Kinija plečia savo branduolines pajėgas, stiprina ryšius su Rusija

Pentagonas trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Kinija plečia savo branduolines pajėgas, didina karinį spaudimą Taivanui ir per pastaruosius metus sustiprino ryšius su Rusija, taigi, taip spartina konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau ataskaitoje taip pat pažymima, kad pastaruoju metu pasipylę kaltinimai korupcija galingoje Kinijos centrinėje karinėje komisijoje, kuri prižiūri Liaudies išlaisvinimo armiją (PLA), kenkia Pekino kariuomenės augimui ir gali sulėtinti jos modernizavimo kampaniją.

Anot vieno aukšto rango gynybos pareigūno, šis poveikis yra šiek tiek nevienareikšmis, nes, nors kai kuriose programose buvo padaryta pažanga, kitose Kinija atsiliko.

„Branduolinė savigyna“

Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad apibūdintų JAV vertinimą, perspėjo, kad Pekinas siekia sukurti įvairesnes ir technologiškai sudėtingesnes branduolines pajėgas. Nors numatomas branduolinių kovinių galvučių skaičius ir toliau nuosekliai auga, Kinija plečia savo taikymosi galimybes.

Pareigūnas teigė, kad Pekinas galės atakuoti daugiau ir įvairesnių tipų taikinių, daryti didesnę žalą ir turėti daugiau galimybių rengti eilę atsakomųjų smūgių. JAV ragina Kiniją skaidriau informuoti apie savo branduolinę programą, kartu įspėdamos, kad Vašingtonas gins savo sąjungininkus ir imsis atitinkamų atsakomųjų veiksmų.

Ataskaitoje, kurioje pateikiamas kasmetinis JAV atliekamas Kinijos karinės galios įvertinimas ir kurios reikalauja Kongresas, teigiama, kad, gegužės duomenimis, Kinija turėjo daugiau kaip 600 veikiančių branduolinių kovinių galvučių, o JAV mano, kad iki 2030 metų kinai jų turės daugiau kaip tūkstantį.

Kinijos ambasada atsakydama teigė, kad Pekinas visada „tvirtai laikėsi branduolinės savigynos strategijos“, laikosi politikos nenaudoti branduolinių ginklų pirmam ir išlaiko savo branduolinius pajėgumus minimaliu nacionaliniam saugumui užtikrinti reikalingu lygiu.

Ambasados atstovas spaudai Liu Pengyu (Liu Pengju) sakė, kad tokiose metinėse Pentagono ataskaitose „vyrauja „šaltojo karo“ mąstymas ir nulinės sumos žaidimo mentalitetas, kuriam Kinija griežtai prieštarauja“.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija stengėsi išlaikyti pusiausvyrą su Kinija, didindama JAV karinį buvimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kad būtų pasirengusi pasipriešinti Pekinui, tuo pat metu skatindama aktyvesnį abiejų šalių bendravimą diplomatiniu ir kariniu lygmenimis.

Šis derybų suaktyvėjimas sutampa su tuo, kad nuo 2023-iųjų pabaigos, palyginti su ankstesniais dvejais metais, sumažėjo prievartinių ir rizikingų JAV orlaivių perėmimų. Tačiau Kinija vis dar vykdo, JAV kariuomenės nuomone, nesaugius skrydžius netoli amerikiečių ir sąjungininkų pajėgų regione.

Pentagono nacionalinė gynybos strategija paremta principu, kad Kinija yra didžiausias iššūkis JAV saugumui, o Pekino keliama grėsmė daro įtaką tam, kaip JAV kariuomenė bus aprūpinama ir organizuojama ateityje.

Dėl kaltinimų korupcija PLA buvo nušalinta mažiausiai 15 aukšto rango pareigūnų, o tai iš esmės supurtė Kinijos gynybos struktūrą.

„Ši korupcijos banga palietė visas PLA tarnybas ir galėjo pakirsti Pekino pasitikėjimą“, – teigiama ataskaitoje.

Birželį Kinija paskelbė, kad buvęs gynybos ministras Li Shangfu (Li Šangfu) ir jo pirmtakas Wei Fenghe (Vei Fenghė) pašalinti iš valdančiosios Komunistų partijos ir apkaltinti korupcija. Praėjusį mėnesį, anot Kinijos gynybos ministerijos, dar vienas aukšto rango pareigūnas Miao Hua buvo nušalintas nuo pareigų ir jo atžvilgiu pradėtas tyrimas.

Didėjantis spaudimas Taivanui

JAV ataskaitoje nurodoma, kad Kinija nuolat didina savo karinių pajėgų buvimą aplink Taivaną – savarankiškąją salą, kurią Kinija laiko savo nuosavybe. Ataskaitoje sakoma, kad Kinijos karinis jūrų laivynas intensyviau veikia regione, kad padaugėjo salos oro gynybos identifikavimo zonos pažeidimų ir didelių karinių pratybų regione.

Praėjusią savaitę didelis Kinijos karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos laivų dislokavimas vandenyse aplink Taivaną sukėlė nerimą, o Taivano pareigūnai teigė, kad atrodo, jog Kinija imituoja blokadą.

Taivanas 1949-aisiais atsiskyrė nuo komunistinės Kinijos ir atmetė Pekino reikalavimus susivienyti. Pekinas atsisako atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad susigrąžintų savarankiškąją salą savo kontrolėn, o lyderiai yra sakę, kad nori būti pasirengę tai padaryti iki 2027-ųjų.

Pekinas taip pat yra reikalavęs, kad Vašingtonas nesikištų į Taivano klausimą, nurodydamas, kad tai yra vidaus reikalas. Pagal JAV vidaus teisę Vašingtonas privalo padėti ginti Taivaną ir suteikti jam ginklų bei technologijų, kad atgrasytų Pekiną nuo invazijos.

Ši demokratinė sala jau dešimtmečius yra pagrindinis įtampos tarp Vašingtono ir Pekino šaltinis ir yra laikoma labiausiai tikėtina potencialiai katastrofiško JAV ir Kinijos karo priežastimi.

Kalbant apie Rusiją, ataskaitoje sakoma, kad Kinija remia rusų karą prieš Ukrainą ir pardavė Rusijai dvejopo naudojimo prekių, nuo kurių priklauso Maskvos karinė pramonė. Tokios dvigubos paskirties prekės gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais.