Pinskų šeimos įmonėje algos galėjo būti mokamos vokeliuose, policija pradėjo tyrimą

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl, kaip įtariama, Živilės ir Jono Pinskų šeimos įmonėje „Danielita“ apgaulingai tvarkytos apskaitos. Galimi nusikaltimai galėjo būti vykdomi maždaug dešimtmetį. Tuo metu į Europos Parlamentą kandidatuojantys Pinskai sako, kad buvusios buhalterės bylos paviešinimas gali būti susijęs su artėjančiais rinkimais.

Šis tyrimas buvo pradėtas po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį buvusiai „Danielitos“ buhalterei.

Iš pradžių šią bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, apklausęs liudytojus ir išanalizavęs ekspertų išvadas. Teismas pripažino, jog 2008-2018 m. „Danielitos“ darbuotojai gavo neoficialų bendrovėje neapskaitytą darbo užmokestį – iš viso 51 tūkst. 411 eurų. Šių bylos aplinkybių nepaneigė ir nuteistosios skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. Jo verdiktas įsiteisėjo balandžio 15 dieną.

„Vertindama pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės versija, jog apgaulingą bendrovės buhalterinę apskaitą ji vykdė bendrininkaudama su bendrovės akcininke Ž. Pinskuviene, įmonės vadove A. Bareckiene ir, galimai, kitais įmonės vadovais, yra nepaneigta. Visgi, galimas kitų asmenų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas šioje situacijoje niekaip nepaneigia ir nesumažina pačios Olgos V. kaltės, padarius šioje byloje jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ją išteisinti nėra pagrindo“, – balandžio 15 dieną paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistos „Danielitos“ buhalterės skundą. 

Teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, pažymėjo ir tai, kad nuteistoji Olga V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu savo parodymuose nurodė, kad akcininkė Ž. Pinskuvienė bei jos sutuoktinis J. Pinskus, naudojosi įmonės turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir tokiu būdu savinosi įmonės pinigines lėšas. Akcininkės Ž. Pinskuvienės nurodymu ir su jos žinia buvo vykdomas ir neapskaitytų grynųjų pinigų mokėjimas darbuotojams ir kitiems asmenims už darbą ir įvairias paslaugas.

Po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Laikraštį „Širvintų kraštas” leidžiančios bendrovės „Danielita“ buvusi buhalterė minimoje byloje buvo nuteista už apgaulingos apskaitos tvarkymą ir daugiau nei 83 tūkst. eurų pasisavinimą iš įmonės. Tačiau tame pačiame buvusios darbuotojos nuosprendyje dviejų instancijų teismai taip pat konstatavo, kad nepaneigti nuteistosios ir liudytojų teiginiai, kad įmonėje, su kuria susijusi Pinskų šeima, algos buvo mokamos ir „vokeliuose“.

„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad po to, kai byla, kurioje kaltinimas buvo pareikštas UAB „Danielita“ buhalterei, buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, 2024-05-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.). Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyba, tyrimui vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras“, – rašoma Vilniaus apygardos prokuratūros atstovės Gintarės Vitkauskaitės-Šatkauskienės atsakyme, antradienį atsiųstame Eltai.  

Prokuratūros atstovė teigė, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Buvusios buhalterės baudžiamojoje byloje teisėsauga tyrė 2007-2019 metų laikotarpį, įvairiais laikotarpiais šioje įmonėje pareigas ėjo ir akcininke buvo dabartinė Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė.

Ji oficialiai skelbia, kad 2004–2005 m. buvo „Danielitos“ direktore, 2012–2013 m. ėjo „Danielitos“ direktoriaus pavaduotojos pareigas, o nuo 2014 m. buvo „Danielitos“ komercijos direktore.

Ž. Pinskuvienė ir jos vyras J. Pinskus šioje baudžiamojoje byloje 2022 m. buvo apklausti kaip liudytojai buvusios buhalterės byloje, kurią iš pradžių nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Sutuoktiniai neigė, kad darbuotojams buvo mokamos ir neoficialios algos. J. Pinskus sakė, kad jis nebuvo akcininkas, jam nebuvo žinoma apie kažkokius neoficialius mokėjimus įmonėje, mažai kontroliavo įmonės veiklą, „Danielita“ priklausė jų šeimai. Anot jo, paskutiniu metu akcininke buvo dukra, kol žmona nebuvo merė, ji buvo akcininkė.

Grynino pinigus neoficialioms algoms

Nuteista buvusi įmonės buhalterė Olga V. teismus tikino, kad įmonėje dirbdama 2007-2019 m. nepasisavino nė vieno euro ir kaltės dėl pinigų pasisavinimo nepripažįsta.

Pasak nuteistosios, dalis pinigų, kurie buvo pervesti į jos asmeninę banko sąskaitą, buvo išgryninti ir išmokėti darbuotojams kaip neapskaityti priedai – neoficialus darbo užmokestis. Apie 70 tūkst. eurų suma buvo panaudota įmonės reikmėms. Ji teigė, kad išgrynindavo pinigus, nes reikėjo atsiskaityti už remontus, aplinkos priežiūrą, dovanų pirkimą. Sąskaitų neprašydavo, ji pirkdavo kaip fizinis asmuo, bet kvitas būdavo. Kvitai buvo prisegti prie tų dokumentų, tik atskirai buvo laikomi, nes jie yra neapskaityti.

Teismai mano, kad, visgi, Olga V. dalį kasoje trūkstamų grynųjų pinigų – ne mažiau kaip 52 tūkst. 804 eurų – panaudojo „Danielitos“ reikmėms, o ne pasisavino.

Nuteistoji sako, kad jau anksčiau pasigedo objektyvaus tyrimo ir jau anksčiau kėlė klausimą dėl kitų bylos dalyvių atsakomybės.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo kviečiami tik „Danielitai“ palankūs liudytojai, nors ne kartą prašėme su advokatais, kad kviestų ir kitus apklausoms. Teisme išaiškėjus, jog atlyginimai buvo mokami „vokeliuose“, prokuratūra nesiėmė jokių veiksmų dėl to. Dėl nelegalių nustatytų atlyginimų nukentėjo ir valstybė – nesumokėti mokesčiai VMI, Sodrai, nelegalūs darbuotojai. Ar neturėtų atsakomybė būti solidari su įmonės vadovais ir akcininkais, o ne tik buhalteris atsakingas. Mažame miestelyje mažai darbų, tikėjausi, kad viskas susitvarkys“, – Eltai sakė buvusi „Danielitos“ buhalterė Olga V.

Trūkdavo pinigų laikraščio spausdinimui

Olga V. teismui pasakojo, kad įmonėje trūkdavo pinigų net laikraščio spausdinimui, ji apie tai informuodavo Ž. Pinskuvienę, ši sakydavo, kad kažką sugalvos ir pasitars su vyru. Sutuoktinis Ž. Pinskuvienei atsakęs, kad jie turi suktis kaip išmano ir patys ieškoti sprendimo.

„Vienintelį sprendimą sugalvojau savo lėšomis dengti tuos mokėjimus. Savo pinigais atsiskaitydavau su leidykla, vėliau tuos pinigus atsiimdavau iš įmonės. Lygiai taip pat dėl darbuotojų atlyginimų. Jeigu trukdavo pinigų, jiems irgi būdavo sumokami pinigai mano asmeniniai. Aišku, aš jų tiek tikrai neturėjau, tai tekdavo ir skolintis iš draugų, giminių, vėliau juos reikėdavo atiduoti. Apie tai žinojo akcininkai, aš juos informuodavau. Ne kartą sakiau, kad tai yra netvarka, negalima taip dirbti“, – Vilniaus apygardos teismui pasakojo buvusi buhalterė Olga V.

Laikraštis „Širvintų kraštas“ buvo spausdinamas Lenkijoje. Buvęs bendrovės vadovas Gintaras Bielskis teisme pasakojo, kad, kai nebūdavo pinigų ir lenkai iškeldavo ultimatumą, kad laikraščio nebus, Olga V. ieškojo pinigų spausdinimui.

Pasak liudytojo, kai būdavo pinigų, tai Olga V. iš savęs mokėdavo, kai nebūdavo, tai ji jo paprašydavo. Po to jam sugrąžino tuos pinigus iš įmonės. Akcininkai žinojo, kad jie moka iš savų pinigų ir sakydavo, kad taip gali būti laikinai, kol bendrovė atsistos ant kojų.

Buvusiai buhalterei už turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą buvo paskirta galutinė 21 tūkst. eurų bauda. Ji taip pat turės grąžinti pinigus, kuriuos, kaip mano teismas, pasisavino.

Akcininkai nusprendė pereiti prie „vokelių“

Olga V. teisme pasakojo, kad bendrovėje „Danielita“ pradėjo dirbti 2007 m. ir dirbo iki 2019 m. Praėjus nepilniems metams po įsidarbinimo, akcininkai nusprendė, kad įmonei yra per didelė našta autorinių sutarčių sudarymas, nes buvo nemaži „Sodros“ mokesčiai, todėl tie, kurie rašo straipsnius, gaus atlyginimus, neapskaitomus niekur – nei pagal darbo, nei pagal autorines sutartis, o bus mokami grynais pinigais, kurie neapskaityti. Bylos duomenimis, kiekvieną kviesdavo pasikalbėti, pasiūlydavo sąlygas, nustatydavo sumą, su kuria darbuotojai sutikdavo.

Olga V. teigė, kad visada sakydavo akcininkams ir vadovams, jog tai yra negerai, taip negalima daryti, kad bus trūkumas, nes tie pinigai nepagrįsti buhalteriniais dokumentais. Darbuotojai buvo atsakoma, kad jie yra įtakingi asmenys, kad dėl to neturėtų sukti sau galvos, kai bus laikas, viskas bus sutvarkyta taip, kaip priklauso.

Kai 2009 m. pasikeitė akcininkai, Ž. Pinskuvienė tapo vienintele akcininke. Tą patį mėnesį iš Kęstučio Pakalnio kitos įmonės buvo nupirktas gyvenamasis namas Širvintų centre. Namas apleistas, senas, jo kaina buvo 357 tūkst. litų. Kai jai pateikė dokumentus, Olga V. paklausė vadovės, kodėl tokį turtą įsigyja įmonė už tokią didelę kainą. Jai buvo atsakyta, kad tai yra mokestis už akcijas K. Pakalniui.

„Tas namas stovėjo iki tol, kol ji baigė dirbti, buvo apleistas, ten tik papildomų išlaidų visą laiką reikalaudavo, reikėdavo ir elektros skaitiklius nurašyti, būdavo kažkokie niuansai, kad elektros kaip ir prisuka, nors yra negyvenamas, o sąskaitos ateidavo, tai paskui iš viso nukirpo elektrą, kad nebūtų tokių išlaidų. Kadangi namas yra centre, reikėjo prižiūrėti aplinką, samdydavo žmones, ne įmonę, kuriems reikėdavo irgi sumokėti ne pagal dokumentus, t. y. pinigai buvo išmokami, bet tai pagrindžiančių dokumentų nebuvo“, – teisme dėstė Olga V.

Duodama parodymus teismui, Olga V. pasakojo, kad 2014 m. liepą Vilniuje buvo nupirktas 81 kv. metro naujos statybos gyvenamasis butas, jis buvo su daline apdaila, įmonė pilnai suremontavo tą butą pagal sąskaitas faktūras, kurias pristatydavo akcininkai, tikriausiai samdydavo kažkokius žmones, bet remonto paslaugų sutarčių nebuvo. Tais pačiais metais šis butas buvo išnuomotas akcininkų dukrai už 144 eurų į mėnesį nuomos mokestį.

Kaip rašoma teismo dokumentuose, Olga V. teismui pasakojo, kad 2008 m. Ž. Pinskuvienė asmeniškai nusipirko butą Širvintose, jį perdarė į administracines patalpas ir sudarė sutartį su Ž. Pinskuviene, kad tas patalpas nuomosis iš savęs pačios, nuomos mokestis buvo 2500 litų į mėnesį. Pasak buhalterės, remonto išlaidos dėl buto įrengimo padengė „Danielita“, yra tai patvirtinantis dokumentas.

„Tuo metu ji buvo akcininkė ir kaip fizinis asmuo nusipirko butą, kurį įrengė „Danielita“ už nuomos mokesčio sąskaitą. Sutartis nuomos sudaryta su Pinskuviene ir mėnesio dydis 2500 litų. Dėl šio fakto buvo mokestinis tyrimas VMI, jie nustatė, kad savininkai naudojasi įmonės turtu, nes nuomojamos patalpos iš akcininkės kelis kartus didesnę už rinkos kainą, o „Danielitai“ priklausantis gyvenamasis butas nuomojamas akcininkų dukrai, vėliau, jai tapus akcininke, už kelis kartus mažesnę, nei rinkos kaina“, – Eltai pasakojo Olga V.

„Gana dažnai, gal į du mėnesius kartą akcininkai prašydavo atsiųsti ataskaitų, kiek įmonė skolinga, kiek įmonei skolinga, darbo užmokesčio ataskaitų, siųsdavau Živilei elektroniniu paštu“, – liudijo Olga V.

Kalėdinė eglutė iš „vokelių“

Buvusi „Danielitos“ buhalterė taip pat liudijo, kad kiekvienais metais per Kalėdas buvo pastatyta kalėdinė eglutė, ant kurios kabėdavo vokeliai, kuriuose būdavo 100 Lt, vėliau – 50 arba 100 Eur.

„Per Velykas irgi būdavo piniginės dovanos, jos būdavo iš įmonės kasos. Taip daryti nurodė Živilė“, – tvirtino Olga V.

„Nuo pat pradžių buvo pasakyta, kad susidėti dovanoms nereikia, įmonė gali pasveikinti savo darbuotojus piniginėmis dovanomis, kurios taip pat neatsispindėjo nei darbo užmokesčio apskaitoje, kaip dovanos, ir darbo sutartyje, kad darbuotojams bus mokamos premijos ar paskatos“, – liudijo buvusi buhalterė. 

Ji mano, kad dalis liudytojų nepasakojo apie išmokėtus priedus – neoficialius atlyginimus, nes, jos nuomone, dalis darbuotojų, buvusių ar esamų, bylos nagrinėjimo metu dirbo „Danielitoje", t. y. Gintaras Bielskis, Remigijus Bonikatas (prieš kurį laiką miręs – ELTA), Romas Zibalas buvo tarybos, taip pat Ž. Pinskuvienės partijos nariais, yra jai pavaldūs žmonės. 

Liudytoja Šarūnė Baronaitė dirba savivaldybėje, tai, pasak Olgos V., irgi yra Ž. Pinskuvienei pavaldus žmogus. Jos manymu, tie žmonės buvo paveikti duoti tokius parodymus, vienaip ar kitaip jie yra susiję su jais, jų įtakoje, o tie žmonės, kurie jau neturi nieko bendro, pasakė taip, kaip ir buvo.

Nuteistosios teigimu, dabar jau miręs R. Bonikatas bendrovėje nelegaliai dirbo nuo 2011 m. iki 2013 m., o R. Zibalas – iki 2019 m., su jais nebuvo sudarytos jokios sutartys. Su minėtais asmenimis 2-3 metus buvo sudarytos autorinės sutartys, tačiau vėliau vadovai nusprendė, kad jų nereikia ir R. Bonikatas bei R. Zibalas toliau dirbo be jokių sutarčių.

Teismas pritarė nuteistosios vertinimams

2022 m., kuomet Vilniaus apygardos teismas skelbė nuosprendį, kai kurie darbuotojai, kurie dar dirbo „Danielitoje“, davė Pinskams palankius parodymus.

„Taigi šie liudytojai dirba netiesiogiai Pinskams (akcininkė yra jų dukra) priklausančioje įmonėje, kurioje vienus svarbiausių sprendimų priima būtent Pinskai. Tokios aplinkybės reiškia, jog šie liudytojai nėra visiškai nešališki, tačiau priešingai – dėl darbinių santykių iš esmės priklausomi nuo Pinskų valios, o jų parodymai apie bendrovėje galimai buvusią neoficialių atlyginimų mokėjimo tvarką gali būti duoti, siekiant nepakenkti bendrovei ir jos savininkams“, – tuomet išnagrinėjęs bylą 2023 m. gegužę paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Darius Pranka.

Teisėjas atkreipė dėmesį, kad palankius parodymus Pinskams davusi liudytoja Š. Baronaitė dirba Širvintų rajono savivaldybės administracijoje, o šios savivaldybės mere jau kuris laikas yra Ž. Pinskuvienė, liudytojai R. Bonikatas (po prieš kurį laiką miręs – ELTA) ir R. Zibalas priklauso tai pačiai politinei partijai, kaip ir Pinskai, be to, jie abu, kaip ir Ž. Pinskuvienė, buvo rajono savivaldybės tarybos nariai. R. Zibalas priklauso Lietuvos regionų partijai, jis ir šiuo metu yra tarybos narys.

„Taigi dauguma pagrindinių liudytojų, vieni iš ilgiausiai dirbusių (dirbančių) bendrovėje, yra įvairiais ryšiais susiję su Pinskais, todėl jų parodymus dalyje dėl neoficialių atlyginimų nemokėjimo teismas vertina kritiškai, laikydamas juos suinteresuotais asmenimis“, – paskelbė teisėjas D. Pranka.

Jis taip pat nuosprendyje pažymėjo, kad aplinkybę, jog bendrovėje ne visi finansiniai dokumentai buvo vedami tvarkingai ir oficialiai netiesiogiai patvirtina liudytojos Linos Duliūnaitės-Nikiporavičienės atsiųsta žinutė buhalterei Olgai V.

Šioje žinutėje L. Duliūnaitė-Nikiporavičienė, atsakydama į klausimą dėl trūkstamų automobilio remonto duomenų, parašė: „oficialumo tai patys žinot kaip būna“.

„Nepaisant to, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja negalėjo paaiškinti šios žinutės turinio, tačiau šios žinutės turinys nors ir abstrakčiai, bet vis tik iš dalies pagrindžia kaltinamosios parodymus dėl bendrovėje egzistavusių neoficialių ir neapskaitytų mokėjimų“, – mano teisėjas.

L. Duliūnaitė-Nikiporavičienė teigė, kad visas jos atlyginimas buvo oficialus, ji anksčiau buvo J. Pinskaus padėjėja Seime. Laikraštyje straipsnius rašiusi Š. Baronaitė tikino, kad nėra gavusi neoficialių atlyginimų, priedų.

Pasak teisėjo D. Prankos, netiesiogiai Olgos V. parodymus dėl bendrovės pinigų naudojimo bendrovės reikmėms patvirtina ir liudytojo J. Pinskaus parodymai, kad jis siūlė Olgai V. pasisavintą sumą dalinti per pusę ir ginčą išspręsti taikiai: po audito nesinorėjo eiti prie teismų, jie su Olga V. kalbėjo, kad priskaičiuotą sumą tegu kompensuoja įmonei bent jau per pusę ir tada jie pasirašys taikos sutartį, bet Olga V. atsisakė. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir Olga V.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad J. Pinskus galėjo siūlyti tokią „nuolaidą“ ne dėl teismų perspektyvos (nes pasisavinta pakankamai didelė pinigų suma ir neatrodo įtikinama, kad bendrovė galėtų net pusės jos atsisakyti dėl taikaus ginčo išsprendimo), tačiau dėl to, jog suprato arba įtarė, jog dalis minėtų pinigų galėjo būti naudojama bendrovės veikloje, o Olga V. jų galėjo nepasisavinti.

„Vokeliai" buvo vieša paslaptis

Liudytoja apklausta 2011 m. Olgą V. per atostogas pavadavusi moteris teismui pasakojo, kad buvo sutarta, kad ji dirbs oficialiai 4 valandas, o iš tikrųjų 8 valandas ir bus atitinkamai atsilyginta.

„Dirbo 8 valandas, sutartis buvo 4 valandoms. Dirbo ne pilną mėnesį, priiminėjo skelbimus, surinkdavo kompiuteriu ir atiduodavo maketuotojui. Kokį atlyginimą gavo, nepamena, bet tikriausiai minimumas buvo, oficialiai buvo pusė, o kita pusė nelegaliai. Gavo tik vieną kartą, bet nepamena sumų. Kitais metais, 2012 m., dar dirbo 2 ar 3 dienas, bet jos neformino. Tada dirbo 2 ar 3 dienas, buvo neįdarbinta. Atlyginimą gavo, sumokėjo buhalterė Olga. Ir 2011 m., ir 2012 m., oficialų ir neoficialų atlyginimą gavo iš Olgos V.“, – pasakojo moteris.

Tuo metu 2008-2013 m. laikraštyje dirbusi apžvalgininkė paliudijo, kad kartą matė, kaip darbuotojui buvo paduotas vokelis su paskatinimu, jį padavė tuometinė direktorė A. Bareckienė. Liudytoja matydavo, kaip Olga V. kažką paduodavo iš kasos, jai buvo žinoma, kad Olga V. mokėdavo darbuotojams priedus vokeliuose ar kitaip, tai buvo vieša paslaptis.

„Redakcijoje buvo atskiras kambariukas, į kurį po vieną kvietėsi, ten sėdėjo Olga V. ir Ž. Pinskuvienė. (..) pokalbio esmė buvo tokia, kad sunkūs laikai, neturi tiek pinigų, reikia, kad dalį atlyginimo gautų neoficialiai“, – teismui liudijo buvusi redakcijos darbuotoja.

„Vienu metu, ko gero, visi darbuotojai gaudavo pinigus vokeliuose, be jos, nes po pokalbio kambarėlyje, įmonėje tarpusavyje aptarinėjo šį įvykį. Po to paaiškėjo, kad susirgo, reikės operacijos, Ž. Pinskuvienė leido mokėti tvarkingai į kortelę. Ko gero, darbuotojai tuos priedus gaudavo grynais vokeliuose, tuo metu sirgo. (...) visi aptarinėjo tą įvykį, jog su jais buvo kalbėta dėl atlyginimo vokeliuose“, – liudijo laikraštyje anksčiau dirbusi moteris.

„Įmonės vadovai buvo formalūs, o realūs vadovai buvo akcininkai, būtent Ž. Pinskuvienė. Sprendimus įmonėje priimdavo Ž. Pinskuvienė“, – sakė liudytoja.

Grynino pinigus, kad atiduotų Ž. Pinskuvienei

Buvusi „Danielitos“ buhalterė Olga V. Eltai pasakojo, kad jai teko būti įdarbintai ir buvusio Seimo nario, „darbiečio“ Jono Kondroto padėjėja ar patarėja, ji tiksliai dabar nepamena, į kokias pareigas buvo įdarbinta, o už tariamą darbą gautus pinigus tekdavo atiduoti Ž. Pinskuvienei.

2004–2006 metais Darbo partijos atstovas J. Kondrotas buvo žemės ūkio viceministru, 2011- 2016 metais jis buvo Seimo narys, į Seimą pateko kartu su Darbo partija, politikas mirė 2022 metų sausį. Ž. Pinskuvienė anksčiau buvo Darbo partijos narė ir kurį laiką jai vadovavo.

„Seime buvau, kad nufotografuotų, pasirašiau sutartį ir viskas, Seimo nario Kondroto padėjėja ar patarėja Kondroto, realiai Seime nesu buvusi, tik tada, kai įsidarbinau. Į kortelę algą gaudavau ir Živilei atiduodavau“, – Eltai pasakojo Olga V.

Apie Olgos V. galimai duotus pinigus Ž. Pinskuvienei užsimenama ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

2022 m. rugsėjį teisme vykusioje apklausoje Ž. Pinskuvienė sakė, kad Seimo nario padėjėjos atlyginimo Olga V. nėra jai atidavusi.

Pinskai mano, kad buvusios buhalterės byla susijusi su rinkimais

Ruošdama publikaciją, ELTA pakalbino byloje minimą Širvintų rajono merę Ž. Pinskuvienę ir jos sutuoktinį, Seimo narį J. Pinskų.

Ž. Pinskuvienė nenorėjo kalbėti apie savo liudijimą teisme.

ELTA: Nuosprendyje kalbama apie neoficialiai mokėtas algas „Danielitoje“?

Ž. Pinskuvienė: Aš nelabai žinau, jūs skambinkit vyrui, skambinkit į tą redakciją ir klausinėkit.

ELTA: Jūs viešoje biografijoje minimi faktai, kad jūs tam tikrais laikotarpiais „Danielitoje“ užėmėte pareigas?

Ž. Pinskuvienė: Klausykit, aš nežinau. Žinokit, aš iš pasitarimo į pasitarimą, jūs dabar ištraukėt kažkurio mėnesio bylą. Bylų yra šimtai, žinokit. (..) Jeigu tai kažkuo yra susiję su mano šeima, skambinkit vyrui. Klauskit, jis atsakys į klausimus.

ELTA: Jūs teisme buvote apklausta kaip liudytoja?

Ž. Pinskuvienė: Kažkada tai buvau.

ELTA: Jūsų buvo klausiama apie algų mokėjimus?

Ž. Pinskuvienė: Jeigu jūs pasirinkote prieš rinkimus daryti kažkokį šou, tai sutarkim – darykit.

ELTA: Čia ne šou, čia baudžiamoji byla, nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Ž. Pinskuvienė: Rašykit, ką sukursit, ką sugalvosit. Gerai? Sutariam?

ELTA: Mes nekuriame, mes remiamės faktais.

Ž. Pinskuvienė: Tik visi turim atsakyti už savo parašymus ir už savo veiksmus, lygiai taip pat, kaip Šarūnas Černiauskas. Mes žurnalistų prašom – pasirinkot prieš rinkimų kampaniją, darykit, rašykit, tik prašom tiesą parašykit, nenorim teismų, nenorim bylinėtis, tai jūs rašykit, cituokit.

ELTA: Cituosim.

J. Pinskus Eltai teigė, kad teismas kruopščiai išnagrinėjo buvusios buhalterės bylą ir priėmė sprendimus.

„Buhalterė kalta, Apeliacinis teismas tą patvirtino. Dideles sumas jai reikia grąžinti. Jūs norite kvestionuoti teismų sprendimus?“, – Eltai teigė J. Pinskus.

Jis teigė nieko nežinantis apie naują policijos pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaulingos apskaitos tvarkymo ir stebėjosi, kodėl buvo apklaustas ankstesniame tyrime, nes nebuvo nei akcininku, nei direktoriumi, siūlė klausinėti jo dukrą ir žmoną.

„Čia prieš rinkimus, viskas aišku“, – sakė J. Pinskus.

Tegu vykdo ikiteisminį tyrimą, gal daugiau paaiškės neteisėtų buhalterės veiksmų“, – sakė Seimo narys.