Pernai pasaulyje gyveno 37,9 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių

2018 metais pasaulyje gyveno 37,9 mln. užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija žmonių, šią savaitę skelbiama metinėje Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) ataskaitoje apie ŽIV ir AIDS situaciją 2018 metais pasaulyje.

Pasak ataskaitos, dauguma pasaulyje su ŽIV infekcija gyvenančių žmonių yra suaugusieji, kurie sudaro beveik 96 proc. visų užsikrėtusiųjų bei 1,7 mln. vaikų (4,4 proc.). Pagal lytį, registruota 18,8 mln. moterų ir tai sudaro beveik pusę (49,6 proc.) visų gyvenančių su ŽIV žmonių pasaulyje. Daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių (20,6 mln.) gyvena rytų ir pietų Afrikos regionuose.

Naujausiais JT AIDS programos duomenimis, 2018 m. užregistruota 1,7 mln. naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai 16 proc. mažiau nei 2010 m. (2,1 mln.), tačiau tai dar toli nuo pasaulinių tikslų, kuriais siekiama iki 2020 m. sumažinti naujų ŽIV atvejų skaičių iki 500 tūkst. per metus.

Ataskaitoje skelbiama, kad daugiau kaip pusė (54 proc.) naujų ŽIV atvejų pernai registruota tarp tikslinių populiacijų atstovų ar jų lytinių partnerių: 17 proc. naujų ŽIV atvejų registruota tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais, 12 proc. tarp švirkčiamųjų narkotikų vartotojų, 18 proc. tarp seksualinių paslaugų teikėjų ar kitų tikslinių grupių seksualinių paslaugų klientų bei 3 proc. tarp seksualinių paslaugų teikėjų. Kaip pažymima ataskaitoje, minėtų grupių atstovai turi itin didelę ŽIV infekcijos riziką, pvz., apskaičiuota, kad 2018 m. švirkščiamųjų narkotikų vartotojai turėjo 22 kartus didesnę riziką užsikrėsti ŽIV, nei asmenys, kurie nesišvirkštė narkotikų.

Per beveik 15 pastarųjų pasaulinės AIDS epidemijos metų (2004–2018), su AIDS susijusių mirčių sumažėjo daugiau nei dvigubai (55 proc.) – atitinkamai nuo 1,7 mln. iki 770 tūkst. per metus. Pernai mirė 100 tūkst. vaikų ir 670 tūkst. suaugusiųjų dėl su AIDS susijusių priežasčių. JT užsibrėžtas tikslas – iki 2020 m. pasiekti, kad kasmet mirčių skaičius neviršytų 500 tūkst. Sparčiausiai mirčių skaičių mažina didėjantis ŽIV ligos gydymo prieinamumas. Pranešama, kad pernai 23,3 mln. ŽIV užsikrėtusiųjų gavo antiretrovirusinius vaistus arba trys iš penkių ŽIV užsikrėtusiųjų. Antivirusiniai vaistai, skiriami ŽIV ligai gydyti, viruso organizme nesunaikina, bet stabdo ŽIV ligos progresavimą, pagerina gyvenimo kokybę, prailgina jo trukmę.

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje (iki birželio 1d.) ŽIV infekcija diagnozuota 3242 žmonėms, iš kurių penki iš dešimties ŽIV infekcija užsikrėtė per injekcinių narkotikų vartojimą, ketvirtadalis - per heteroseksualius, dešimtadalis - per homoseksualius santykius ir dar dešimtadalio asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas. Lietuvoje registruoti 7 vaikai, kurie ŽIV infekcija užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos. Kas penktas, kuriam ŽIV infekcija diagnozuota Lietuvoje, susirgo paskutine ŽIV ligos stadija, t.y. AIDS, kas septintas yra miręs nuo įvairių priežasčių.

2018 metais valstybės kompensuojamas ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija – Lietuvoje buvo skirta 1193 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, kas sudaro apie 40 proc. visų registruotų ŽIV atvejų Lietuvoje. Pasaulinė šio rodiklio reikšmė 2018 m. siekė 62 proc., tačiau tarptautinėse rekomendacijose šalims siūloma siekti 90 proc. aprėpties.

Pasak ULAC gydytojos, Irmos Čaplinskienės, tokios nepakankamos ŽIV ligos gydymo aprėptys Lietuvoje, neabejotinai susijusios su nepakankamu geografiniu ŽIV gydymą galinčių skirti medikų prieinamumu (tik penkiuose didžiuosiuose miestuose) bei nepakankama nuo narkotikų priklausomų žmonių gydymo prieinamumo pažanga šalyje. Iš esmės tai pagrindinės kliūtys siekiant spartesnės ŽIV prevencinio atsako pažangos iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją.

Pasauliniai tvaraus vystymosi tikslai numato iki 2030 metų įveikti AIDS epidemiją.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras – pagrindinė nacionalinė institucija, kurios medikai – ekspertai, vykdo tarptautinį bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų AIDS organizacija (UNAIDS).