Peties skausmas – kada sunerimti ir kaip išgydyti?

Peties skausmas – dažnas nusiskundimas. Bent kartą gyvenime jį patiria dauguma žmonių, o maždaug kas šeštas kenčia lėtinius peties skausmus, trukdančius kasdienei veiklai, kokybiškam poilsiui ir stipriai bloginančius gyvenimo kokybę. Gydytojas ortopedas-traumatologas Vytenis Adomaitis sako, kad peties skausmą gali lemti daugybė skirtingų priežasčių, todėl labai svarbu tiksliai ją nustatyti ir parinkti tinkamą gydymą.

Pasak patyrusio specialisto, peties sąnarys pasižymi itin sudėtinga struktūra. Jo plačios amplitudės judesiai reikalauja daugybės grandžių įsitraukimo, o bent vienos jų pažeidimas sukelia peties skausmą ar funkcijos sutrikimą. Peties sąnarys yra stipriai inervuotas – iš kaklo išeina petinį rezginį formuojantys nervai, todėl net mažų sąaugėlių įtrūkimas gali būti labai skausmingas.

Kalbėdamas apie tai, ar visada peties skausmas – išsprendžiama problema, gydytojas sako, kad tai priklauso nuo jo priežasties. Pasak jo, peties skausmas gali atsirasti ne tik dėl ortopedinių, bet ir dėl neurologinių priežasčių, todėl svarbu išsiaiškinti, kuri problema yra pagrindinė. Tai padaryti padeda dažniausiai peties skausmo diagnostikai pasitelkiami tyrimai – rentgenogramos, magnetinis rezonansas ir kompiuterinė tomografija.

Pasak gydytojo, dažniausios peties skausmo priežastys – peties ankštumas, sausgyslių pažeidimai (plyšimai, uždegimai), nestabilumas plyšus sąnarinei lūpai. Peties ankštumas gali susidaryti dėl lėtinio skausmo, įgimtų anatominių dalykų (esant susiaurėjusiam tarpui tarp kaulų, kuriame yra sausgyslė). Šią būklę gali nulemti ir uždegimas – jam kilus paburksta sausgyslė, aplinkiniai audiniai ir lieka per mažai vietos. Uždegimui vystantis, jis progresuoja į kapsulitą. Esant šiai būklei, sąnarinė kapsulė sustorėja, surandėja ir žmogus nebegali pilnavertiškai atlikti įprastų judesių.

Gydytojo teigimu, netrauminių peties skausmų žmonės dažnai nesureikšmina. „Žinoma, jeigu atsikėlus ryte skauda ranką ar sunku ją pilnai pakelti, iš karto skubėti pas gydytoją nereikia. Galbūt tą ranką tiesiog nugulėjote, gal naktį jos padėtis buvo nepatogi, gal iš vakaro daugiau pasportavote ar fizinis krūvis buvo didesnis. Bet jeigu skausmas ar judesių ribotumas nepraeina kelias dienas, o vaistai nuo skausmo nepadeda, vertėtų ilgai nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Jeigu skausmas atsiranda patyrus nedidelę traumą (kai kažką kėlėte, tempėte, griuvote ir pan.) ir trunka ilgiau nei 2–3 savaites, taip pat reikėtų atvykti pasikonsultuoti su specialistu. Nesant pažeidimų, per šį laiką potrauminis skausmas turėtų išnykti, o jeigu jis visgi tęsiasi, tikėtina, kad pažeisti minkštieji peties audiniai“, – pataria V. Adomaitis.

Specialistas sako, kad nors patyrus sunkias traumas dažniausiai į gydymo įstaigą kreipiamasi jau tą pačią dieną, į lengvesnes traumas neretai numojama ranka, tačiau vėliau gydymas tampa sudėtingesnis ir trunka ilgiau. „Net patyrus nedidelę traumą gali įplyšti sausgyslė. Taip pat gali išnirti peties sąnario viduje esanti bicepso sausgyslė, kurios negydant, ji gali žaloti kitą sausgyslę ir nulemti daug blogesnes pasėkmes. Žmonių skausmo slenkstis įvairus, tad kai kurie tiesiog laukia, kada skausmas praeis, tačiau delsiant negydomi pažeidimai vystosi toliau“, – įspėja jis.

Peties gydyme besispecializuojantis gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad nedelsti ir iš karto kreiptis į specialistą reikėtų tada, jeigu vertinant skausmą 1–10 balų skalėje, jis siekia 7–8 balus ar daugiau, yra aštrus, veriantis, žmogus negali atlikti judesių, kokybiškai ilsėtis.

Siekiant diagnozuoti skausmo priežastis, atvykus pas ortopedą-traumatologą, pirmiausia surenkama anamnezė, atliekamas klinikinis ištyrimas, padaroma peties rentgeno nuotrauka. Jeigu priežastis lieka neaiški, skiriamas magnetinio rezonanso tyrimas. Tai – šiuo metu tiksliausias diagnostinis tyrimas, padedantis įvertinti minkštųjų audinių būklę ir diagnozuoti net menkiausius pakitimus. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių šio tyrimo atlikti negalima, pasitelkiama peties echoskopija. Esant įtarimams dėl kaulinių pažeidimų, atliekama kompiuterinė tomografija su 3D rekonstrukcija.

Gydytojas sako, kad dažnai pacientai delsia kreiptis į specialistą baimindamiesi chirurginio gydymo. Tačiau petys operuojamas tik tada, kai nepadeda kitos gydymo priemonės. Žinoma, diagnozavus sausgyslės ar sąnarinės lūpos plyšimą, lemiantį peties nestabilumą ar judesių ribotumą, rekomenduojama operacija. Chirurginio gydymo prireikia ir esant peties sąnario ar bicepso sausgyslės nestabilumui. Operacijos metu atstatomi pažeisti minkštieji audiniai, esant poreikiui, rekonstruojami ir kaulų defektai.

Tačiau diagnozavus peties ankštumą ar kapsulitą, pirmiausia pradedama nuo nuskausminimo ir reabilitacinio gydymo. Reabilitacinių ir fizioterapinių procedūrų dėka daugelis pacientų išgydomi be operacijos. Jeigu analgetikai nepadeda nuslopinti skausmo, prieš pacientą nukreipiant reabilitacijai gali būti atliekamos intrasąnarinės blokados. Pradėjus reabilitacinį gydymą, pacientas toliau stebimas ir jeigu per 3-4 savaites jo būklė nepagerėja, rekomenduojama operacija.

Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo, neretai peties skausmas dubliuojasi su neurologiniais pažeidimais. Su tuo itin dažnai susiduria sėdimą darbą dirbantys žmonės. „Išsivysčius kaklinės stuburo dalies ir kartu peties pažeidimams, operacija nelabai padės, tad tokiu atveju gydymas atliekamas bendradarbiaujant su gydytojais neurologais, reabilitologais“, – sako V. Adomaitis.

Peties sąnario operacijos atliekamos minimaliai invazyviu artroskopiniu būdu. Operacijos metu taikoma bendrinė nejautra, taip pat kartu naudojama ir petinį rezginį nuskausminanti laidinė nejautra. Jos poveikis tęsiasi apie 5 val., todėl žmogus po operacijos nejaučia skausmo.

Artroskopinės operacijos metu įvertinamos visos peties struktūros, visapusiškai apžiūrimas sąnarys ir rekonstruojama normali jo anatomija. Pasak patyrusio peties rekonstrukcijos specialisto, operuojant šiuo metodu pacientas mažiau traumuojamas, pooperacinis laikotarpis nėra skausmingas, greičiau atsistato sąnarių funkcijos. Po operacijos ranka imobilizuojama – rankos įtvarą pacientai turi nešioti apie 6 savaites. Tikslų imobilizacijos laiką ir reabilitacijos režimą nurodo operuojantis gydytojas. Sportuoti bei grįžti į kitą aktyvią veiklą pacientai gali praėjus maždaug 3 mėnesiams po operacijos.

„Sėdimą darbą prie kompiuterio galima dirbti jau kitą dieną po operacijos. Tačiau bent 3–4 savaites rekomenduojama nevairuoti automobilio, nes įvykus nenumatytai situacijai ir prireikus atlikti staigų judesį, žmogus dėl operuotos rankos to padaryti negalės arba atliks refleksiškai ir nuplėš viską, kas buvo susiūta“, – įspėja gydytojas.

Siekiant kad petys nesustingtų, ankstyva reabilitacinė programa dažniausiai pradedama jau kitą dieną po operacijos. Dar rankai esant parištai, skiriamos pasyvių judesių mankštos – pradedamas riešo ir alkūnės judinimas, atliekami pasyvūs peties judesiai. Aktyvesnio reabilitacinio gydymo pradžia priklauso nuo to, dėl ko buvo atlikta operacija – jeigu dėl peties ankštumo, jis pradedamas po 3, jei dėl sausgyslės ar sąnarinės lūpos plyšimo – po 6–8 savaičių. Atlikus specialią reabilitacinę programą, išnyksta skausmas, sustiprėja raumenys, grįžta peties judesių amplitudė ir rankos jėga.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad atliekant chirurginį peties gydymą labai svarbus tinkamas paciento nusiteikimas. Gijimas įprastai užtrunka ilgai – apie 3–4 mėnesius, o jeigu audiniai linkę randėti, formuojasi sąnarių kontraktūros – ir iki pusės metų. Tačiau, praėjus šiam laikotarpiui, didžioji dalis pacientų jaučiasi puikiai. Visi šie niuansai aptariami su pacientu prieš operaciją. Paaiškinus, kodėl siūloma atlikti chirurginį gydymą, papasakojus, kaip viskas vyksta ir pristačius tokio gydymo naudą, daugeliu atveju pacientas supranta, kad šis sprendimas geriausiai atitinka jo interesus, siekiant kokybiško, skausmų nevarginančio gyvenimo.