Pinigų netrūksta, trūksta – specialistų

„Situacija rajone yra bloga. Labai bloga. Su specialistų trūkumu susiduria visa Lietuva. Ne finansai yra problema. Pinigų yra, nėra specialistų“, – tokia informacija dalytasi Joniškio rajono švietimo centro forume „Įtrauktis rajono ugdymo įstaigose: iššūkiai, patirtys ir perspektyvos“ švietimo įstaigų vadovams, pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, mokiniams ir jų tėvams.

Trūksta specialistų

Diskusiją moderavusi psichologė Inga Samaitienė kreipėsi į mokinių tėvams atstovaujančią Joniškio M. Slančiausko progimnazijos tėvų klubo pirmininkę Danguolę Tautvaišienę, klausdama, su kokiomis įtraukiojo ugdymo organizavimo problemomis susiduria tėvai.

Pasak D. Tautvaišienės, norint įžvelgti ypatingo vaiko privalumus ir galimybes jiems skleistis, reikia pagalbos mokytojui, nes mokytojas dirba su didele klase ir dirbti individualiai su vaiku, kuriam reikalinga pagalba, tikrai kartais nepakanka laiko.

„Tėvai susiduria su psichologų, logopedų, kitų pagalbos mokiniui specialistų trūkumu. Jei vaiko poreikiai yra nedideli, jis nepatenka pas logopedą. Dabar mamos išdrįsta kreiptis ir prašyti pagalbos, bet dėl specialistų trūkumo ji ne visada pasiekiama. Tai tarsi užburtas ratas“, – apie tėvų iššūkius kalbėjo tėvų atstovė.

Jai pritarė ir Joniškio r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Marta Stonienė: „Situacija rajone yra bloga. Labai bloga. Su specialistų trūkumu susiduria visa Lietuva. Ne finansai yra problema. Pinigų yra, nėra specialistų. 23 proc. mokinių turi specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), t. y. kas ketvirtas vaikas. Beveik kiekvienoje klasėje turime bent po kelis vaikus, kuriems reikalinga pagalba. Tai didelis skaičius. Rajone dirba 178 mokytojai, 25 pagalbos specialistai, 44 mokinio padėjėjai.“

Joniškio r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Mindaugas Balčiūnas atkreipė dėmesį į galimybę pritraukti reikalingų specialistų į rajoną. „Jei rajoną pasiekia milijonas, skirtas švietimo pagalbai, reikia skaičiuoti ir žiūrėti, kokios yra galimybės kelti atlyginimus mokinio padėjėjams, kurių atlyginimai nėra dideli. Kaip tik yra formuojamas kitų metų savivaldybės biudžetas. Darbas su SUP mokiniais nėra lengvas, reikia spręsti specialistų trūkumo klausimą. Mūsų komitetas susitinka su švietimo įstaigų vadovais, aptariame problemas, su kuriomis susiduria mokyklos, stengiamės jas padėti spręsti“, – kalbėjo jis.

Būtinybė šviesti tėvus ir jaunimą

Nors jau daug metų yra didinamas visuomenės supratimas apie žmonių su įvairiais poreikiais įtraukties svarbą, keičiant visuomenės nuostatas, skatinama tolerancija, tačiau vis dar susiduriama su mitais ir stereotipais.

Skyriaus vedėjos M. Stonienės teigimu, reikia padirbėti su tėvais, kurie augina ypatingus vaikus, tačiau kur kas didesnis darbas laukia tėvų, kurių vaikai neturi specialiųjų ugdymosi poreikių.

„Yra buvę atvejų, kad šie tėvai geriau viską „supranta“ nei specialistai. Į skyrių kreipėsi tėvai, ieškodami pagalbos, nes akivaizdu, kad per mažai yra komunikuojama, bendradarbiaujama integracijos tema. Reikia suprasti tuos tėvus, kurie augina ypatingus vaikus, tačiau kompetencijų, informacijos turi turėti ir kiti tėvai“, – pavyzdžiais dalijosi vedėja.

Ji išskyrė tris didžiausius sunkumus: tėvų švietimo trūkumas, mitai ir stereotipai, taip pat nepakankamas bendravimas ir bendradarbiavimas, įgyvendinant ir organizuojant įtraukųjį ugdymą rajone.

Tėvų klubo pirmininkė D. Tautvaišienė pastebėjo, kad įtraukiojo ugdymo, tolerancijos, integracijos temomis reikėtų šviesti ir jaunimą. Deja, tokių pamokų mokyklose nėra, o daugelis tėvų su savo atžalomis apie tai net nekalba. Jos manymu, puiku, kai mokyklose vyksta bendros veiklos, kuriose dalyvauja visi mokiniai.

Jaunimą kviečia savanoriauti

Joniškio „Aušros“ gimnazijos mokinė Perla Kairytė ir Joniškio r. Žagarės gimnazijos mokinė Skaistė Tautkaitė dalijosi asmeninėmis patirtimis, mokantis, bendraujant su SUP turinčiais mokiniais. Jų teigimu, mokykloje mokiniai stengiasi ypatingus bendraamžius įtraukti į bendras veiklas, kai kurie deda nemažai pastangų, kad jų klasės bičiulis jaustųsi gerai, yra vykdomas jaunimo švietimas apie įtraukties svarbą.

Asociacijos Joniškio „Lietaus vaikai“ pirmininkė Laima Paulauskienė kreipėsi į jaunimą su pasiūlymu. Anot jos, kuo anksčiau reikia padėti vaikams pritapti, jaustis gerai toje aplinkoje, kurioje jie ugdosi. Jau net ikimokyklinės įstaigos auklėtiniai galėtų turėti vyresnį draugą, asistentą, kuris jam pagelbėtų.

„Būtų puiku, jei vaikai ar kiti jūsų bendraamžiai turėtų tikrą draugą. Padarytumėte didelį ir gerą darbą. Už tokias savanoriškas veiklas – globojant kitą – galėtų būti skiriama socialinių-pilietinių valandų“, – teigė ji.

Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos mokiniai savanoriauja tame pačiame mokyklos pastate esančiame Dienos užimtumo centre. Po pamokų jie vykdo socialines, į centro lankytojų užimtumą ir integraciją nukreiptas veiklas.

„Dar nemokame dirbti“

Dėl įtraukiojo ugdymo pagyrimų sulaukė Joniškio rajono pagrindinės mokyklos direktorius Linas Česnulis. Diskusijos dalyvė L. Paulauskienė pastebėjo, kad rajone ši mokykla yra lyderė SUP vaikams: „Dar 2013 m. jūs į įtrauktį mokykloje žiūrėjote kompleksiškai. Komandomis dalyvaudavote projektinėse veiklose, mokymuose. Patirties, kaip reikės patenkinti įvairius mokinių poreikius, žinių, kokios metodikos gali būti taikomos, sėmėsi visi – nuo mokyklos vadovo iki Ūkio skyriaus darbuotojų.“

„Visko numatyti, kas bus, negalime, todėl nuolat mokomės. Ne visi užsienio pavyzdžiai veikia, reikia ieškoti kitų darbo formų. Lėšų netrūksta, specialistų iš dalies trūksta. Dar nemokame dirbti. Trūksta pasirengimo pačiam darbui, priemonių, metodikos. Lenkiu galvą prieš tuos mokytojus, kurie atranda tų metodikų“, – kalbėjo direktorius.

Apie tai, kad dar reikia mokytis dirbti atkreipė dėmesį ir L. Paulauskienė: „Kalbėjome apie mokinių padėjėjus. Jų turime, tačiau yra kita bėda – daugelis nėra psichologiškai pasiruošę dirbti su labai didelių arba didelių poreikių vaikais. Trūksta ir komunikacijos įgūdžių. Švietimo pagalbos specialistai šių kompetencijų turi, kai kuriems padėjėjams jas reikėtų ugdyti.“

LR Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė pastebėjo, kad metodika yra turbūt sunkiausia dalis ir, norėdami apie ją kalbėti, dar turėsime palaukti. Anot jos, mes nesame pasirengę dirbti su SUP mokiniais. Turime ieškoti darbo metodikų ir tuo pačiu patenkinti vaiko poreikius. Seime sprendžiamos visai kitos didžiųjų miestų ir regionų mokyklų problemos.

Anot Seimo narės, didieji miestai net nekalba apie mokinių skaičiaus mažinimą klasėse. Jiems tai nėra aktualu. Diskutuota, kad atsiradus naujai mokinio padėjėjo pareigybei, juo tapti galėjo visi norintys. Dabar vis daugiau atsiranda mokymų, kvalifikacijos kėlimui skirtų kursų, numatomos naujos kompetencijos, kurias turi įgyti specialistas.