Pirmą kartą Lietuvoje pristatomi šiuolaikinio meno žvaigždės W. Kentridge‘o kūriniai

Šeštadienio pavakarę Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma vieno įtaigiausių šių laikų menininko Williamo Kentridge‘o darbų paroda „Tai, ko nepamename“. Tai bus ryškus šio savaitgalio, skirto projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė – 2022“ oficialiam atidarymui, įvykis.

Parodos kuratorė – Virginija Vitkienė, ekspozicijos architektė – Sabine Theunissen.

„Mes neprisimename dalykų dėl daugybės priežasčių: galbūt tai buvo slepiama nuo mūsų, o gal mūsų galvos buvo perpildytos lengvesnėmis, labiau paguodžiančiomis mintimis, arba dėl to, kad neturime postūmio ieškoti ryšių tarp skirtingų savo ir kitų istorijų“, – teigia parodos menininkas, kviesdamas „nebijoti užglaistyti atminties įtrūkius, kad aiškiau suprastume tiek dabartį, tiek patys save.“

W. Kentridge‘as (g. 1955) gimė ir augo Pietų Afrikoje, įstabios gamtos bei pramoninio kraštovaizdžio kontrastų pažymėtame Johanesburge. Kurti pradėjo dar apartheido metais, tad jo kūriniai neatsiejami nuo visa persmelkusios vietos jausenos ir aštrių temų – žmogaus teisių, rasinės, turtinės nelygybės, revoliucijos, gluminančios akistatos tarp garbingų idealų ir gėdingos, į žmogaus orumą pasikėsinusios kasdienybės. Augęs advokatų, gynusių nukentėjusius nuo apartheido, šeimoje, W. Kentridge‘as studijavo politikos mokslus, paskui – vizualiuosius menus, aktorystę ir režisūrą.

Parodos rengėjų teigimu, menininkas visur save išbandė, kol jo įvairūs pilietinės ir kūrybinės raiškos būdai susiaudė į unikalų meninį kalbėjimo būdą, išgirstamą ir įsiklausomą parodų lankytojų visuose pasaulio žemynuose bei svarbiausiuose meno centruose. W. Kentridge‘ui yra natūralu kalbėti apie politines, pilietines ir socialines realijas kūryboje.

Tai – skiriamasis jo kūrybos bruožas, kaip ir tai, kad jis genialiai žongliruoja tarp turinio aštrumo ir paveikios estetikos, neišleisdamas parodos žiūrovo, nesupurtęs jo išankstinio nusistatymo ar stereotipinio požiūrio. Juos teks pamiršti Kentridge‘o parodoje „Tai, ko nepamename“.

W. Kentridge‘o kūrinių įtaiga slypi menininko gebėjime parodoje sukurti dalyvavimo įvykiuose atmosferą. Ekspozicijoje lankytojai ne tik apžiūri atskirus kūrinius, bet keliaudami menininko ir su juo nuo 2005-ųjų dirbančios scenografės S. Theunissen pasiūlyta parodos trajektorija patiria iš įvairių žanrų kūrinių sukonstruotas alternatyvias mąstymo ir pasaulio matymo visatas.

„Savo studijoje kūrybinį procesą Kentridge‘as pradeda nuo dvimačio statiško piešinio anglimi. Nutrindamas, papildydamas ir fotoaparatu fiksuodamas pokyčius, menininkas sukuria judančius paveikslus – videokūrinius ir ciklus.

Juos derina su režisuoto filmavimo scenomis, sluoksniuoja parodos erdvėje, papildydamas statiškais, kinetiniais, garsiniais objektais, iškelia dalį piešinių ant galerijos sienų ir laiptų, sukurdamas atviras ir intymias erdves kiekvienam žiūrovui.

Pats atlieka performansus, tampa filmų personažu, režisuoja operas, kuria jų scenografijas ir mikropasaulius. Ir viską daro su aplinkui jį suburtus profesionalus uždegančia aistra, užkrečiamai ieškodamas geresnės savo ir žmonijos versijos“, – pabrėžiama Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus pranešime.

ELTA primena, kad šį savaitgalį Kaune atidaroma ir daugiau parodų, tarp jų – įspūdinga Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžianti tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ Kauno centriniame pašte (organizatorius – „Kaunas 2022“) bei – Yoko Ono instaliacija „Ex It“ (organizatorius – Šiuolaikinio meno centras) išskirtinėje Lietuvos banko rūmų lokacijoje.

ELTA