Pirmą kartą Šv. Kryžiaus bažnyčioje nuskambėjo Čiurlionio kvarteto liturginis kūrinys

Balandžio 6 d., šeštadienį, Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje po vakarinių pamaldų susirinkusieji niekur nesiskirstė. Klebonas kan. Remigijus Saunorius priminė šv. Mišių dalyviams, kad jų laukia staigmena ir išskirtinė bažnyčios dovana – M. K. Čiurlionio kvartetas atliks F. J. Haidno kūrinį „Septyni paskutiniai mūsų Atpirkėjo žodžiai ant kryžiaus“.

Valanda dvasingos muzikos

Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje laisvų vietų atsisėsti neliko. Po pamaldų tik keli žmonės užvėrė šventovės duris, bet dar daugiau jų atėjo. Šv. Mišiose ir po jų surengtame koncerte dalyvavo Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, atvyko Kintų muzikos festivalių organizatorė, VšĮ „Kintai Arts“ vadovė Audra Juodeškienė, kuri ir pakvietė į Šilutę Čiurlionio kvartetą atlikti pasaulinio garso liturginį kūrinį.

Tarp susirinkusiųjų buvo daug švietimo, kultūros, socialinių įstaigų darbuotojų, įvairaus amžiaus šilutiškių, taip pat ir į Šilutę iš kitų rajono vietovių suvažiavusių žmonių. Valanda dvasingos virtuoziškai atliktos muzikos padarė įspūdį visiems. Kvarteto atlikėjams – Jonui Tankevičiui (I smuikas), Dariui Dikšaičiui (II smuikas), Gediminui Dačinskui (altas), Glebui Pyšniakui (violončelė) – po koncerto visi plojo atsistoję, moterys įteikė atlikėjams rožių.

Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius tarė padėkos žodį: „Kai man pasakė: „Žinai, klebone, tokio dalyko mūsų bažnyčioje dar nebuvo. Tai turi būti Šilutėje“. Tą dalyką šiandien turime Šilutėje.

Viešpats kiekvieną dieną juk mums sako, kiekvienam į mūsų širdis kalba: „Trokštu, atlikta“. Ir kiekvienam iš mūsų sako: „Aš tau pažadu…“ Iš tiesų, brangieji, šiandien tas gavėnios kelias mums buvo apmąstymas, tik kitaip. Ne per pamokslus, ne per Šventojo Rašto skaitinius, tačiau, kaip sakė vedėjas Marijus (šilutiškis Marijus Budraitis), mes išleidome savo sielas pasiganyti… Manau, tos mūsų sielos, kai išeisime iš bažnytėlės, tai pajus. Brangieji, pamąstykime gavėnios metu apie tuos Viešpaties žodžius, kuriuos jis mums tarė nuo kryžiaus“.

Klebonas padėkojo visiems, tą pavakarę buvusiems kartu, visiems, kurie prisidėjo organizuojant įspūdingą koncertą, kurie surado valandėlę laiko ateiti į prašviesėjusią jaukią po remonto katalikų bažnytėlę, atitrūkę nuo televizijos serialų ir kitokių kasdieninių dalykų. Savo padėką klebonas užbaigė žodžiais: „Ačiū mūsų nustabiajam Čiurlionio kvartetui.

Apie kūrinį

Austrų kompozitoriaus F. J. Haidno (1732–1809) kūrinys „Septyni paskutiniai mūsų Atpirkėjo žodžiai ant kryžiaus“ – originali versija dviem smuikams, altui ir violončelei. M. Budraitis, pristatydamas kiekvieną iš septynių kūrinio dalių, jas komentavo plačiau. O tų septynių Atpirkėjo žodžių esmė yra tokia: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą”; „Aš tau pažadu: dar šiandien su manimi būsi rojuje“; „Moterie, štai tavo sūnus!.. Štai tavo motina!“; „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“; „Trokštu!“; „Atlikta!“; „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Kūrinio pabaigoje skamba „Žemės drebėjimas“.

Šio veikalo sukūrimo istorija gana neįprasta. 1785 m. kompozitorius gavo iš Ispanijos laišką, kuriame Kadiso katedros kardinolas prašė parašyti muziką Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai. Kūrinyje turėjo būti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus aiškinančio ir skelbiančio vyskupo pamokslu. Taip atsirado F. J. Haidno kūrinys, septynios sonatos instrumentiniam ansambliui (smuikai, pučiamieji ir timpanai) su įžanga ir pabaiga. Netrukus kompozitorius ciklą pritaikė styginių kvartetui. Šis muzikinis paveikslas trunka gana trumpai, tačiau yra labai ekspresyvus, dramatiškas ir nepraradęs emocinės jėgos iki šių dienų.

Apie Čiurlionio kvartetą

„Publika buvo pakerėta idealiai tolygaus visų instrumentų skambesio. Temos kontūrai, veržli linija, gajus ritmas ir tempas, garso efektai – visa tai buvo ekspresyviai perteikta skoningu stiliumi. Mes tiesiog stebėjomės garso spalvų prabanga. Tokius subtilius atspalvius gali išgauti tik talentingų artistų rankos!“; „Čiurlionio kvartetas – tai bent! Susigrojimas nepriekaištingas, o interpretacijos – nuoširdžios ir nepaprastai tikslios. Koncertas buvo nuostabus“ – tokiomis ir panašiomis citatomis mirgėjo Vengrijos, Vokietijos, Norvegijos laikraščiai po Čiurlionio kvarteto gastrolių šiose šalyse.

Susibūręs 1968 metais, šis kvartetas tebegarsėja kaip išradingas ir techniškai pažangus kolektyvas. Tik violončelės virtuozą Saulių Lipčių 2018 m. pavasarį pakeitė iš Austrijos sugrįžęs Glebas Pyšniakas (Gleb Pyšniak).

1990 m. Čiurlionio kvartetas buvo pagerbtas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

2004 m. tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Vokietijoje kvartetas laimėjo II vietą, buvo apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“. Kvartetas koncertavo visoje Europoje: nuo Islandijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Italijos, taip pat Kanadoje, JAV, Meksikoje, Japonijoje bei Kinijoje ir kt.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Čiurlionio kvarteto repertuarą sudaro per 300 kūrinių. Per visus 2011 metus, skirtus M. K. Čiurlionio mirties 100-osioms metinėms, kvartetas pagrojo 100 koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio scenose, į jų programas įtraukdamas M. K. Čiurlionio kūrinius, turą baigė UNESCO salėje Paryžiuje.