Pernai Lietuvos gyventojai suvartojo viena stikline mažiau alkoholio nei 2022-aisiais

Pernai vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 0,2 litro mažiau absoliutaus alkoholio nei 2022-aisiais, rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys. Skelbiama, kad iš viso vidutiniškai vienas gyventojas išgėrė 11 litrų absoliutaus alkoholio. Tai, pasak specialistų, mažiausias vienam gyventojui tenkantis suvartojamo alkoholio kiekis per pastarąjį dešimtmetį.

„Šiemet alkoholio vartojimas liko beveik toks pat – 200 mililitrų išgėrėme mažiau, tai nedaug ir keitėsi. Aišku, džiugina, kad mažėjimas vyksta ir mažais žingsneliais galime, matyt, pasiekti ir didesnį vartojimo mažėjimą“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė VDA generalinės direktorės pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad didžiąją dalį Lietuvos gyventojų suvartotų gėrimų sudarė stiprieji alkoholiniai gėrimai.

„Stipriųjų gėrimų vartojimas išlieka didžiausias – 42,5 proc. ir, lyginant su praėjusiais metais, jis kito labai nežymiai“, – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.

Kaip skelbia VDA, lyginant su 2022 metais, alkoholio kainos šalyje pernai didėjo dešimtadaliu, labiausiai brango Lietuvoje pagamintas alus, mažiausiai – trauktinės. 

„Lietuvoje pagamintas alus brango 14,7 proc., importinis alus – 13,7 proc., vermutas – 13,2 proc., vaisių vynas – 10,6 proc., putojantis vynuogių vynas – 10 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 9,7 proc., trauktinės – 6,8 proc.“ – skelbia VDA.

Nurodoma, jog alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė pernai pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų pernai mirė 625 žmonės, skelbia Higienos institutas. Tai – 21 mažiau negu 2022 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (48,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (25,4 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (9,4 proc.).

Be to, išankstiniais duomenimis, pernai vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 2,3 karto viršijo moterų.

Kaip skelbia VDA, alkoholio suvartojamas apskaičiuojamas sudedant legalaus alkoholio pardavimus su užsienyje lietuvių turistų išgerto alkoholio kiekiu ir atimant į Lietuvą atvykusių turistų šalyje išgertą alkoholį.

Tabako suvartojimas kito nežymiai

Pernai suvartoto tabako kiekis, lyginti su 2022 metais, taip pat kito nežymiai, teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.

„Tabako suvartojimas 15 metų ir vyresniems gyventojams pernai buvo 1223 cigaretės per metus. Palyginti su 2022 metais, vartojimas sumažėjo 2,2 proc. Tai vidutiniškai gyventojai per dieną surūko 3,4 cigaretės. Aišku, turime omenyje, kad ne visi rūko, tai vienam rūkaliui tenkantis kiekis yra šiek tiek didesnis“, – teigė departamento direktorės pavaduotoja.

Visgi, kaip atkreipė dėmesį I. Masiulaitytė, elektroninių cigarečių vartojimas šiemet, kaip ir pernai, vėl augo.

„Elektroninių gaminių suvartojimas pernai didėjo, tačiau jis nėra toks žymus, koks buvo lyginant 2021 ir 2022 metais. Pernai elektroniniai gaminiai sudarė 22 proc. nuo bendro tabako vartojimo“, – sakė specialistė.

Kaip rodo VDA duomenys, tabako gaminių mažmeninės kainos pernai, palyginti su 2022 m., didėjo 6,3 proc., tai taip pat lėmė nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Be to, kaip praneša agentūra, pernai nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 497 žmonės, arba 68 žmonėmis mažiau nei 2022 m. 

„78,7 proc. nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai“, – nurodo specialistai.