Pietų Korėjos prezidentas sako neatmetantis tiesioginio ginklų tiekimo Ukrainai galimybės (papildyta)

Seulas neatmeta galimybės tiesiogiai tiekti ginklus Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas.

Pietų Korėja nuo seno laikosi griežtos politikos netiekti ginklų kariaujančioms šalims. Tačiau Seulas prabilo apie šios politikos pakeitimą Ukrainos atžvilgiu po to, kai Pchenjanas pasiuntė savo karius padėti rusams kovoti su ukrainiečiais.

Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą, Pietų Korėja prisidėjo prie JAV vadovaujamų sankcijų Maskvai ir teikia Kyjivui humanitarinę bei finansinę paramą. 

„Dabar, priklausomai nuo Šiaurės Korėjos įsitraukimo lygio, palaipsniui, etapais, koreguosime savo paramos strategiją. Tai reiškia, kad neatmetame galimybės suteikti ginklų“, – spaudos konferencijoje Seule pareiškė prezidentas. 

Pchenjanas šiuo metu yra vienas aktyviausių ir svarbiausių Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje rėmėjų.

Seulas ir Vašingtonas jau seniai kaltina Šiaurės Korėja, kad ši tiekia Maskvai ginklus, kurie yra naudojami mūšio lauke Ukrainoje. 

Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę artimiausiu metu stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.

Pasak A. Blinkeno, šiuo metu Rusijos teritorijoje iš viso yra apie 10 tūkst. Pchenjano karių.

Anot Yoon Suk-yeolo, Pietų Korėja atidžiai stebi įvykius, susijusius su Rusijoje dislokuotais Pchenjano kariais. Prezidentas pridūrė, kad jei bus nuspręsta siųsti ginklų Ukrainai, pirmoji partija bus gynybinė. 

„Jei imsimės ginkluotės paramos, pirmiausia pirmenybę teiksime gynybinei ginkluotei“, – sakė jis, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.

Susitikimas su D. Trumpu

Per pokalbį su D. Trumpu, kuris įvyko prieš spaudos konferenciją, Yoon Suk-yeolas teigė, kad aptarė daug klausimų, susijusių su Šiaurės Korėja, ir susitarė dėl susitikimo akis į akį.

„Sutarėme susitikti artimiausiu metu (...). Manau, kad bus galimybė susitikti per šiuos metus“, – sakė Yoon Suk-yeolas.

Tarp aptartų temų buvo ir naujausi Šiaurės Korėjos veiksmai, įskaitant šiukšles nešančių balionų siuntimą į Pietų Korėją, teigė jis.

„Kalbant apie Šiaurės Korėją, aptarėme tokius klausimus kaip daugiau nei 7 tūkst.  balionų su šiukšlėmis siuntimas, GPS trikdymas ir beatodairiškas ICBM, IRBM ir SRBM leidimas“, – sakė Yoon Suk-yeolas, turėdamas omenyje neseniai įvykdytus raketų bandymus.

Palyginti su savo nuolaidžiu pirmtaku Moon Jae-inu, Yoon Suk-yeolas užėmė griežtą poziciją branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos atžvilgiu, kartu gerindamas ryšius su saugumo sąjungininku Vašingtonu.

Nuo tada, kai 2019 metais Hanojuje žlugo antrasis Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) susitikimas su tuometiniu JAV prezidentu D. Trumpu, Pchenjanas atsisakė diplomatijos, paspartino ginklų kūrimą ir atmetė Vašingtono pasiūlymus vesti derybas.

D. Trumpas, eidamas prezidento pareigas, tris kartus susitiko su Kim Jong Unu, pradedant svarbiu susitikimu Singapūre 2018-ųjų birželį, tačiau jiems nepavyko padaryti didelės pažangos dėl Šiaurės Korėjos denuklearizavimo.

Per rinkimų kampaniją D. Trumpas sakė manantis, kad „jis manęs pasigenda“, kalbėjo, kad „malonu sutarti su žmogumi, kuris turi daug branduolinių ginklų“.

Liepą paskelbtame komentare Šiaurės Korėja teigė, kad nors D. Trumpas ir bandė atspindėti „ypatingus asmeninius santykius“ tarp abiejų valstybių lyderių, jis „neatnešė jokių esminių teigiamų pokyčių“.

Tačiau D. Trumpui vėl pradėsiant eiti pareigas, „artėjant kitiems metams Šiaurės Korėja gali susilaikyti nuo atviros kritikos JAV ar reikšmingų provokacijų, galimai tikrindama santykius su būsima D. Trumpo administracija“, sakė Korėjos nacionalinio suvienijimo instituto vyresnysis analitikas Hong Minas.

Kalbant apie D. Trumpą ir Kim Jong Uną, „negalima atmesti jųdviejų dialogo galimybės“, sakė Hong Minas.

Jei D. Trumpas „parodys didelį lankstumą, dramatiškas abiejų šalių susitarimas dėl branduolinių derybų gali būti pasiekiamas, nors tokie veiksniai kaip glaudesnis Rusijos ir Šiaurės Korėjos aljansas gali kelti iššūkių“, teigė analitikas.