Pernai mirė beveik 5,3 tūkst. žmonių daugiau nei 2019 metais

Lietuvoje pernai mirė 43 tūkst. 547 žmonės, tai – beveik 5266 žmonėmis daugiau nei 2019 metais, prie didesnio mirčių skaičiaus prisidėjo ir COVID-19 pandemija, trečiadienį pranešė Higienos institutas.

Jo teigimu, vertinant mirčių pokytį, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad statistikos požiūriu 2019 ir 2020 metai yra kontrastingi, todėl norint matyti realų vaizdą reikia skaičiuoti ketverių metų vidurkį – Lietuvoje mirčių perviršis pernai siekia 3771 mirtį, o 3289 mirtys susijusios su COVID-19 liga.

2266 atvejais pagrindinė mirties priežastis – COVID-19 liga, dar 1023 asmenys, užsikrėtę COVID-19, mirė nuo kitų ligų.

Pernai 22,8 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 metų, beveik pusė (47 proc.) mirė būdami 65-84 metų, trečdalis (30,2 proc.) – 85 metų ir vyresni.

Penkios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys, COVID-19 liga ir virškinimo sistemos ligos sudarė 87,6 proc. visų mirties priežasčių.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė – 52,7 proc. visų mirusiųjų (9,8 proc. daugiau negu 2019 metais), nuo piktybinių navikų – 18,9 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 5,8 proc., nuo COVID-19 ligos – 5,2 proc. ir nuo virškinimo sistemos ligų – 5 proc. visų mirusiųjų.

Pernai COVID-19 dažniausiai komplikavosi į pneumoniją (77,8 proc. mirties nuo COVID-19 atvejų, kai COVID-19 buvo pagrindinė mirties priežastis), kvėpavimo nepakankamumą (49,7 proc.), širdies nepakankamumą (46,6 proc.), šoką (11,3 proc.), sepsį (9,5 proc.), dauginį organų nepakankamumą (6,5 proc.) ir inkstų nepakankamumą (6 proc.).

Nuo COVID-19 mirusių asmenų medicininiuose mirties liudijimuose dažniausiai nurodytos kitos svarbios patologinės būklės arba ligos, kuriomis sirgo asmuo, yra šios: hipertenzinės ligos (31,3 proc.), lėtinė išeminė širdies liga (24 proc.), cukrinis diabetas (16 proc.), prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas bei kitos širdies aritmijos (15 proc.).

Pagrindinė mirties priežastis – kraujotakos sistemos ligos

Pernai pagrindinės vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (45,6 proc.), piktybiniai navikai (21,1 proc.), išorinės mirties priežastys (8,4 proc.), COVID-19 liga (5,6 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,5 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (9715 mirčių) vyravo išeminės širdies ligos (63,9 proc. visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (19,1 proc.). Nuo piktybinių navikų mirė 4508 vyrai.

Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 21,1 proc., priešinės liaukos – 11,9 proc., skrandžio – 7,7 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų.

Iš 1792 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 57,6 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 26,6 proc. – dėl savižudybių. 69,6 proc. mirusiųjų amžius iki 65 metų. Šios mirties priežastys 2,5 karto dažnesnės tarp vyrų.

Nuo COVID-19 ligos mirė 1189 vyrai. 22,5 proc. mirusiųjų nuo šios ligos amžius nesiekė 65 m., daugiau nei trys ketvirtadaliai jų (77,5 proc.) – vyresni nei 65 metų.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1166 vyrai (24,5 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 17,8 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos). Vyrų, mirusių nuo virškinimo sistemos ligų, skaičius, lyginant su 2019 metais, padidėjo 15,3 proc.

2020 metais dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (59,5 proc.), piktybiniai navikai (16,7 proc.), COVID-19 liga (4,8 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,2 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (13225 mirtys) vyravo išeminės širdies ligos (60,5 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (25,5 proc.) ir hipertenzinės ligos (7,8 proc.), kurių, palyginti su 2019 metais, padaugėjo beveik 56 proc.

Dažniausia mirties priežastis tarp 3702 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,1 proc.), kasos (7,7 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių (7,5 proc.) bei kiaušidžių (7,1 proc.) piktybiniai navikai. Palyginti su 2019 metais, pernai nuo kiaušidžių piktybinių navikų mirė 18,5 proc. daugiau moterų.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga. Nuo jos mirė 1077 moterys. 12,4 proc. jų amžius nesiekė 65 metų, 87,6 proc. – vyresnės nei 65 metų.

Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių 994 moterų dažniausia mirties priežastis – lėtinės kepenų ligos.

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 714 moterų didžiausia dalis (57,1 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, kiek mažiau nei penktadalis – nusižudė (16,5 proc.). Daugiau nei trečdalis (37,4 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 metų amžiaus.

Pernai mirė daugiau darbingo amžiaus vyrų nei moterų

Pernai mirė 9810 darbingo amžiaus gyventojų (16-64 metų amžiaus), iš kurių 72,1 proc. – vyrai, 27,9 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,3 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7 proc.) ir kepenų ligų (6,4 proc.). Darbingo amžiaus moterys dažniausiai mirdavo nuo išeminių širdies ligų (10,7 proc.), moters lytinų organų piktybinių navikų (8,7 proc.) ir kepenų ligų (8,6 proc.).

Nuo 2014 metų stebėtas 1-17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. Pernai šis skaičius vėl šiek tiek padidėjo (dviem vaikų mirtimis) – iš viso mirė 79 vaikai (51 berniukas ir 28 mergaitės).

Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (40,5 proc.), taip pat piktybiniai navikai (17,7 proc.) ir nervų sistemos ligos (13,9 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 32 vaikai (22 berniukai ir 10 mergaičių) – 15,8 proc. mažiau nei 2019 metais.

Pernai mirė 70 kūdikių (vaikų iki vienerių metų). Palyginti su 2019 metais, tai – 20 kūdikių mažiau. Iš viso mirė 40 berniukų ir 30 mergaičių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (42,9 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (31,4 proc.).