Pinigų raida: nuo vištos iki bitkoino

Pinigai atlieka itin svarbų vaidmenį šiandieniniame pasaulyje, tačiau retas žino ilgą jų gyvavimo istoriją. „Jaunimo erdvė“ nutarė pasidomėti Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos verslo ir mažmeninės prekybos mokytojos Nijolės Ruginienės inicijuojamu projektu „Pinigų muziejus“, kuriuo siekiama sužadinti moksleivių ir bendruomenės domėjimąsi pinigų geneze – kilme.

Bankas – nepriklausomos Lietuvos simbolis

Seniausius modernios bankininkystės pirmtakus galima rasti dar senovės Mesopotamijoje prieš 2000 metų. Bankai skolino užstatant derlių, buvo priimami indėliai, už kuriuos buvo mokamos palūkanos. Pirmieji bankai atsirado Florencijoje – tuo metu itin stambiame prekybos centre.

1918 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuvos vyriausybė pirmą kartą savų pinigų ir Nacionalinio banko klausimą pradėjo svarstyti 1919 m. pradžioje, kuomet aptarti pinigų pobūdžio, padengimo, pariteto klausimai. Kaip savarankiškai valstybei bankas buvo itin reikalingas. Ministrų kabinetas 1922 m. rugsėjo 22 d. patvirtino Lietuvos banko statutą. Savo operacijas bankas pradėjo 1922 m. spalio 2 d., turėdamas vos 5 tarnautojus. Nuo šios datos iki tol cirkuliavę auksinai pradėti mainyti į litus. Tad šalies bankai atlieka itin svarbias operacijas.

Valiuta iš 50 šalių

Pinigų muziejaus idėja Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos verslo ir mažmeninės prekybos mokytojai Nijolei Ruginienei kilo, kai ši dar dirbo „Kranto“ pagrindinėje mokykloje. „Krante“ su mokiniais surinkome labai daug įvairių valiutų ir neturėjome jų kur dėti. Norėjome juos parodyti visai bendruomenei, tad tokiu būdu įsteigėme Pinigų muziejų. Pinigus nešė moksleiviai, vieni jų – būtent Pinigų muziejui, o kiti jau kolekcionavo šeimoje, todėl atnešdavo ištisas kolekcijas, o tai paskatino visą pinigų rinkimo procesą“, – pasakoja pedagogė. Paklausus Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos vienuoliktokų, kaip jie sužino apie šią idėją, atsakė, jog apie Pinigų muziejų papasakojo mokytoja. „Mūsų verslo mokytoja atėjusi į pamoką pirmąkart papasakojo apie šią idėją, o mes norėjome prie to prisidėti. Tai yra naujas dalykas, net nebūčiau pagalvojusi, kad mokykloje tai galėtų vykti. Mokytoja pasakojo apie pinigų istoriją, davė knygų labiau pasidomėti šia tema. Vėliau atrinkinėjome pinigus pagal šalis, datas“, – teigia gimnazistė Indrė Būdvytytė.

Šiuo metu moksleiviai atlieka gana nelengvą darbą: bando surūšiuoti valiutas iš daugiau nei 50 šalių pagal datą bei valstybę. Vėliau projektą pristatys mokyklos valdybai bei visai gimnazijos bendruomenei. „Dar randame nesurūšiuotų pinigų, todėl viską tvarkome. Per projektų dieną mokykloje pristatysime šią idėją bendruomenei, nes patys mokiniai nustemba pamatę tokią gausybę banknotų, monetų iš įvairių pasaulio šalių“, – teigia idėjos pradininkė N. Ruginienė.

Nori išsaugoti istoriją

Pasak mokytojos, atgavę Nepriklausomybę, išgyvenome ekonominės sanklodos pasikeitimą: iš socializmo perėjome į rinkos ekonomiką. Tai atsispindėjo ir piniguose: tarybinius rublius pakeitė „žvėreliai“, juos – litai, o šiuos – eurai. Viskas keičiasi ir tai privalu įamžinti“, – teigia mokytoja. Būtent todėl ji siekia įkurti Pinigų muziejų ir gimnazijoje.

Jai pritaria ir gimnazistai, manantys, jog tokia idėja aktuali jaunimui. „Manau, kad kiekvienas turi žinoti savo pinigų istoriją ir kaip valiuta keitėsi metams bėgant“, – kalba viena iš projekto dalyvių Vanesa Vitkutė. Merginai antrina ir vienuoliktokas Karolis Stonkus. „Manau, kad ir Gargžduose tokią parodą būtų vertinga surengti, nes žmonėms įdomu sužinoti apie pinigų istoriją“, – teigia jaunuolis.

Vis dėlto yra ir tokių, kurie projekte dalyvauja, tačiau pinigais ne itin domisi. Štai gimnazistei Modestai Žaliauskaitei pinigų rūšiavimo veikla patiko, tačiau nemano, jog Pinigų muziejus jaunimą sudomintų. „Šiuo metu jaunimui tai nelabai aktualu, yra tik nedidelė grupelė, kuri domisi pinigais ir jų istorija“, – kalba mergina. Projekto dalyvis K. Stonkus, nors ir teigia, jog paroda vertinga, pripažino, kad pinigais beveik nesidomi. „Man neįdomu. Kitiems tai galbūt kaip pomėgis kolekcionuoti pinigus, tačiau aš jais visai nesidomiu, nes tai tik atsiskaitymo priemonė norint gauti kokią nors prekę“, – teigia vienuoliktokas.

Gabrielė ČIUNKAITĖ, Jaunųjų korespondentų klubo narė