai radome tą sutarimą ir parašėme raštą Sveikatos apsaugos ministerijai, prašydami padidinti higienos normą viena valanda, pagal Europos Sąjungos visus nustatytus normatyvus mes tikrai tą galime daryti. Tai šiuo metu yra išsiųstas prašymas ir mes kalbėjomės jau su Sveikatos apsaugos ministerija, artimiausiu metu turėsime susitikimus ir, manau, kad mes tuos sprendimus po truputį rasime.

– Pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų, kad moksleiviams nebėra vietos sostinės mokyklose, tėvai jau tarsi kalba apie emigraciją ar kraustymąsi į kitus miestus. Kaip jūs vertinate tą situaciją? Gal čia reikėtų ir kažkokio ministerijos įsikišimo?

– Mokyklų tinklas ir mokinių priėmimas į mokyklas yra grynai savivaldybės funkcija. Už tai atsakinga savivaldybė ir savivaldybė, šiuo atveju, jeigu mes kalbame apie Vilniaus miestą, turi labai atsakingai prisiimti atsakomybę įsivertinant ir planuojant. Yra labai svarbu matyti į ateitį penkerius ir daugiau metų, kai yra tokia didelė savivaldybė. Mes žinome, kad čia tikrai koncentruojasi pats didžiausias mokinių skaičius. Tai yra labai svarbu įsivertinti gimstamumą, demografinius pokyčius, visą teritorinį principą. Reikia planuoti, kur reikia atidaryti, galbūt, tik ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kur reikia pradinių klasių, kur, galbūt, reikia planuoti statybas, o, galbūt, laikinai, kol didėja pagal tą teritorinį vienetą, mokinių skaičius ar gimstamumas, statyti modulinius darželius ar mokyklas. Tai tų variantų yra labai daug, bet viskas yra siejama su labai atsakingu planavimu. Tai tikrai šioje vietoje sakyčiau, kad savivaldybė turi labai atsakingai apie tai galvoti. Na, o mūsų, kaip ministerijos, pagrindinis darbas yra būtent teikti siūlymus dėl mokyklų tinklo kriterijų. Tai mes tą šiandien ir darome atsižvelgdami į regionus. 

– Jūsų, kaip ministrės, vertinimu, ar ilgainiui išsispręs ta problema, kad sostinės moksleiviai nebetelpa į mokyklas?

– Aš manau, kad išsispręs. Dabar yra pirmas priėmimo etapas. Tėvai irgi dar su mokiniais žiūri, galbūt jie į vieną nenori, laukia kitos vietos mokykloje. Manau, kad rugpjūčio gale (išsispręs – ELTA). Mes bendraujame su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais. Aš manau, kad viskas čia bus gerai, išsispręs, jie tikrai irgi patikino, kad viską išspręs. Tačiau, žinoma, kad ruoštis mokinių priėmimui rugsėjį turime jau sausio mėnesį. Tai tikrai ne birželio mėnesio ir liepos mėnesio darbai.

– Turėtumėte pastabų savivaldybei?

– Tiesiog atsakingai planuoti.

– Pernai rugsėjį Lietuvoje startavo visuotinis įtraukusis ugdymas. Ši tema praėjusiais metais visuomenėje susilaukė įvairių reakcijų, vieni labai džiaugėsi siekiu mažinti socialinę atskirtį, kiti svarstė, kad tai kenks bendraklasių ugdymui. Kaip yra iš tiesų, ar praktikoje ta reforma tikrai tokia gąsdinanti?

– Visada tai, kas yra nauja, kas yra naujai įvedama, yra truputėlį baisu ir kartais tikrai gąsdina tos naujovės. Tačiau tikrai nesakysiu, kad viskas eina sklandžiai. Yra tam tikrų iššūkių, yra įvairiausių problemų, bet stengiamės spręsti. Esame subūrę įtraukiojo ugdymo patariamąją grupę, kurioje tikrai įtraukti visi specialistai įvairių negalių, įvairių nevyriausybinių organizacijų. Buvo jau mūsų pirmas grupės posėdis. Labai daug buvo išsakyta tam tikrų klausimų ir mes susidarėme netgi tokį planą, kokius klausimus pirmiausia bandysime spręsti, ieškoti atsakymų. Tai yra ir su užduotimis egzaminams, tai yra ir su vadovėlių leidimu. Tai, žodžiu, tų iššūkių yra, bet aš kaip sakau, žingsnis po žingsnio mes einame į priekį. Čia visada akcentuoju, kad visa bendruomenė, tiek pedagogų, tiek mūsų visuomenė turi būti tam pasiruošus, turi būti tolerantiška, turi būti supratinga. Ir kai mes tikrai tą priimsime visa širdimi, tai visiems tikrai bus lengviau tą pasiekti.

– Be užimamų ministrės pareigų, jūs esate ir Seimo narė. Šią savaitę taip pat vyko protestas prieš valdančiuosius. Šios Vyriausybės ir Seimo darbą protestai lydi nuo pat sprendimo sudaryti koaliciją su „Nemuno aušra“. Žvelgiant į Seimo sesiją, daug diskusijų kėlė sprendimas neatimti neliečiamybės jūsų bendrapartiečiui Arūnui Dudėnui, pastaruoju metu daug kritikos susilaukia socialdemokratų siekis sušvelninti atsakomybę „čekutininkams“, dabar girdime jau kelis tyrimus apie premjerą Gintautą Palucką ir jo verslus. Ar jūs per šį laikotarpį nenusivylėte savo partija ir jos lyderiais? 

– Tikrai nenusivyliau ir dirbdama kaip Seimo narė stengiuosi dalyvauti kiek tik galiu Seimo veikloje, dalyvauju ir Vyriausybės valandoje. Na, iš tiesų manau, kad per visas kadencijas būna įvairių sprendimų, įvairių įstatymo projektų ir Seimo nariai, žinoma, yra, kaip sakoma, laisvi priimti tam tikrus sprendimus.

– Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovą įtikino premjero argumentai ir atsakymai į klausimus, tam tikri paaiškinimai dėl jo verslo ryšių. Jus, kaip partijos narę, ar įtikina?

– Taip.

– Tai pasitikite premjeru ir kaip Vyriausybės vadovu, ir kaip partijos lyderiu?

– Pasitikiu, nes esu komandos narė.