Pernai gaisruose nežuvo nei vienas skuodiškis

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Skuodo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje 2019 metais buvo užregistruoti 66 gaisrai kilę Skuodo rajone. Juose 1 žmogus buvo traumuotas.

Praėjusiais metais gyvenamosios paskirties pastatuose kilo net 19 gaisrų, iš jų 8 – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo (dūmtraukyje užsidegusių suodžių), 9 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai, atvirose teritorijose kilo 15 gaisrų, kurių metu išdegė apie 117,6 arų ploto pievos, 11 kartų liepsnojo transporto priemonės, be to 12 kartų ugniagesiai gesino kitų paskirčių objektus.

Analizuojant 2019 metų kilusių gaisrų priežastis pastebima, kad daugiausiai gaisrų kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio – 19. Verta paminėti, kad net 12 gaisrų sukėlė savaiminis medžiagų užsidegimas, 10 – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai, 8 gaisrus sukėlė transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai, 4 gaisrai kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų, po 2 gaisrus sukėlė neatsargus žmogaus elgesys, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kiti transporto priemonės gedimai bei kitos priežastys. Likusių 5 gaisrų priežastys yra: tyčinė žmonių veika, transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai, neatsargus rūkymas, žaibo iškrova bei vaikų išdykavimas.

Gaisrai Skuodo rajono seniūnijose pasiskirstė netolygiai: Skuodo mieste praėjusiais metais kilo 19 gaisrų; Skuodo seniūnijoje – 12 gaisrų; 10 gaisrų Ylakių seniūnijoje; Aleksandrijos seniūnijoje – 5 gaisrai, 4 gaisrai – Lenkimų seniūnijoje, po 2 – Barstyčių, Notėnų, ir Šačių seniūnijose.

Be gaisrų gesinimo, mūsų rajone ugniagesiai gelbėtojai 57 kartus atliko gelbėjimo darbus. Iš jų 32 kartus suteikta pagalba buityje, 16 kartų atlikti darbai transporto avarijose, 8 – specialiosioms tarnyboms, po 1 kartą atliktas budėjimas sprogmenų nukenksminimo metu ir atlikti kiti gelbėjimo darbai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11509 gaisrai. Palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo 2,9 proc. Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių (2018 m. – 86), vaikų žūčių pavyko išvengti (2), o 164 gyventojai (174) patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus.

Dvidešimt septyni žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 11 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 9 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 7 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 4 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, po 2 – dėl transporto priemonių elektros instaliacijos gedimų ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, po 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ir dėl kitų priežasčių. Dar 3 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

2375 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 20,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 55 gyventojai. Palyginti su 2018 metais, juose žuvo 20 gyventojų mažiau ir gaisrų čia sumažėjo 14,9 proc. Mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 794 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,9 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 žmonės. Iš jų daugiausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 313 gaisrų, kuriuose žuvo 3 gyventojai), pirtys (129), garažai (63). Užgesinti 1078 transporto priemonių gaisrai (9,4 proc. visų gaisrų), juose degė daugiau kaip 750 lengvųjų automobilių. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 99 gaisrai (0,9 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesinta 5211 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 6298. Ugnis sunaikino 333 pastatus, 263 transporto priemones, 282 gyvūnus, 222 tonas pašarų, 3895 kv. m gyvenamojo ploto, o 7654 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 41 gaisras. Šalies vidurkį viršijo Utenos (57), Alytaus (54), Panevėžio (48), Tauragės (44), Marijampolės (44) ir Vilniaus (42) apskritys, ypač Trakų (92), Šalčininkų (84), Molėtų (82), Vilniaus (80), Varėnos (79), Širvintų (78), Panevėžio (71) ir Zarasų (71) rajonų savivaldybėse.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (29,6 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (18,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (9,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,6 proc.). Be to, įregistruoti 306 padegimai (2,7 proc.), o 72 gaisrų (0,6 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 11990 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų atlikta 4,8 proc. daugiau.

Ugniagesiai gelbėtojai 4411 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje (iš jų 1560 darbų – techninė pagalba: užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.), 3908 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (iš jų 1847 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams). 1700 darbų atliko autoavarijose (13,9 proc. daugiau nei užpernai), kur panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 181 nukentėjusį asmenį bei ištraukė 57 žuvusiųjų kūnus. 377 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (27,1 proc. mažiau nei užpernai). Šių darbų metu jie ištraukė 120 skenduolių (iš jų 56 asmenys ištraukti vasaros laikotarpiu) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Be to, ugniagesiams 146 kartus teko surinkti gyvsidabrį, 587 kartus likviduoti cheminius incidentus, 665 kartus budėti nukenksminant sprogmenis ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 399 gyventojus, tarp jų 41 vaiką.

Nors šiemet Lietuvoje gaisrų skaičius mažesnis nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau gaisruose jau žuvo trys žmonės. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, žiemos sezono metu, skaudžių nelaimių padaugėja. 2019 m. sausio mėnesį kilę gaisrai nusinešė 11 žmonių gyvybes, iš jų 5 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje ir kt. Saugokite save ir savo artimuosius.