Per dešimtmetį žemės ūkio produktus gaminančių ūkių Lietuvoje sumažėjo 34 procento

Išankstiniais duomenimis, 2020 m. birželio 1 d. Lietuvoje veikė 132,1 tūkst. ūkių. Šie ūkiai valdė 3085,9 tūkst. hektarų žemės, iš jos 2 914,5 tūkst. hektarų sudarė naudojamos žemės ūkio naudmenos. 2020 m., palyginti su 2010 m., naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas padidėjo 6 proc.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc. Labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.). Didelių ūkių, turinčių daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio naudmenų, 2020 m. buvo 5,8 tūkst., jie sudarė 4 proc. visų ūkių ir valdė daugiau nei pusę šalies naudojamų žemės ūkio naudmenų.

2020 m. 99,4 proc. (2010 m. – 99,7 proc.) visų ūkių sudarė ūkininkų ir šeimos ūkiai, kurie valdė didžiąją dalį – 86,3 proc. (2010 m. – 86,6 proc.) – visų žemės ūkio naudmenų. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės, kurių skaičius sudarė 0,6 proc. (2010 m. – 0,3 proc.) visų ūkių skaičiaus, valdė 13,7 proc. (2010 m. – 13,4 proc.) visų žemės ūkio naudmenų.

Ūkininkų ir šeimos ūkių ūkininkaujantys asmenys (ūkio savininkai) vyrai sudarė 55 proc. visų ūkininkaujančių asmenų (ūkių savininkų), moterys – 45 proc. (2010 m. vyrų – 51 proc., moterų – 49 proc.), tačiau vyrų turimi ūkiai valdė 73 proc. žemės ūkio naudmenų, moterų – 27 proc. (2010 m. vyrų turimi ūkiai valdė 69 proc., moterų – 31 proc. žemės ūkio naudmenų).

Vidutinis ūkio dydis (pagal žemės ūkio naudmenų plotą) padidėjo nuo 13,8 hektaro 2010 m. iki 22,2 hektaro 2020 m.

2020 m. pasėlius augino 120 tūkst. ūkių (2010 m. – 181,9 tūkst.). Palyginti su 2010 m., 36 proc. sumažėjo ūkių, turinčių iki 50 hektarų pasėlių (sumažėjo visose ūkių, turinčių iki 50 hektarų pasėlių, grupėse), tačiau ūkių, turinčių 50 hektarų ir daugiau, – padaugėjo 27 proc. (padaugėjo visose ūkių, turinčių 50 hektarų ir daugiau pasėlių, grupėse). 2020 m. pasėliai užėmė 2175,9 tūkst. hektarų. Palyginti su 2010 m., pasėlių plotas padidėjo 9 proc.

Per dešimtmetį padidėjo auginamų ankštinių augalų (daugiau nei 2 kartus), linų (60 proc.), javų (34 proc.) ir rapsų (11 proc.) plotai. Tačiau sumažėjo pašarinių šakniavaisių (90 proc.), vienmečių ir daugiamečių žolių (54 proc.), bulvių (54 proc.), lauko daržovių ir braškių (9 proc.) ir cukrinių runkelių (2 proc.) plotai. Palyginti su 2010 m., išaugo javų, rapsų ir ankštinių augalų dalis pasėlių struktūroje, tačiau vienmečių žolių, bulvių, lauko daržovių ir cukrinių runkelių – sumažėjo.

Analizuojant ūkinių gyvūnų skaičių nustatyta, kad 2020 m., palyginti su 2010 m., ūkiuose turėta 2,5 karto daugiau avių, 2 kartus daugiau bičių šeimų ir 6 proc. daugiau paukščių. Tačiau 2,5 karto sumažėjo arklių, 37 proc. – kiaulių, 33 proc. – triušių, 24 proc. – ožkų ir 11 proc. – galvijų skaičius. Labiausiai sumažėjo kiaulių augintojų, todėl matome ypač išaugusį vidutinį kiaulių skaičių vienam ūkiui: nuo 13,7 kiaulės 2010 m. iki 64,5 kiaulės 2020 m. Galvijus, kiaules, ožkas, arklius, paukščius ir triušius laikė mažiau ūkių, bet vidutinis viename ūkyje laikomų ūkinių gyvūnų skaičius buvo didesnis.

2020 m. birželio 1 d. duomenimis, galvijus augino 37,3 tūkst. (28 proc.) ūkių. Daugiausia (13,9 tūkst., arba 37 proc.) jų laikė 1–2 galvijus, tačiau šių ūkių laikomų galvijų skaičius sudarė tik 3 proc. visų ūkiuose laikomų galvijų. Daugiausia šių ūkinių gyvūnų (120,2 tūkst., arba 18 proc. visų laikomų galvijų) buvo ūkiuose, turinčiuose 500 ir daugiau galvijų.

Kaip ir 2010 m., 2020 m. daugiausia kiaulių auginta dideliuose kiaulininkystės ūkiuose (87 proc. visų laikomų kiaulių), laikančiuose 5 000 ir daugiau šių ūkinių gyvūnų.

Per dešimtmetį visų ūkių darbuotojų skaičius sumažėjo 38 proc.: ūkininkų ir šeimos ūkiuose sumažėjo 40 proc., žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse – 6 proc.

2020 m., palyginti su 2010 m., padaugėjo darbuotojų, dirbusių visą darbo dieną (2020 m. – 16 proc., 2010 m. – 8 proc.), ir darbuotojų, dirbusių 6–8 valandas per dieną (2020 m. – 17 proc., 2010 m. – 10 proc.). Tačiau sumažėjo darbuotojų, dirbusių iki 2 valandų, dirbusių 2–4 ir 4–6 valandas.

Ūkio darbus ne visą darbo dieną dirbančius asmenis perskaičiavus į sąlyginį darbuotojų skaičių, nustatyta, kad 2020 m., palyginti su 2010 m., jų skaičius sumažėjo 17 proc. Tai lėmė 23 proc. sumažėjęs sąlyginis darbuotojų skaičius ūkininkaujančių asmenų ir jų šeimos narių grupėje ir 63 proc. sumažėjęs sąlyginis laikinam darbui samdomų darbuotojų skaičius. Tačiau 2020 m., palyginti su 2010 m., 20 proc. padidėjo sąlyginis nuolatiniam darbui samdomų darbuotojų skaičius.

2020 m. žemės ūkio surašymas leido nustatyti ūkių ekonominį dydį, apibūdinantį ūkių gamybos potencialą, ir suskirstyti juos pagal ūkininkavimo kryptis.

Surašymo duomenimis, 2020 m. visi ūkiai pagamino standartinės produkcijos už 2299,3 mln. EUR. Palyginti su 2010 m., 2020 m. standartinės produkcijos kiekis padidėjo 51 proc., nors ūkių skaičius sumažėjo 34 proc.

Daugiausia – 75 proc. – Lietuvos ūkių priskiriami mažiausio ekonominio dydžio klasėms (pirmajai 39 proc., antrajai – 19 ir trečiajai – 16,5 proc. ūkių). Tačiau, palyginti su 2010 m., ūkių, priklausančių šioms klasėms, skaičius gerokai sumažėjo (atitinkamai 48, 45 ir 20 proc.). O didesnių, ketvirtajai ir aukštesnei ekonominio dydžio klasei priklausančių, ūkių padaugėjo 36 proc.

Išankstiniais duomenimis, ūkiai įdirba 89,2 proc. (2010 m. – 76,4 proc.) visos ariamosios žemės. Likę 10,8 proc. (2010 m. – 23,6 proc.) ariamosios žemės paskutinį kartą nuėmus derlių iki sėjos neįdirbami.

Kaip ir 2010 m., 2020 m. labiausiai paplitęs buvo įprastinis žemės dirbimo būdas – tokiu būdu buvo įdirbta 62,3 proc. ariamosios žemės. Ne toks populiarus buvo tausojamasis žemės dirbimo būdas (23,3 proc.) ir sėklų įterpimas į priešsėlio ražieną niekaip neįdirbant dirvos (be įdirbimo) (3,6 proc.).

2020 m., palyginti su 2010 m., žymiai padidėjo įprastinių žieminių pasėlių dalis ariamojoje žemėje (2020 m. – 58,4 proc., 2010 m. – 28,5 proc.) ir šiek tiek padidėjo antsėlių arba tarpinių pasėlių dalis ariamojoje žemėje (2020 m. – 3,3 proc., 2010 m. – 0,9 proc.). Tačiau sumažėjo suartos rudenį ir žiemą paliekamos neapsėtos ariamosios žemės dalis (2020 m. – 24,2 proc., 2010 m. – 39,3 proc.) bei ariamosios žemės dalis, dengiama augalų liekanomis (2020 m. – 3,4 proc., 2010 m. – 5,6 proc.).

2020 m. surašymo duomenimis, šalyje buvo 45,4 tūkst. ūkių, kurie turimais įrenginiais ir vandens kiekiu drėkino 6,6 tūkst. hektarų (sudarė 0,2 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų) žemės ūkio augalų. Labiausiai paplitęs buvo paviršinio drėkinimo metodas. Dažniausiai pasėliams drėkinti naudojamas požeminis ir paviršinis (tvenkinių arba užtvankų) ūkio vanduo.

2020 m., palyginti su 2010 m., žymiai daugiau ūkių naudojo įrangą energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti. Kaip ir 2010 m., 2020 m. labiausiai naudojamas atsinaujinančios energijos šaltinis buvo saulės energija.

ELTA