Pernai darbe žuvo 19 žmonių, 120 – sunkiai sužalota

2024 m., neskaičiuojant žuvusiųjų per eismo nelaimes, darbo metu įvyko 19 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 120 darbuotojų.

2023 m. buvo gauta 20 pranešimų apie įvykius darbe, kurie baigėsi darbuotojų mirtimi, o 112 – sunkiais sužalojimais. Mirtinų nelaimingų atsitikimų 2024 m., palyginti su 2023 m., sumažėjo vienu atveju (arba 5 proc.), o sunkių – padidėjo aštuoniais atvejais (arba 7 proc.).

Nors pastaraisiais metais nelaimių darbe po truputį mažėja, bet 2024 m. net du kartus buvo fiksuotas mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų protrūkis – birželio ir liepos mėnesiais įvyko keturi mirtini ir 18 sunkių nelaimingų įvykių darbe, o spalio pradžioje per savaitę darbe žuvo net trys darbuotojai.

Statybos ir remonto darbai – patys pavojingiausi

Sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai – pavojingiausi. Atliekant iškrovimo darbus, įvyko keturi mirtini ir 28 sunkūs nelaimingi atsitikimai, statybos ir remonto darbuose – 4 mirtini ir 24 sunkūs, medienos apdorojimo ir su šia sritimi susijusiuose darbuose – vienas mirtinas ir šeši sunkūs, žemės ūkio darbuose – dešimt sunkių, techninių priemonių, mechanizmų aptarnavimo darbuose – du mirtini ir šeši sunkūs, miško kirtimo darbuose – vienas mirtinas ir du sunkūs atvejai.

Palyginti su 2023 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo statybos (nuo šešių iki penkių atvejų), žemės ūkio (nuo keturių iki vieno), miškininkystės (nuo trijų iki vieno) įmonėse. Didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išliko nepakitęs (vienas mirtinas atvejis), o po vieną atvejį padidėjo apdirbamosios gamybos (nuo keturių iki penkių), transporto ir saugojimo (nuo dviejų iki trijų), kasybos (iki 1) ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (iki 1) įmonėse.

Darbuotojai nesirūpina savo saugumu

Nors nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai dar nėra iki galo baigti, pagrindiniai nelaimes lėmę veiksniai kartojasi ir kasmet išlieka labai panašūs: trys darbuotojai žuvo ir net 42 patyrė sunkias traumas nukritę iš aukštai, penki darbuotojai žuvo ir septyni buvo sunkiai traumuoti krentančių daiktų, virstančių medžių ar užpilti žemių, net 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir vienas mirtinas įvyko darbuotojams paslydus, atsitrenkus ar užkliuvus ir pargriuvus būnant įmonės teritorijoje, du darbuotojai žuvo įvykus sprogimams, 11 darbuotojų patyrė sunkius ir du darbuotojai mirtinus sužalojimus dėl veikiančių mechanizmų, penki darbuotojai patyrė sunkias traumas dirbdami su galvijais, vienas darbuotojas mirtinai užduso įkritęs į pjuvenų bokštą.

Nemažai nelaimingų atsitikimų įvyko dirbant su krautuvais (trys sunkūs ir du mirtini), taip pat du darbuotojai patyrė sunkių traumų svetimkūniams ar pavojingam skysčiui patekus į akis dirbant be apsauginių akinių.

Tirdami nelaimingų atsitikimų priežastis, VDI inspektoriai nustatė, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl trūkstamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo, darbų organizavimo, darbo priemonių naudojimo. Dažnai ir patys darbuotojai nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų ir taip rizikuoja savo sveikata bei gyvybe.

„Labai apmaudu, kad didžiosios dalies kritimų iš aukščio ir nelaimių atliekant krovos darbus nepavyko išvengti. Jeigu darbdaviai skirtų daugiau dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai juos instruktuotų, o darbuotojai, savo ruožtu, atsakingiau įvertintų rizikas ir tinkamai naudotų apsaugos priemones, skaudžių įvykių nebūtų. Rūpinantis sauga darbe, labai svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, pavyzdžiui, kad saugai įtakos turi ne tik darbo aplinka, bet ir oro sąlygos. Vasarą didelis karštis gali lemti perkaitimą, išsiblaškymą, dėl smarkaus lietaus ar vėjo kyla nestabilumo rizika ir pan. Tad darbdaviams reikėtų atsakingai įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją ir galbūt kai kuriuos darbus organizuoti kitu laiku“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Džiugu, kad bent svaigalai nėra pagrindinė nelaimingų atsitikimų priežastis – 2024 m. įvykių darbe metu tarp žuvusių nustatytas vienas neblaivus, tarp sunkiai nukentėjusių – trys neblaivūs darbuotojai. Palyginti su 2023 m., nelaimingų atsitikimų darbe buvo keturi mirtini ir du sunkūs, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Kita džiuginanti tendencija – trejus metus iš eilės jauni darbuotojai (iki 18 m.) darbe nepatyrė sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų. „Viliuosi, kad jaunoji darbuotojų karta išliks budri ir atsakingai vertins darbo vietoje tykančias rizikas“, – sako S. Balčiūnas.

Inspektoriaus teigimu, neramina pastarųjų kelių metų tendencija, kad darbuotojai atsainiai žiūri į savo saugą ir nesilaiko elementarių saugumo reikalavimų. „Ištyrę sunkius nelaimingus atsitikimus, nustatėme, kad net apie 70 proc. sunkių sužalojimų darbe įvyksta dėl paties darbuotojo neatsargaus elgesio, – akcentuoja S. Balčiūnas. – Šiais metais labai linkiu visiems darbuotojams prieš pradedant bet kokius didesnės rizikos darbus atsakingai įvertinti situaciją, jeigu reikia pasikonsultuoti su vadovu ir tik tada veikti“, – pabrėžia jis.

Kaip išvengti nelaimių darbe?

Darbai aukštyje yra viena iš pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – dažniausiai besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. VDI yra parengusi interaktyvių rekomendacijų, kurios skirtos kritimo iš aukščio prevencijai statybos sektoriuje užtikrinti, bet aktualios ir atliekant kitus darbus aukštyje, pavyzdžiui, kraunant prekes sandėlyje ar valant pastatų langus. Taip pat galima rasti ir kitų aktualių metodinių rekomendacijų bei atmintinių, susijusių su krovos arba aukščio darbais.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra numatyta, kad galima atsisakyti dirbti, jei nesudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nesilaikoma darbuotojų saugos reikalavimų ir apie tai informuoti VDI.

VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, neišmokamą darbo užmokestį, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.