Perkėlos uždarymas gali smogti bumerangu

Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos AB „Smiltynės perkėla“ vadovybės sprendimas nuo gruodžio vidurio iki sausio 3-iosios uždaryti pėstiesiems skirtą Senąją perkėlą sulaukė didžiulio klaipėdiečių pasipiktinimo. Pečiais gūžčiojo ir uostamiesčio valdžia, su kuria nieko nederinta.

Esą toks žingsnis - perteklinis ir galbūt net žalingas, nes dabar visi, norintys pasivaikščioti Smiltynėje, bus priversti grūstis viename kelte, kuris gabena ir automobilius. Iš Šiaurinio rago plaukiojo mašinoms skirtas erdvaus denio keltas ir gabeno vien pėsčiuosius bei dviratininkus.

Savo ruožtu minėtos bendrovės vadovybė „Vakarų ekspresui“ atkirto, jog yra vadovaujamasi Vyriausybės rekomendacijomis skatinant be reikalo nepalikti savo namų, nesibūriuoti ir laikytis karantino režimo.

„Aš gyvenu antru karantinu. Kai per pirmąjį perkėlą uždarė, buvo nežinoma, kaip koronavirusas veikia, kur užsikrečiama. Dabar yra daugiau ar mažiau aišku, kad viruso terpė - uždaros, nevėdinamos patalpos. Kam riboti tai, kas, atvirkščiai, didina žmonių imunitetą. Mėnesį prasėdėję namuose būsime ligoniai visi. Žmogus turi išeiti į lauką. Ir šuo, ir vaikas“, - mintimis dalijosi klaipėdietė Agnė.

Spiesis tarp mašinų

Iš Šiaurinio rago patekti į Smiltynę klaipėdiečiams nebeįmanoma nuo gruodžio 16-osios. Iki šios dienos (nors Vyriausybės nutarimu visuotinis karantinas šalyje paskelbtas dar lapkričio 7-ąją) Senojoje perkėloje kursavo ne keleivinis, o krovininis keltas „Baltija“, kuris skirtas automobiliams gabenti. Dėl to pėstieji, dviratininkai turėjo galimybę pasiekti Smiltynę stovėdami erdviame denyje, kuriame saugų 2 metrų atstumą išlaikyti yra paprasta. Be to, kelte privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę. Keleivių salonas paprastai uždarytas, tad ir galimybių spiestis uždaroje patalpoje nebuvo.

Geresniu oru miestiečiai noriai keldavosi į Smiltynę, kur didžiulėje teritorijoje išsibarstydavo miške, pajūryje ir turėjo retą progą taip nemėgiamas kaukes nusiimti.

Tačiau praėjusią savaitę „Smiltynės perkėla“ paskelbė, kad iš Šiaurinio rago į Kuršių neriją keltai nebekels. Liko vienintelė linija iš Naujosios perkėlos, kuri pirmiausia skirta mašinoms perkelti, tad vietos pėstiesiems natūraliai būna žymiai mažiau nei Senojoje perkėloje. Paprastai iš Šiaurinio rago plaukia uostamiesčio centrinėje bei šiaurinėje dalyse gyvenantys žmonės, o Naujosios perkėlos paslaugomis naudojasi pietinės Klaipėdos gyventojai.

Dabar abu šie srautai, t. y., visas miestas yra priverstas naudoti viena kelto linija.

„Suprantu, kad reikia mažinti žmonių kiekius uždarose patalpose, susibūrimo vietų skaičių, bet kodėl reikėjo uždaryti Senąją perkėlą, negaliu niekaip suvokti. Smiltynėje yra didžiulė teritorija, kurioje miesto gyventojai gali nesibaimindami spūsčių būti gryname ore. Senamiesčio gyventojams tai yra vienintelė galimybė nesinaudojant viešuoju transportu išeiti saugiai pasivaikščioti į gamtą. Senosios perkėlos uždarymas gali paskatinti gyventojus masiškai keltis į Smiltynę mašinų keltu, kur neįmanoma yra užtikrinti tinkamų, saugių atstumų. Man Smiltynės praradimas yra daug didesnė netektis nei parduotuvių uždarymas“, - pasakojo Agnė.

Dar vienas klaipėdietis Ignas atkreipė dėmesį, kad žmones verčiant naudotis tik Naujosios perkėlos paslaugomis rizika užsikrėsti ar apkrėsti kitus padidėja.

„Mašinų kelte Senojoje perkėloje visi jautėmės saugūs, nes ten denis milžiniškas. Naujojoje perkėloje galioja ribojimas: esą į keltą įleidžia ne daugiau 30 keleivių. Blefas. Pats mačiau per pavasario karantiną, kaip kelte spietėsi tarp automobilių 50 žmonių, trynėsi vienas šalia kito ir niekas iš bendrovės darbuotojų nieko nereguliavo. Taip ir dabar: tas ribojimas tėra akių dūmimas.

O žmonės nori gamtos, nori pabėgti iš miesto, nori pasivaikščioti ten, kur kitą žmogų sutiksi itin retai. Nori į Smiltynę.

Ir vyks bei tai darys kelte su mašinomis, kur nėra erdvės išlaikyti saugius atstumus. Socialiai atsakinga įmonė turėtų ne aklai vadovautis Vyriausybės rekomendacijomis, kurios nėra privalomos, o atsižvelgti į savo klientų poreikius“, - dėstė jis.

Dar kiti teigė, kad kova su koronavirusu gerokai prasilenkia su medikų rekomendacijomis, kuriose aiškiai sakoma, kad reikalingas ir deguonis, ir judėjimas, ir saulė, ir net vėjas (saikingai).

„Užsitupėję šildomuose butuose žmonės tikrai nėra jokie kovotojai. Atsidaryti langą mieste - tai beveik tas pats, kas palįsti po išmetamuoju vamzdžiu. Apie vaikų, žmonių psichinę sveikatą net nekalbu“, - nuomonę reiškė klaipėdietė Dalia.

Rekomendacijų galia

Susisiekus su AB „Smiltynės perkėla“ generaliniu direktoriumi Mindaugu Čiaku šis tikino, jog bendrovė atsižvelgė į Vyriausybės rekomendaciją riboti žmonių judėjimą.

„Tokio dalyko, kaip pasivaikščiojimas, tose rekomendacijose nėra. Yra prašymas riboti žmonių judėjimą, kuomet namus palikti reikėtų tik vykstant į darbą, parduotuvę ar vaistinę. Kelto linijos Šiauriniame rage tikrai neplanuojame grąžinti bent iki sausio 3-iosios, o ir po to reikės įvertinti epidemiologinę situaciją ir atsižvelgti į centrinės valdžios sprendimus. Veikia Naujoji perkėla, dirba du keltai, o esant poreikiui pasiruošęs plaukti ir trečiasis. Mes tikrai neskatiname žmonių keliauti į Smiltynę be reikalo, ypač - pėsčiųjų ir dviratininkų. Jei labai norisi pasivaikščioti, galima persikelti automobiliais, nes taip saugiau“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Keltuose kabo skelbimai, kuriuose nurodoma, kad vienu metu gali plaukti ne daugiau kaip 30 pėsčiųjų. Paklaustas, ar bus konstroliuojami srautai, bendrovės vadovas atsakė teigiamai. Šių eilučių autoriui savaitgalį (nepalankiu oru, tvyrant rūkui) vidurdienį plaukus keltu pavyko suskaičiuoti arti 30 žmonių: kėlėsi šeimos su vaikais, dviratininkai, senjorai su šiaurietiškomis lazdomis ir kt. Galima tik spėlioti, kiek tokių, pasiilgusių gryno oro ir erdvių Nerijoje, bus šviečiant saulei.

Į priekaištą, kad sprendimas uždaryti Senąją perkėlą nebuvo derintas su uostamiesčio valdžia, M. Čiakas atsakė, jog ši buvusi informuota.

„Derinome, tarėmės su Jūrų muziejumi, pasieniečiais, Neringos savivaldybe. Visiems toks sprendimas yra nepatogus, bet ką padarysi“, - teigė pokalbininkas.

Bendrovės vadovas informavo, kad siekiama apsaugoti ir pačius darbuotojus, nes vienam susirgus saviizoliuotis turi dar trys.

„Taip ir buvo vienoje pamainoje. Pas mus yra 12 įgulų. Nenorime, kad keltų darbuotojai užsikrėstų. Anksčiau jie pietaudavo kartu, o dabar tai draudžiame daryti. Klaipėdiečiai juk gali pasivaikščioti ir Melnragėje, Giruliuose, miške. Patikėkite, tikrai ne dėl ekonominių sumetimų uždarėme Senąją perkėlą. Jei būtų tokie išskaičiavimai, Naujojoje perkėloje nedirbtumėme iki 2 val. ryto, kai tenka perkelti vos vieną automobilį. Jų apskritai bent šešis kartus mažiau nei prieš pandemiją„, - teigė jis.

Nuomonės išsiskyrė

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog vertinti „Smiltynės perkėlos“ sprendimą yra sudėtinga.

„Su mumis nebuvo derinta ir neišgirdome jokių argumentų. Gavome informaciją tik apie jau priimtą sprendimą. Vis dėlto turime suvokti, kad situacija dėl pandemijos, bandymo ją suvaldyti yra tragiška. Argumentai, kad tikimybė užsikrėsti ar apkrėsti kitus virusu lauke, tuo labiau - miške, parke ar pajūryje yra maža, netenka prasmės, kai įvertini kitą niuansą. Norėdamas persikelti į Smiltynę žmogus jau išeina iš namų, liečia paviršius, durų rankenas, turėklus, vyksta viešuoju transportu ir t.t. Rizika padidėja. Manau, kad bet koks judėjimas turi būti apribotas. Jei yra galimybė likti namie, ja reikia ir naudotis“, - svarstė politikas.

Esą būtina maksimaliai sumažinti riziką susirgti.

„Man svarbiausia, kad kuo mažiau betikslio judėjimo būtų. Kelte neturėtų stovėti nė vienas žmogus, kuris tik pasivaikščioti nori.

Įkvėpti gryno oro reikia, nesiginčysiu, tačiau reikia stengtis, kad kuo mažiau tų grandžių liktų.

Kuo mažiau kontakto“, - teigė meras.

Jo pavaduotojas Arūnas Barbšys, atvirkščiai, pritarė manantiesiems, kad atimti iš klaipėdiečių Senąją perkėlą buvo klaidinga.

„Turime tokį nuostabų gamtos kampelį, kaip Smiltynė, bet nutarta smarkiai apriboti klaipėdiečių galimybes į ją patekti. Perteklinis draudimas. Ypač įvertinus aplinkybę, kad daugybė žmonių dirba iš namų, juose - ir vaikai, vyksta nuotolinis mokymasis. Žmonės pasivaikščiodami gali atsigauti, ištrūkti iš kasdienės aplinkos, o kartu ir imunitetas stiprinamas būnant lauke. Gaila, kad valstybės bendrovė nei derino savo veiksmus su mumis, nei tarėsi, nei klaipėdiečių pozicijos išklausė„, - „Vakarų ekspresui“ sakė vicemeras.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.