Pernai bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 8,6 proc.

Pernai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 840,4 EUR ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 8,6 proc. (66,4 EUR).. Bruto darbo užmokestis privačiajame sektoriuje augo sparčiau - padidėjo 9,5 proc. ir sudarė 833,7 EUR, viešajame1 sektoriuje - padidėjo 6,8 proc. ir sudarė 854,8 EUR. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp viešojo ir privačiojo sektorių per metus sumažėjo 17,8 EUR ir sudarė 21,1 EUR.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2017 m. sudarė 660,2 EUR ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 9,6 proc. (57,9 EUR), viešajame sektoriuje jis sudarė 670 EUR ir padidėjo 7,9 proc. (49,1 EUR), privačiajame sektoriuje - 655,5 EUR ir išaugo 10,5 proc. (62,2 EUR).

Realusis darbo užmokestis 2017 m., palyginti su 2016 m., šalies ūkyje padidėjo 5,7 proc.: viešajame sektoriuje - 4,1 proc., privačiajame - 6,6 proc.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga, nuo 2017 m. liepos 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), taip pat įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas, pagal kurio 141 str. 2 punkto nuostatą, minimalioji mėnesinė alga gali būti mokama darbuotojui tik už nekvalifikuotą darbą ir kitos priežastys.

Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių, ypač didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (11 proc.), informacijos ir ryšių (10,2 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (10,1 proc.) bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (10 proc.) įmonėse. Mažiausiai didėjo vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo, transporto ir saugojimo įmonėse bei švietimo (5,5 proc.) ekonominės veiklos rūšių įstaigose. Kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėse bruto darbo užmokestis padidėjo nuo 5,7 proc. (elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse) iki 9,5 proc. (profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse). Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išlieka finansinės ir draudimo veiklos bei informacijos ir ryšių įmonėse, kuriose jis atitinkamai 1,8, ir 1,7 karto viršijo šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.

2017 m. mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojai, kurių bruto darbo užmokestis buvo beveik trečdaliu (32,9 proc.) mažesnis už šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, 2017 m. sudarė 1 mln. 260,6 tūkst., iš jų viešajame sektoriuje - 376,3 tūkst. (29,9 proc. šalies ūkio darbuotojų), privačiajame - 884,3 tūkst. (70,1 proc.). Palyginti su 2016 m., šalies ūkyje darbuotojų skaičius padidėjo 0,8 proc. (9,6 tūkst.): privačiajame sektoriuje - padidėjo 1,8 proc. (15,8 tūkst.), viešajame - sumažėjo 1,6 proc. (6,2 tūkst.).

2017 m. ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius sudarė 227,8 tūkst., arba 18,1 proc. šalies ūkio darbuotojų, ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,2 proc. (0,4 tūkst.).

Vidutinis darbuotojų skaičius skirtingose ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose kito nevienodai. Labiausiai vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo transporto ir saugojimo bei administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse (atitinkamai 5,9 ir 4,4 proc.), o labiausiai sumažėjo nekilnojamojo turto operacijų bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (atitinkamai 3,4 ir 2,8 proc.).

Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. buvo Sostinės regione, arba Vilniaus apskrityje (939,8 EUR), kurioje dirbo 41,6 proc. šalies ūkio darbuotojų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 769,8 EUR ir, palyginti su 2016 m., atitinkamai padidėjo 8,8 ir 8,4 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų per metus padidėjo 16,6 EUR ir sudarė 170 EUR.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2017 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo visose apskrityse, labiausiai - 9,3 proc. - Telšių apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 7,1 proc. Klaipėdos iki 8,9 proc. Kauno apskrityje.

2017 m. bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse, labiausiai - 14,6 proc. - Širvintų rajono, Birštono - 14,5 proc., ir Neringos - 13,3 proc., savivaldybėse. Daugumoje savivaldybių (55) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo nuo 4,3 iki 12,9 proc., o lėčiausiai augo Zarasų ir Jurbarko rajonų savivaldybėse (atitinkamai 3,1, ir 3,4 proc.).

Daugiau nei pusėje savivaldybių (33) vidutinis bruto darbo užmokestis nesiekė 700 EUR. Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. buvo Vilniaus mieste ir siekė 968,7 EUR, o mažiausias - Zarasų rajono savivaldybėje, kur sudarė 594,9 EUR. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybės per metus padidėjo 60,5 EUR ir sudarė 373,8 EUR. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, atitinkamai 128,3, 37,9 ir 14,1 EUR.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)