„PensionsEurope“ vadovas: leidimas per lengvai išsiimti lėšas iš pensijų fondų prieštarautų sistemos tikslui

Viešojoje erdvėje vyraujant diskusijoms, kokiomis sąlygoms kaupiantiesiems antroje pakopoje turėtų būti leista išsiimti sukauptas lėšas, „PensionsEurope“ vadovas Matti Leppala teigia – tai turi būti leidžiama tik išskirtiniais atvejais, kitaip kaupimas fonduose praranda bet kokią prasmę. Anot jo, Europoje yra valstybių kur tai leidžiama padaryti kritiniais atvejais, bet tai labai retas atvejis.

„Žinoma, kiekviena šalis yra skirtinga ir nepriklausoma, gali įteisinti kas jiems priimtiniau. Bet galėjimas išsiimti lėšas dar nepasiekus pensinio amžiaus ir ne to tikslams – tai neturėtų būti siekiamybė. Iš tikrųjų, daugelyje valstybių to net negalima padaryti“, – interviu Eltai metu kalbėjo M. Leppala.

„Tikrai, yra kritinių situacijų, kurių metu tau tikrai reikia tų lėšų ir tu gali tai įrodyti. Bet tai labai išskirtinis dalykas. Per pandemiją toks klausimas buvo iškilęs europiniu lygiu, nes žmonės negalėjo dirbti ir kai kur, kaip pavyzdžiui Italijoje ir Ispanijoje, buvo leista išsiimti lėšas. Bet net tada labai nedaug žmonių tai padarė. Tad Europoje toks dalykas tikrai retas. Galbūt kitur pasaulyje į tai žiūrima lanksčiau“, – komentavo jis.

„PensionsEurope“ vadovas tikino suprantąs, kad dabartinė sistema prieštarauja šalies Konstitucijai, bet pabrėžia – per lengvai išsiimamos lėšos gali pakenkti pensijų sistemai.

„Daugelyje Europos šalių tu negali išsiimti lėšų, nes tai prieštarautų visam sistemos tikslui. Pensijų fondai, tai nėra taupymo priemonės“, – komentavo jis.

„Manau, kad siekiant gerų pensijų ilguoju periodu svarbu, neturėtų būti galima lengvai atsiimti lėšų iš fondų“, – pabrėžė jis.

Jis taip pat paminėjo, kad norint turėti pensijai kaupiamas lėšas, kurias būtų galima išsiimti ištikus nelaimei, egzistuoja trečiosios pakopos fondai. Visgi M. Lepalla pripažįsta, tai nėra pati populiariausia priemonė Europoje.

„Tokiu atveju yra trečioji pakopa – visiškai savanoriškos santaupos, kurias galima išsiimti. Tad yra galimybės tokio tipo taupymui“, – kalbėjo M. Lepalla.

„Žinoma, į tokią priemonę nėra tiek daug susitelkiama. Bet tokia situacija matoma daugelyje valstybių. Antroji pakopa, fondų pensijos, yra daug didesnė nei trečioji“, – pridūrė jis.

„PensionsEurope“, tai Europos privačių pensijų kaupimo sistemų valdytojus vienijanti organizacija. Ji turi 25 atstovus 18 Europos Sąjungos valstybių, dar 3 nariai – ne sąjungos narės.

ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.

Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.

Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.

Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.

Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.