Perkate būstą nesusituokę: ką būtina žinoti?

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.

„Didesnę dalį perkančių būstą sudaro susituokusios arba bent susižadėjusios poros, kurios jaučiasi pakankamai drąsiai kartu pradėti ieškoti bendrų namų. Tačiau populiarėjant gyvenimui oficialiai neįregistravus poros santykių, vis dažniau sulaukiame ir porų, kurioms bendro būsto pirkimas yra didesnis įsipareigojimas vienas kitam nei santuoka“, – komentuoja „Realco“ pardavimų vadovė Vytautė Autukė.

Bendrovės užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, maždaug kas trečias būsto pirkėjas, arba 37 proc., yra susituokusios poros, kai tuo tarpu nesusituokusių porų, perkančių būstą, yra vos 9 proc. Dažniausiai nuo būsto įsigijimo nesusituokusias poras atbaido nežinomybė, kaip gali susiklostyti jų santykiai, ir ką nesėkmės atveju reikės daryti su bendrai įsigytu NT.

„Pastebime, kad jei poros nesieja vestuvių planai ar sužadėtuvės, tai dažniau įsigyti turtą kartu su partneriu baiminasi moterys. Greičiausiai taip yra todėl, kad jos nežino, jog joms turtas priklausytų tiek pat, kiek jų partneriui, jei būstas būtų perkamas kartu. Be to, dvejones galima pašalinti oficialiai sudarius ikivedybinę sutartį, kuri turėtų būti patvirtinta notaro“, – aiškina ji.

Ekspertė sako, jog nesusituokusios poros dažniausiai dėmesį kreipia ne į būsto keliamas emocijas, bet į jo likvidumą. Paprastai jos renkasi 2-3 kambarių, ne paties didžiausio ploto būstus. Taip pat tokios poros mažiau žino apie savo poreikius būstui, nes jis dažnu atveju yra pirmas. Vėliau, susituokę ar susilaukę vaikų, pirkėjai ateina su labai tiksliais norais: kad būstas būtų erdvesnis, šviesesnis, svarbu daugiau kambarių, pastato aukštas, terasa.

Teisės į būstą vienodos

Anot V. Autukės, gana dažnai būsto pirkėjams kyla klausimų, kuo skiriasi būsto įsigijimo procesas, kai būstą savo reikmėms perka vienas asmuo ir kai tai daro santykių oficialiai neįregistravusi pora.

„Perkant asmenine nuosavybe NT disponuoja vienas asmuo – jis vienas sprendžia, ar būste gyventi, ar jį parduoti, o gal nuomoti. Perkant būstą partnerystėje, bet neįregistravus santuokos, jis kiekvienam iš partnerių paprastai priklauso po lygiai. Atitinkamai parduodant ar nuomojant tokį būstą sprendimas taip pat turi būti abiejų asmenų. Būna atveju, kai partneriai proporcijas pasiskirsto ir kitokiomis dalimis, pavyzdžiui, trečdalis nuosavybės vienam ir du trečdaliai kitam. Taip nutariama, kai vienas iš asmenų skiria daugiau lėšų ir nori tai įtvirtinti sutartyje bei nuosavybės dokumentuose“, – pasakoja pašnekovė.

Jeigu pora nori apsidrausti nuo ateityje galimai kilsiančių nesutarimų dėl būsto, patariama dar prieš įsigyjant NT pasirašyti tarpusavio ikivedybinę sutartį, kurioje būtų aptarti visi su turto naudojimu ir dalyba susiję klausimai. Tokia notaro patvirtinta sutartis gali būti keičiama abiejų šalių sutikimu bet kuriuo metu, o susituokus jos sąlygas galima perkelti į povedybinę sutartį.

„Realco“ pardavimų vadovė pataria, būstą nusprendusiai įsigyti nesusituokusiai porai pirmiausia apsilankyti kredituojančioje įstaigoje ir sužinoti, kokio dydžio paskolą jie galėtų gauti. Banko darbuotojai vertina abu asmenis, jų kreditingumo istoriją, darbo užmokestį, patirtį.

„Būna atvejų, kai vienas asmuo poroje uždirba per mažai arba neturi reikiamo darbo stažo paskolai gauti, bet partnerio atlyginimas ir patirtis yra pakankami, tad paskola suteikiama. Pora, net ir nesusituokusi, vertinama bendrai, o ne po vieną asmenį atskirai, nebent kažkurio asmens kreditingumas labai rizikingas. Tačiau tai, ar žmonės ima paskolą susituokę, ar ne, jų kreditingumui įtakos nedaro“, – sako V. Autukė.

Vėliau, išsiaiškinusi kreditavimo galimybes bei sąlygas ir radusi tinkamą būstą, pora turėtų abiejų vardu pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį su NT vystytoju. Su šia sutartimi banke abiejų poros narių vardu pasirašoma kredito sutartis – tai reiškia, kad abu partneriai vienodomis sąlygomis prisiima atsakomybę vykdyti sutarties įsipareigojimus.

Būsto dalybos nutrūkus santykiams

Nors visos poros bendro gyvenimo pradžioje tikisi, kad santykiai klostysis sėkmingai, dalis neišvengia išsiskyrimo. Tiesa, V. Autukė atkreipia dėmesį, kad NT dalybos iššūkių gali vienodai kelti tiek susituokusiems, tiek to nepadariusiems besiskiriantiems partneriams.

Ekspertė vardija, kad yra keletas variantų, kaip nesusituokusiems partneriams pasidalinti turimą NT.

„Galima bendru sutarimu parduoti NT, padengti paskolą ir pasidalinti likusias nuosavas lėšas. Kitas būdas – vienam iš partnerių išpirkti kito partnerio dalį, tačiau tam būtinas kredituojančios įstaigos leidimas. Jis paprastai suteikiamas, jei turtą norinčio išpirkti poros nario pajamos ir kreditingumas yra tinkami. Įgyvendinus šį būdą, NT tampa asmenine nuosavybe“, – patarimais dalijasi „Realco“ atstovė.

Jeigu bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, o vienas partneris nesutinka kitam parduoti ar leisti kitaip disponuoti NT, arba jei kredituojanti įstaiga nesutinka nei vienam iš partnerių perleisti kredito sutarties, tuomet lieka teisminio įrodinėjimo kelias.

„Tuo tarpu susituokusių žmonių turto dalybos visais atvejais, net jei ir yra šalių bendras susitarimas, turi būti patvirtinamos teismo. Teismas turi priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kas apima ir turimo turto dalybas“, – konstatuoja V. Autukė.

Ekspertė apibendrina, kad būsto įsigijimas, o prireikus ir jo dalybos yra aiškiai reglamentuotas procesas, nepriklausomai nuo to, kas jį perka – vienas asmuo, santykių neįforminusi pora ar sutuoktiniai. Svarbiausia atlikti namų darbus ir nebijoti pasikonsultuoti su specialistais.